Lietuvoje

2020.05.06 18:49

Slaugytoja Irina: svarbu ne tik gydyti žmones, bet ir juos palaikyti morališkai

Tomas Loiba, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.05.06 18:49

„Man patinka rūpintis žmonėmis, padėti, patarti, pamokyti. Galime kartu ir paverkti. Galiu ir ranką palaikyti“, – LRT RADIJUI sako uostamiestyje dirbanti slaugytoja Irina Zelenienė.

LRT.lt tęsia istorijų ciklą apie dirbančiuosius priešakinėse kovos su COVID-19 linijose.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyresnioji slaugos administratorė Irina Zelenienė sako, kad ligonių priežiūra jai nėra darbas, o pašaukimas. Moteris džiaugiasi, kad visuomenė karantino metu daugiau dėmesio skiria sunkiai dirbantiems medikams ir sako, kad palaikymo žodžiai skatina dirbti dar uoliau.

Baimės nejaučia

Vyresnioji slaugytoja I. Zelenienė pasakoja, kad prasidėjus pandemijai visas ligoninės darbas apvirto aukštyn kojomis. Todėl reikėjo kantrybės ir laiko, kad viskas sustotų į savas vėžias. Slaugytoja dirba priėmimo skyriuje ir vadovauja dvylikos žmonių komandai. Nors COVID-19 sergantys ligoniai gydomi visai čia pat, Irina sako, kad apsikrėsti virusu ji nebijo.

„Pradžioje buvo sunku – naujas kolektyvas, nes visi dirbame iš skirtingų korpusų, – sako I. Zelenienė. – O dabar dirbame komandoje: atvažiuoja „greitosios“, aš asmeniškai koordinuoju į kokį skyrių paguldyti pacientus. Dirbame bendroje komandoje su slaugytojais, gydytojais-infektologais. Baimės, kad kiekvieną dieną bijočiau, jos nėra.“

Ligoninės slaugytojai dirba po 48 valandas per savaitę. Kuriamas toks grafikas, kad žmonės nedirbtų penkių dieninių arba penkių naktinių pamainų iš eilės, todėl net per pandemiją visiems užtenka laiko pailsėti. Pasak Irinos, poilsio užtenka tam, kad atgautum jėgas ir vėl eitum į darbą.

Svarbu ir kartu patylėti

Anot slaugytojos, jos darbe svarbu ne tik gydyti žmonių sveikatą, bet ir juos palaikyti morališkai. Kartais reikia pabūti šalia, išklausyti arba ištarti padrąsinimo žodžius tam, kad ligoniai greičiau pasveiktų.

Nebūtina kažkokių rimtų patarimų pasakyti, kartais užtenka tiesiog pabūti, patylėti, paklausyti, paimti už rankos.

„Jiems labai reikalinga būtent ta psichologinė-emocinė pagalba. Jie nuo tų ligų būna labai išsekę, – pasakoja slaugė Irina. – Mes, slaugytojai, turime būti labai kantrūs, nes ir mums labai didelis psichologinis krūvis – reikia viską priimti, išklausyti, pakalbėti. Nebūtina kažkokių rimtų patarimų pasakyti, kartais užtenka tiesiog pabūti, patylėti, paklausyti, paimti už rankos.“

Irina sako, kad per pandemiją pradėjo jausti didelį aplinkinių ir visuomenės palaikymą. Anot jos, slaugytojai paramą vertina ir todėl stengiasi dirbti dar atsakingiau.

„Įvairiose medijose, socialiniuose tinkluose matai, kaip tave palaiko. Taip anksčiau nebūdavo. O dabar tikrai jaučiasi labai didelis palaikymas iš išorės. Labai, – džiaugiasi KUL vyresnioji slaugos administratorė. – O tai mus skatina ir toliau dirbti, dar labiau padėti.“

Geras žodis motyvuoja dirbti toliau

Anot Irinos, atlyginimo dydis jos darbe nėra pirmenybė ir pagrindinis motyvacijos šaltinis. „Pirmiausia tai yra paskatinimas, padėkos. Mes nuolat gauname padėkas. Tas geras žodis, šypsena, kuomet pasveiksta žmogus, mus motyvuoja, – sako I. Zelenienė. – Atlyginimas, taip, jis svarbus, juk gyventi mums visiems reikia.“

Nuo pat pirmųjų pandemijos dienų, kuomet į ligoninę pradėjo vykti COVID-19 pacientai dėl Irinos sveikatos nerimauja šeima. Anot slaugės, artimieji dėl to jaudinasi labiau nei ji pati.

Tas geras žodis, šypsena, kuomet pasveiksta žmogus, mus motyvuoja.

„Tas laikas jau praėjo. Dabar kaip ir viskas ramu jau. Pačioje pradžioje labai jaudinosi visi. Žinoma, mane labai palaiko. Visa šeima džiaugiasi, kad aš dirbu slaugytoja“, – pasakoja šilto šeimos palaikymo sulaukianti pašnekovė.

Studentai profesijos nesikrato

I. Zelenienė dirbti medicinos srityje norėjo nuo vaikystės. Moteris sako, kad šis pašaukimas ateina iš meilės žmonėms. Jos dukra seka savo mamos pėdomis ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijuoja slaugą. Irina sako, kad tai – lyg svajonės išsipildymas.

„Kokioje trečioje klasėje norėjau būti gydytoja, vėliau jau norėjau slaugytoja tapti. Čia jau profesija iš pašaukimo, tą tikrai galiu pasakyti, – neabejoja I. Zelenienė. – Man patinka rūpintis žmonėmis, padėti, patarti, pamokyti. Galime kartu ir paverkti. Galiu ir ranką palaikyti. Apskritai, turi būti meilė žmogui. Be galo myliu žmones.“

Yra nuotoliniai mokymai, tad ryšys nenutrūksta. Bendraujame ir tikrai nejaučiu kokio nerimo, kad studentai norėtų pakeisti profesiją.

Irina taip pat moko Klaipėdos kolegijos slaugos studentus. Tiesa, šiuo metu mokymai vyksta virtualiai. Studentai savo dėstytojai sudėtingu laikotarpiu negaili palaikymo žodžių. „Parašo žinutę ar laišką, kad „laikykitės, stiprybės“. Jaučiu palaikymą iš jų, – pasakoja medikė. – Baimės ar nerimo iš studentų aš nejaučiu. Yra nuotoliniai mokymai, tad ryšys nenutrūksta. Bendraujame ir tikrai nejaučiu kokio nerimo, kad studentai norėtų pakeisti profesiją“.

Slaugytoja I. Zelenienė – viena iš daugelio medikų, dirbančių kovos su COVID-19 priešakinėse linijose. Jie kasdien rizikuoja savo sveikata ir neskaičiuodami valandų dirba tam, kad visi būtume sveiki.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Populiariausi