Lietuvoje

2020.05.06 12:17

LRT įstatymas toliau skinasi kelią Seime – Kultūros komitetas ėmėsi politikų pasiūlymų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.05.06 12:17

Seime kelią toliau skinasi naujos redakcijos LRT įstatymas. Trečiadienį Kultūros komitete beveik dvi valandas buvo svarstomi pateikti pasiūlymai. Daliai jų buvo pritarta.

Parlamentinis Kultūros komitetas trečiadienį ėmėsi svarstyti pasiūlymus, kuriuos Seimo nariai ir parlamento Teisės departamentas pateikė naujai LRT įstatymo redakcijai.

Siūlymai iš abiejų pusių

Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė siūlė, kad iš valstybės biudžeto LRT paskirtų ir atitinkamais metais nepanaudotų asignavimų dalis neturėtų būti grąžinama į valstybės biudžetą, jeigu ji, tarybos nustatyta tvarka, kaupiama LRT ilgalaikiams investiciniams projektams finansuoti.

„Vis dėlto, specialus LRT statusas ir ypatinga jo vykdoma konstitucinė misija sudaro pagrindą manyti, kad LRT gautų asignavimų, nepanaudotų per praėjusius finansinius metus, grąžinti nereikia, nes tokia teisė Biudžeto sandaros įstatyme jau yra numatyta“, – rašoma R. Budbergytės įregistruotrame pasiūlyme.

Pati R. Budbergytė komiteto posėdyje pabrėžė, kad sukauptas lėšas LRT galėtų skirti pastatų ir technikos atnaujinimui.

Politikės pasiūlymui pritaria ir prezidentūra. Anot prezidento patarėjos Sonatos Šulcės, toks pasiūlymas LRT leistų planuoti ilgalaikius investicinius projektus bei užtikrintų, kad metų pabaigoje likę pinigai nebūtų tiesiog išleidžiami, o būtų kaupiami ir minėtiems projektams.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad toks projektas yra keistas ir siūlė nepriimti tokio pasiūlymo. Jis priminė, kad laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl LRT finansavimo. Po išaiškinimo, priklausant nuo sprendimo, anot R. Karbauskio, bus galima grįžti prie šio klausimo.

Komiteto nariai balsų dauguma nepritarė.

Kultūros komiteto nariai taip pat įregistravo siūlymą, kad be kitų funkcijų, LRT generalinis direktorius galėtų nustatyti ir tvirtinti LRT struktūrą.

Keletą pasiūlymų įregistravo ir „valstietė“ Agnė Širinskienė. Politikė siūlo, kad paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, ir paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teikia AB „Lietuvos Radijo ir televizijos centras“. Šių paslaugų teikimo, kompensavimo už jas tvarką ir sąlygas, kaip nurodoma A. Širinskienės pasiūlyme, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

„Ponios Širinskienės pasiūlymas dėl papildomų punktų būtų laikinas. <...> Šita LRTC paslauga buvo pripažinta visuomenei reikšmingai ir dėl to buvo leista, kad toks dalykas gali vykti tik 10 metų. Nutarimas, kuriuo remiasi ponia Širinskienė, galioja iki 2024 metų. <...> Jei šitas punktas bus įtrauktas, greičiausiai bus pažeistos konkurencijos taisyklės“, – komitete kalbėjo LRT teisės skyriaus patarėjas Armenas Airapetianas.

Tačiau A. Širinskienė teigė, kad A. Airapetianas nėra teisus, o R. Karbauskis kalbėjo, kad tokio įrašo įstatyme prašo ir Vyriausybė. „Šita norma nieko nepablogina“, – teigė R. Karbauskis. Anot jo, esant poreikiui Seimas galės 2024 metais priimti atitinkamus sprendimus.

Šiam A. Širinskienės pasiūlymui Kultūros komitete buvo pritarta.

Ji taip pat siūlo, įstatyme įtraukti, kad LRT taryba formuotų LRT radijo ir televizijos programų bei naujienų portalo valstybinę strategiją, nustatytų LRT radijo ir televizijos programų bei portalo mastą ir struktūrą, taip pat spręstų dėl portalo sudėties ir pakeitimų. Tiesa, komiteto posėdyje aptart, kad nustatyti portalo mastą ir gana sudėtinga.

„Padarome taip, kad įrašome prie programų bei LRT interneto svetainės valstybinę strategiją, o kitur nebekartojame žodžių „interneto svetainė“ ir turime tą kompromisą, kuris buvo reikalingas. Pritariame iš dalies“, – komiteto posėdyje kalbėjo R. Karbauskis.

Pastabų įstatymui turėjo ir Seimo Teisės departamentas. Jie siūlė, kad LRT tarybos narių neturėtų deleguoti Lietuvos vyskupų konferencija. Kaip pažymi Teisės departamentas, Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas.

„Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus“, – nurodoma Seimo Teisės departamento pateiktose pastabose.

Tačiau Kultūros komitetas vienbalsiai nutarė tokiam siūlymui nepritarti. Konservatorius Mantas Adomėnas teigė, kad tokiame siūlyme yra painiojamas visuomeniškumas su valstybiškumu.

Dar vienas žingsnis

Seimas ketvirtadienį turėtų spręsti, ar priimti naujos redakcijos LRT įstatymą. Įstatymas buvo ruošiamas darbo grupėje, kurioje, kartu su Seimo nariais, dirbo ir LRT tarybos nariai.

Svarstant naująją įstatymo redakciją buvo atsisakyta kai kurių anksčiau valdančiųjų pateiktų pasiūlymų, pavyzdžiui, darbo grupės sprendimu buvo atsisakyta idėjos steigti papildomą valdymo organą – valdybą. Ekspertų siūlymų nutarta prie LRT tarybos steigti tris komitetus. Taip pat siūloma įsteigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę.

Portalas LRT.lt primena, kad šios kadencijos Seime, valdančiųjų iniciatyva, buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi LRT valdymą, ūkinę bei finansinę veiklą. Komisijos išvadoms nepritarė pats Seimas, o Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tokios komisijos sudarymas buvo antikonstituciškas.

Populiariausi

Istorijos egzaminas

Lietuvoje

2020.07.07 12:46

Užduotis apie Landsbergį ir Brazauską įveikę abiturientai: per istorijos egzaminą reikėjo tiesiog pagalvoti istorikas: nuotolinis mokymas atskleidė brandos stygių; atnaujinta 13.18

14