Lietuvoje

2020.05.06 10:59

Paskelbti mokyklų reitingai: geriausiose vienam mokiniui eurų skiriama mažiau nei tose, kurios velkasi uodegoje

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.05.06 10:59

Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Šiemet reitingų sudarytojai pažvelgė ir į mokyklų kišenę – kiek lėšų tenka vieno mokinio ugdymui ir išlaikymui per metus ir kaip tai koreliuoja su mokymosi rezultatais. Daugiausia pinigų – tiek iš valstybės, tiek iš savivaldybės biudžetų – tenka mokyklos, kuri yra 314 vietoje iš 356-ių, vienam mokiniui. Tai – 6005 eurai. O pirmaujančiose šis rodiklis dažnai nesiekia ir 2000 eurų per metus.

„Mes niekada švietime neatrodėme labai solidžiai. Metų metais sprendžiamos įvairios problemos. Tarkim, mokyklų tinklas. Lietuvoje turime mokyklą, kur mokosi du vaikai. Lietuva yra be galo turtinga valstybė“, – sakė G. Sarafinas.

Prastas tinklas, anot jo, lemia prastus rezultatus.

Jis pasitelkė Kazlų Rūdos pavyzdį. Šiandien ten veikia 10 mokyklų, tačiau mokinių yra mažai.

„Atrodo, kad vadovaujamasi šūkiu, kad mokykla būtų namų kieme. Raseiniuose irgi yra 10 mokyklų, bet čia yra dvigubai daugiau mokinių“, – gretino G. Sarafinas.

„Kai kuriose savivaldybėse ne tik mokiniai, bet ir politikai nedraugauja su matematika ir sveika logika“, – sakė „Reitingų“ redaktorius.

„Šalčininkų rajone yra debesys, jos yra smulkios“, – dar vieną savivaldybę nurodė G. Sarafinas.

Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva turi nemažai gerų mokyklų, kurios išsiskiria tiek gerais akademiniais rezultatais, tiek geru mikroklimatu.

Reitingo sudarytojai išskyrė Vilniaus M. Biržiškos gimnaziją. Jos užimta trečioji vietas yra aukščiausia šios gimnazijos iki šiol užimta vieta. Pastaraisiais metais ši gimnazija reitinge nuolat kilo.

Reitingo sudarytojų dėmesio sulaukė ir Vilniaus jėzuitų gimnazija. Ji smuktelėjo į iki šiol žemiausią – 5-ą vietą.

Reitingų sudarytojai pagyrė ir kasmet aukštų rezultatų pasiekiančią Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją – pernai ji buvo kiek smukusi reitinge, o dabar sugrįžo į aukštesnę poziciją.

Paviešino gėdos lentą

„Reitingai“ analizavo gimnazijas, pagrindines ir pradines mokyklas. „Šiemet mes paskelbsime mokyklas, kurios ne padeda vaikams, o kenkia.

Gėdos lentoje atsidūrė Druskininkų „Atgimimo“ pagrindinė mokykla, Kazlų Rūdos Dovydaičio mokykla, Šiaulių rajono Kuršėnų Anglickio. Alytaus „Šaltinio“ mokykla“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Anot jo, nemažai mokyklų, kurios ankstesniais metais vilkosi uodegoje, susiėmė ir dabar jų rezultatai pagerėjo.

Geriausios gimnazijos

Reitingų sudarytojai atskyrė gimnazijas, kurios atsirenka mokinius ir kurios to nedaro.

Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos

1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),

2. KTU gimnazija (pernai buvo 2-a),

3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija (pernai buvo 4-a).

4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija (pernai buvo 6-a)

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai – 3-ia)

6. Vilniaus Žirmūnų gimnazija (pernai – 5-a)

7. Kauno jėzuitų gimnazija (pernai – 8-a)

8. LSMU gimnazija (pernai – 7-a)

9. KTU inžinerijos licėjus (pernai – 10-a)

10. Vilniaus Tuskulėnų gimnazija (pernai – 62-a)

Teisę atsirinkti mokinius pagal akademinius rodiklius šiuo metu turi 12 šalies gimnazijų, neįskaitant specializuotų mokyklų, pavyzdžiui, menų.

