Lietuvoje

2020.05.07 05:30

Pareigūnai beldžiasi į valdžios duris: medikai priedus prie algų gavo, o mes tik girdime „jūs – šaunuoliai“

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.05.07 05:30

Statutiniai pareigūnai – vieni tų, kurie, kaip ne kartą kartojo politikai, stovi pirmose eilėse kovoje su koronaviruso pandemija. Vis dėlto, panašu, kad valdžios atstovų dėkingumas kovojantiems su viruso plitimu smarkiai skiriasi – medikai po Seimo sprendimo gauna 60-100 proc. priedus prie algų, o karantino pažeidėjus tramdantys pareigūnai iki šiol liko it musę kandę, nors patys ne kartą kreipėsi į valdžią dėl papildomų priemokų.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis medicinos darbuotojams, rezidentams, dirbantiems ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos koeficientai arba mėnesinė alga karantino laikotarpiu padidinti nuo 60 iki 100 proc.

Statutinių pareigūnų profesinės sąjungos jau tada atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai, kaip ir medikai, dirba viruso židiniuose, padėdami užtikrinti viešąją tvarką, karantino sąlygų laikymąsi, saugodami išorines valstybės sienas, tirdami galimus nusikaltimus, tad ir jie nusipelnė priemokų prie algų. Tiesa, Seimas neatsižvelgė į šiuos pasiūlymus.

Pareigūnų atstovai prašė koreguoti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, numatant, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, „nepertraukiamai užtikrinantiems jiems priskirtų uždavinių įgyvendinimą karantino teritorijoje“, būtų mokama 70 proc. dydžio pareiginės algos priemoka. Buvo siūloma, kad minėta priemoka būtų mokama (įskaitant ir nuo darbdavio mokamus mokesčius) iš valstybės rezervo lėšų.

LRT.lt kalbintas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banelis teigė, kad minėtą pasiūlymą statutinių pareigūnų profsąjungos ne kartą per pastarąjį mėnesį teikė ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM), tačiau ministerija esą atsikirsdavo, jog pareigūnams priedai prie algos mokami, tik vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, kuriame numatyta, kad priemoka prie algos gali siekti iki 50 proc. pareiginės algos.

Vien gražių padėkų neužtenka

Šiuo metu NPPSS siūlo kuo skubiau priimti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios numatytų pareigūnams priedus už pareigų vykdymą ypač pavojingų ligų židiniuose ar prevencinių priemonių vykdymą ypač pavojingų ligų židiniuose. Anot pareigūnų, tokiems pareigūnams galėtų būti mokamos 50-100 proc. dydžio priemokos iki karantino laikotarpio pabaigos.

NPPSS vadovas V. Banelis atkreipė dėmesį, kad priemokų prie pareigūnų algų įteisinimas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisomis leistų šiuos priedus mokėti iš specialaus tam numatyto biudžeto.

Su šiuo siūlymu, pasak V. Banelio, NPPSS kreipėsi į VRM, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Seimo valdybą.

V. Banelis LRT.lt teigė, kad 50-100 proc. priemokos prie algų turėtų būti mokamos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams.

„Žmonės, dirbdami, vykdydami pareigas, rizikuoja ne savo noru. Pareigūnams gresia pavojus, kaip ir medikams, pareigūnai ir medikai yra toje pačioje pirmojoje linijoje. Juk negalime sakyti: „Petrai, tau duodame priedą prie algos, o tu, Jonai, tiesiog esi šaunuolis, kada nors duosime ir tau priedą“, – aiškino V. Banelis.

Jis stebėjosi, kad politikai nuolat viešai dėkoja pareigūnams už jų darbą karantino metu, bet sumokėti priedų prie algų neskuba.

„Mums nuolat valdžios atstovai siunčia padėkas, sako „ačiū, pareigūnai, jūs esate šaunuoliai“. Bet kada būsite Jūs šaunuoliai?“ – retoriškai klausė V. Banelis.

NPPSS pirmininkas akcentavo, kad, kaip teigia epidemiologai, rudenį galime sulaukti antros koronaviruso bangos, tad, anot jo, pareigūnai, panašu, ir toliau turės intensyviai dirbti ligos židiniuose.

„Mes girdime, kad reikia ruoštis rudeniui, galimai antrai koronaviruso bangai, tai turime dabar tai daryti – galvoti apie biudžetus, priemones, apie kitokius tarnybos veiklos algoritmus. Gali būti, kad vasara bus ramesnis periodas, kai bus galima apmąstyti strategijos keitimą, o, atėjus rudeniui, pradėtume veikti pagal numatytą planą. Taigi jau ne kartą raginame politikus imtis darbų.

Gyvename toje pačioje Lietuvoje, skiriame pinigus viešajam sektoriui, bet atrodo, kad tarsi rūšiuojame žmones, stovinčius pirmose linijos kovoje su koronavirusu“, – valdžios veiksmais piktinosi pareigūnams skirtų priemokų prašantis NPPSS vadovas.

Pareigūnai: medikai žino, kad susiduria su infekcija, o mes nežinome, kuris žmogus gali būti užsikrėtęs

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas LRT.lt pasakojo, kad pasieniečiai karantino metu, kaip ir medikai, dirba pavojingomis sąlygomis, nes kontaktuoja su asmenimis, kurie atvyksta iš užsienio šalių ir gali būti užsikrėtę COVID-19.

„Pareigūnai ne šiaip budi, bet bendrauja su žmonėmis, kurie gali būti potencialiai užsikrėtę koronavirusu – jie yra atvykę iš kitų šalių. Norėtųsi, kad pareigūnai, bendraujantys būtent su tokiais žmonėmis, dirbantys tokiomis sąlygomis, būtų motyvuojami. Kartu pareigūnams galėtų būti ir atsidėkota už jų darbą, už tai, kad jie dirbo, rizikuodami savo sveikata, savo šeimų sveikata“, – pasakojo pasieniečių atstovas.

„Neseniai buvo fiksuotas nelegalus sienos kirtimo atvejis. Du asmenys gabeno kontrabandą, kirto sieną iš Baltarusijos. Nežinome, kokia yra koronaviruso situacija Baltarusijoje. Taigi visiškai neaišku, kur tie nelegaliai sieną kirtę žmonės buvo, kokius kontaktus turėjo, o reikia juos sulaikyti, įvyksta betarpiškas kontaktas su jais“, – pavyzdį pateikė J. Amelinas.

Anot jo, VSAT pareigūnai ne tik fiziškai saugo valstybės sienas, bet ir reaguoja į įvairius įvykius, tai yra kartu su policija vykdo galimų nusikalstamų veikų užkardymą, tad, J. Amelino teigimu, pasieniečiai nuolat kontaktuoja su žmonėmis, jiems gresia pavojus užsikrėsti koronavirusu.

LRT.lt kalbintas Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Saulius Džiautas teigė taip pat palaikantis NPPSS poziciją, kad statutiniams pareigūnams turėtų būti mokami didesni priedai prie algos. S. Džiautas pasakojo, kad ugniagesiai šiuo metu yra ypač atsargūs ir medikams padeda mažiau, kadangi, anot UGPS vadovo, jei bent vienas ugniagesys užsikrėstų koronavirusu, visas miestas ar regionas gali likti be pagalbos.

Vis dėlto, pasak S. Džiauto, ugniagesiai ir toliau karantino metu dirba pavojingomis sąlygomis.

„Kitiems pareigūnams mūsų inspektoriai padeda patruliuoti ir dėl viruso, ir dėl žolės deginimo, padeda policijai, kontroliuodami, kad žmonės nesibūriuotų, fiksuodami ne tik galimus priešgaisrinės saugos, bet ir viešosios tvarkos pažeidimus. Ir pats buvau išvykęs į įvykį, kai buvo pranešta apie mirusią močiutę. Neaišku, nuo ko ji mirė, neaišku, ar ji buvo užsikrėtusi koronavirusu. Taigi dirbame toliau, bet niekada nežinome, kada galime užsikrėsti virusu“, – pasakojo S. Džiautas.

Ugniagesių, pasieniečių atstovams antrino ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Grigonis. Jis LRT.lt pasakojo, kad policijos pareigūnams, kaip ir medikams, kyla grėsmė savo darbo metu užsikrėsti koronavirusu. Skirtumas tik tas, pasak S. Grigonio, kad policijos pareigūnai nežino, kada gali susidurti su infekuotu asmeniu, ir ne visada tam gali pasiruošti.

„Gydytojai, kurie dirba epidemijos sąlygomis, yra pasiruošę. Jiems netikėtumo faktorius, su kuriuo susiduria policija, neiškyla. Tarkime, jeigu nėra pasipriešinimo, nusikaltimo ar pavojaus gyvybei, tai pareigūnas gali palaukti ir atvykstančio mediko. Medikai juk dirba su pacientais, kurie nesipriešina, kurie elgiasi normaliai, o mes, policininkai, dažnai susiduriame su neadekvačiais asmenimis, kuriuos tramdant, gali tos apsaugos priemonės nepadėti – jos gali plyšti, jas gali numauti, numušti. Galimi pažeidėjai, kuriuos reikia tramdyti, juk gali būti taip pat užsikrėtę virusu, tai pavojus kyla ir mums, tik skirtumas tas, kad mes ne visada galime tam pasiruošti ir tai nuspėti“, – komentavo policijos pareigūnų atstovas.

VRM beda pirštu į lėšų poreikį

Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma LRT.lt teigė, kad statutinių pareigūnų priedų prie algų klausimas esą yra pirmiausiai susijęs ne su teisiniu reglamentavimu, o su lėšų poreikiu, kitaip tariant, šiuo metu tiek lėšų, kiek prašo pareigūnų profsąjungos priedams prie algų, valstybė neturi.

„Pažymėtina, kad klausimas labiau susijęs ne su teisiniu reglamentavimu, bet su lėšų poreikiu, nes priedai gali būti mokami remiantis Vidaus tarnybos statutu. Pareigūnams vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, už papildomų užduočių atlikimą ar už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą gali būti mokamos iki 50 procentų pareiginės algos dydžio priemokos, taip pat už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis – iki 20 proc. Taip pat pažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statutą numatyta pareigūnams padidintas darbo užmokestis mokamas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą“, – LRT.lt atsiųstame VRM atsakyme cituojamas viceministras Č. Mulma.

Jis tikina, kad VRM kreipėsi į Vyriausybę dėl papildomų lėšų skyrimo pareigūnams už papildomą darbą.

„Kovo mėnesį ir už darbą Velykų savaitgalį buvo skirta beveik 2,9 mln. eurų priedams prie pareigūnų atlyginimų. Papildomos lėšos bus skirtos ir už papildomą darbą balandžio mėnesį. Taip pat pareigūnams numatyta, jeigu būtų poreikis, saviizoliacijos galimybė VRM Medicinos centro Trakų filiale, už tai skiriant papildomas apmokamas atostogas“, – akcentuoja Č. Mulma.

R. Karbauskis: pareigūnų noras yra sąžiningas, bet reikia Vyriausybės sprendimo

LRT.lt kalbintas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Ramūnas Karbauskis tikino suprantantis statutinių pareigūnų susirūpinimą ir norą gauti priedus už pavojingas darbo sąlygas. Vis dėlto, anot jo, pirmiausia sprendimus šiuo klausimu turi priimti Vyriausybė.

„Manau, kad šitą sprendimą turėtų pirmiausia priimti Vyriausybė, vidaus reikalų ministrė“, – tikino R. Karbauskis ir pridūrė, kad, sprendžiant priedų didinimo klausimus, nereikėtų pamiršti ir lėšų tam poreikio.

LVŽS vedlys įsitikinęs, kad pareigūnų prašymas gauti papildomus priedus yra sąžiningas ir pagrįstas, tačiau, kaip kartojo R. Karbauskis, ne tik pareigūnai prisidėjo prie kovos su koronaviruso pandemija.

„Manau, kad pareigūnai yra taip pat tie žmonės, kurie labai daug prisidėjo savo darbu. Žmonės iš daugelio sričių prisidėjo (prie kovos su koronaviruso pandemija – LRT.lt), kuo galėjo, bet visi jie tai darė ne dėl to, kad gautų papildomas išmokas. Nei medikai, nei pareigūnai to nedarė dėl pinigų, jie tai darė iš pareigos. Bet reikia svarstyti galimybes (didinti priemokas – LRT.lt), atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai yra atsižvelgiant į tai, kokie tie atlyginimai dabar yra, ar jie turi būti didinami“, – komentavo R. Karbauskis.

„Šitų žmonių noras gauti kompensacijas yra sąžiningas, tiesiog, jeigu kalbėtumėme apie galimybę sumokėti priedus visiems, kurie prisidėjo (prie kovos su koronavirusu – LRT.lt), tai gali rasti ir parduotuvių pardavėjas, nes jos tebedirba, rizikuoja. [...] Bet šioje vietoje turi būti Vyriausybės sprendimas“, – į statutinių pareigūnų prašymus mokėti didesnius priedus reagavo „valstiečių“ pirmininkas.