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų

1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),

2. Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija (pernai buvo 18),

3. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 4-a),

4. Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje),

5. Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 2-oje vietoje),

6. Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija (pernai buvo 27-oje vietoje),

7. Vilniaus „Gabijos“ gimnazija (pernai buvo 3-oje vietoje),

8. Šiuolaikinės mokyklos centras (Vilnius) (pernai buvo 34-oje vietoje),

9. Vilniaus S. Daukanto gimnazija (pernai buvo 6-oje vietoje),

10. Alytaus A. Ramanausko–Vanago gimnazija (pernai buvo 48-oje vietoje)

Didelės išlaidos nereiškia aukštų rezultatų

Reitingų sudarytojai pasidomėjo ir finansiniais mokyklų rodikliais, tai yra, kiek lėšų skiriama vienam mokiniui konkrečioje mokykloje per metus. Kaip sako „Reitingų“ žurnalo atstovai, šis pjūvis atskleidė, kad sumos dydis nereiškia gerų ugdymo rezultatų.

Anot „Reitingų“ žurnalo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad specializuotos mokyklos, pasiekiančios aukštų rezultatų, gauna palyginti mažą finansavimą.

Valstybinės mokyklos finansuojamos iš šalies biudžeto, vadinamojo klasės krepšelio, ir savivaldybių skiriamomis aplinkos lėšomis. Aplinkos lėšų negauna privačios mokyklos, išskyrus katalikiškąsias.

Už vaikų mokymąsi privačiose mokyklose moka tėvai. Tai jiems atsieina nuo 5 iki daugiau nei 1500 eurų per mėnesį.

„Paradoksas, bet mokyklose, kurios finansuojamos iš tiesų dosniai, mokinių pasiekimai būna iš tiesų žemi, o tose, kurios finansiškai yra skriaudžiamos, mokiniams dažnai suteikia išties didelę pridėtinę vertę.

Tarkime, Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazijoje bendros išlaidos vienam mokiniui siekia net 4546 eurus per metus, bet ji jau septynerius metus sukiojasi reitingo apačioje (šiemet 342 vieta), o Vilniaus Gabijos gimnazijoje išlaidos vienam mokiniui per metus siekia tik 1632 eurus, bet ji niekada nėra iškritusi iš pirmojo geriausių gimnazijų penkioliktuko“, – pabrėžė žurnalo „Reitingai“projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Finansinius duomenis pateikė ne visos mokyklos. Bet antai keletas skaičių.

Lyderė pagal sumą, tenkančią vienam mokiniui, yra Panevėžio R. Sargūno gimnazija (6005 eurai, 314 vieta reitinge). 5284 eurai tenka 328 vietoje esančios Medininkų Šv. Kazimiero gimnazijos vienam mokiniui. 4546 eurai – 342 vietoje atsidūrusios Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazijos mokiniui, 4433 eurai – 339 vietoje esančios Vilniaus rajono Bezdonių I. Slovackio gimnazijos mokiniui.

Tuo tarpu pirmose gretose atsidūrusiose mokyklose suma paprastai nesiekia 2000 eurų per metus. Tarkim, tarp gimnazijų, kuriose nesirenka mokinių, trečią vieną užimančioje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje vienam mokiniui per metus skiriama 1934 eurai.

Vilniaus licėjuje, kuris yra reitingo viršuje, vienam mokiniui tenka 2125 eurai per metus. M. Biržiškos gimnazijoje, kuri pateko į pirmąjį mokinius atsirenkančių mokyklų trejetuką, – 2011 eurų. Kitose šio dešimtuko mokyklose šis rodiklis nesiekia 2000 eurų arba vos perkopia šią sumą. Tarkim, dešimtoje vietoje esančioje Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje suma siekia 1559 eurus.

Surikiavo beveik 400 mokyklų

Iš viso buvo vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.

Gimnazijos buvo reitinguojamos įvertinus visų 2019 m. laidos abiturientų kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. „Reitingai“ rėmėsi Nacionalinės švietimo agentūros (buvęs Nacionalinis egzaminų centras) duomenimis, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku, kiek – dviem ir t.t.

Žiūrėta ir į Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenis, kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas.

Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Be to, vertintas ir mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2017 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2019 m. Anot žurnalo atstovų, kai kuriose gimnazijose per pastaruosius dvejus metus matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas.

Įvertino, kaip pajusime karantino įtaką

„Reitingai“ atkreipė dėmesį į tai, kaip Lietuvos mokyklas paveiks pastarojo meto aktualija. Žurnalo vadovai mano, kad dalis mokyklų gerai vykdo nuotolinį mokymą. Tačiau ne visos mokyklos pasiruošusios tokiam iššūkiui. Anot žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino, kartais tai primena mokymo imitavimą, kai tik surašomos užduotys mokiniams.

Jis išskyrė Palangos Senąją gimnaziją, kurios svetainėje skelbiamos visos užduotys, matyti, kad dirbama su meile. O kai kur dirbama, anot jo, atsipalaidavus, matyti, kad kai kur dėmesys sutelkiamas į vaikų maitinimą, o ne mokymąsi.

„Motyvuotų mokinių laimėjimai nesuprastės, jie dažnai džiaugiasi nuotoliniu mokymu, nes jie mėgsta dirbti tyloje, o tokią galimybę turi namie“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Tačiau, anot jo, nemaža dalis mokinių nėra motyvuoti.

„Pažangios valstybės stengiasi padėti tiems vaikams, kuriems nesiseka“, – pabrėžė „Reitingų“ redaktorius.

Anot G. Sarafino, mes pajusime skausmingą karantino poveikį.
„Jei jaunuolis nesupranta vienos, antros temos, tai sniego gniūžtė ridenasi, galiausiai jis ima pykti, nekęsti pamokų, mokytojų. Ir jis tos disciplinos atsisakys. Jau taip Lietuvoje mokiniai atsisakydavo fizikos, sunkių disciplinų“, – sakė G. sarafinas.

Jis mano, kad taip nutiks ir po karantino.

„Po karantino vienos mokyklos skins obuolius, kitos – lapus, o trečios lups žievę“, – mano G. Sarafinas.

Į viršų yrėsi miestelių mokyklos

Kaip rodo „Reitingų“ kasmet pateikiami rezultatai, nuo 2014-ųjų nuolat į viršų kyla kelios rajonų ir miestelių gimnazijos.

Tai – Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazija, Raseinių rajono Ariogalos gimnazija, Tauragės Žalgirių gimnazija, Molėtų gimnazija, Kauno rajono Raudondvario gimnazija, Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija, Visagino „Atgimimo“ gimnazija, Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija ir kt.

J. Kučinskaitė sakė, kand anksčiau iš mažų gimnazijų vaikai bėdgavo į didesnes, o dabar padėtis pakitusi ir yra atvirkščiai.

Surikiavo ir jaunesnių mokinių rezultatus

„Reitingai“, remdamiesi nacionalinio moksleivių pasiekimų patikrinimo (standartizuotų testų) rezultatais išskyrė mokyklas, kurių ketvirtokai, šeštokai pasiekė didžiausių laimėjimų.

Pagal ketvirtokų pasiekimus pirmauja:

1. Šiaurės licėjus

2. Kauno Tirkiliškių mokykla–darželis

3. Panevėžio A. Lipniūno progimnazija

O pagal šeštokų pasiekimus pirmas trejetukas išsidėstė taip:

1. KTU Vaižganto progimnazija

2. Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė m-kla

3. Kauno Šv. Kazimiero progimnazija

Stipriausias pagrindines mokyklas surikiavo pagal mokinių skaičių

„Reitingai“ pagrindinių mokyklų vertinimą pristato ketvirtą kartą. Jis atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų. Jas „Reitingų“ vertintojai surikiavo atsižvelgdami į mokinių skaičių.

Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 dešimtokų yra
Akmenės raj. Kruopių pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 20-ies dešimtokų, yra Anykščių raj. Kavarsko pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 21 dešimtokas, yra Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla.

Tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Vilniaus raj. Kyviškių pagrindinė mokykla.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt