Lietuvoje

2020.05.05 12:46

Rudėnatės nepaskyrimo į LAT pirmininkus klausimą Seimas linksta perduoti Konstituciniam Teismui

atnaujinta 13.11
Gytis Pankūnas, LRT.lt, Ramūnas Jakubauskas, BNS2020.05.05 12:46

Seimas antradienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas ištirti ar prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš pareigų ir skyrimo šio teismo pirmininke ir Seimo sprendimas dėl teisėjos atleidimo iš pareigų, neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui.

Už tai, kad Seimas kreiptųsi minėtu klausimu į KT, po svarstymo balsavo 109 Seimo nariai, iniciatyvai nepritarė 1 parlamentaras, susilaikė 16.

Galutinis balsavimas dėl kreipimosi į KT numatytas ketvirtadienį.

LRT.lt primena, kad balandį Seimas nepritarė G. Nausėdos siūlymui S. Rudėnaitę skirti LAT pirmininke. Buvo organizuoti du balsavimai – dėl teisėjos atleidimo iš pareigų ir dėl skyrimo į siūlomas pareigas. Suskaičiavus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kas Seimas S. Rudėnaitę atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet LAT pirmininke nepaskyrė. Parlamentarai savo sprendimu pažemino teisėją pareigose – ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.

Minėtą Seimo sprendimą kaip teisiškai ydingą sukritikavo Teisėjų taryba, Teisėjų asociacija. Jų teigimu, S. Rudėnaitė iš skyriaus vadovės pareigų atleista nepaisant Konstitucijos ir Teismų įstatymo. Šis sprendimas sulaukė kritikos ir iš prezidento G. Nausėdos, kuris teigė manantis, kad savo dekrete jo valia buvo išreikšta aiškiai.

Vienas iš kreipimosi į KT dėl prezidento dekreto autorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad būtent šalies vadovo dekretas buvo suformuluotas netinkamai.

„Prezidentas kreipėsi dekretu, kuriuo buvo teikiamas nutarimas, kuriame tiesiog vienu sakiniu buvo suformuluota atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Gali būti, kad vis dėlto pasirenkant tokią formuluotę, kokios anksčiau nesirinkdavo nė vienas Lietuvos Respublikos vadovas, buvo nesilaikyta Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsnių reikalavimų, kurie numato, kad žmogus gali būti atleidžiamas iš teisėjo pareigų ir kartu skyriaus vadovo pareigų tik tuomet, kai jis yra paskirtas į kitas pareigas“, – praėjusią savaitę Seime kalbėjo A. Širinskienė.

Seimo narė pažymėjo, kad toks dekretas, kur atleidimas ir paskyrimas į pareigas buvo suformuluotas vienu sakiniu, galėjo sudaryti prielaidas ir pažeisti konstitucinę teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą.

Pasak A. Širinskienės, TTK neturėjo jokios kitos galimybės, tiktai pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas koreguoti minėtą dekretą ir vieno sakinio formuluotę išskaidyti į du straipsnius: „Konstitucija nesuteikia teismui dekreto iniciatyvos teisės ir kito dekreto mes negalėjome suformuluoti. Kaip žinote, viskas baigėsi Seimo balsavimu ir ta apmaudžia padėtimi, kurią mes turime.“

Kreipimosi į KT iniciatorių įsitikinimu, tokiu būdu įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.

Seime svarstytu nutarimo projektu siūloma kreiptis į KT, prašant ištirti tiek prezidento dekreto teisėtumą ir atitikimą Konstitucijos principams, tiek ir Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai.

Užsiminė apie kerštą prezidentui

Seime, diskutuojant dėl kreipimosi į KT, konservatorius Jurgis Razma teigė neprieštaraujantis iniciatyvai, tačiau neslėpė manantis, kad parlamentarai turėjo patys suvokti, už ką balsavo, skiriant S. Rudėnaitę į LAT pirmininkus.

„Mums tikrai buvo aišku, kad klausimą dėl atleidimo iš skyriaus pirmininkės reikia spręsti tik tuo atveju, kai bus priimtas sprendimas dėl skyrimo į naujas pareigas“, – pažymėjo Seimo narys.

Jo teigimu, net, jei Seimas ir kreipsis į KT, S. Rudėnaitė nebus grąžinta į LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas. J. Razma siūlė Seimui panaikinti savo sprendimą, kuriuo parlamentarai atleido iš pareigų teisėją. Jis informavo, kad būtent tokį projektą pats registruosiąs.

„Manau, tik toks kelias leidžia S. Rudėnaitę sugrąžinti į jos pareigas“, – patikino J. Razma.

Socdemų atstovė Dovilė Šakalienė pritarė J. Razmos pozicijai. Jos manymu, klaidą padarė Seimas, kurio nariai tiesiog pažemino S. Rudėnaitę pareigose, nors prezidento dekretas, parlamentarės manymu, buvo aiškus.

„Ar tikrai per trejus su puse metų nebuvo galima išmokti perskaityti elementarių teisinių dokumentų ir įsigilinti, už ką ir kodėl balsuojame?“, – klausė D. Šakalienė.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys tikino manantis, kad valdantieji, siekdami kreiptis į KT dėl S. Rudėnaitės, iš tikrųjų siekia keršto prezidentui G. Nausėdai.

„Nuo pat pradžių rūpėjo nubausti prezidentą. [...] Dabar ši baudžiamoji keršto akcija tęsiasi“, – dėstė P. Urbšys.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas tvirtino, kad Seimas, kreipdamasis į KT, tiesiog atrodys keistai.

„Mes nenubausime jokio prezidento. Mes gausime tokią išvadą, kad KT pasakys: „nejaugi Seimas iki to nusivažiavo, kad pasiklysta dvejuose biuleteniuose?“. Jeigu balsuoji už paskyrimą, be abejonės, atleisk žmogų, bet, jeigu balsuoji prieš paskyrimą, tai kodėl balsuoji kitu biuleteniu, žmogų atleisdamas iš pareigų?“, – svarstė A. Salamakinas.

A. Valantinas tikisi, kad S. Rudėnaitės atleidimą KT išnagrinės skubos tvarka

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė besitikintis, kad S. Rudėnaitės atleidimą iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų KT išnagrinės skubos tvarka.

„Aš noriu tikėti, kad šiandien Seimas vieningai kreipsis į Konstitucinį Teismą ir skubos tvarka tas klausimas bus išspręstas. Taip yra pagal reglamentus – jeigu kreipiasi visas Seimas, tai tas klausimas sprendžiamas skubos tvarka“, – BNS antradienį sakė A. Valantinas.

„Ir, mano galva, tas klausimas iš tikrųjų be galo svarbus yra, nes atleista aukščiausios grandies teisėja iš einamų pareigų, nesant tam pagrindo, tai aš manau, kad jis kuo skubiau turėtų būti išspręstas“, – teigė jis.

Seimas antradienį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėjos atleidimo.

Valdančiųjų „valstiečių“ teikiamu projektu KT siūloma aiškintis, ar šalies vadovo G. Nausėdos dekretas dėl S. Rudėnaitės atleidimo bei skyrimo į LAT vadoves, taip pat Seimo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimas prieš porą savaičių balsuodamas dėl prezidento teikimo ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės LAT vadove, bet ir atleido ją iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Kai kurie teisininkai sako, kad atleidimas neatitiko įstatymuose numatytų pagrindų.

Jei Seimas kreipsis į KT savo nutarimu, sprendimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo nustos galioti.

Valdantieji laikosi pozicijos, kad S. Rudėnaitė atleista iš pareigų nesant tam teisinio pagrindo dėl Prezidentūros padarytos klaidos, viename dekrete kartu įrašant ir atleidimą, ir paskyrimą.

Šalies vadovas G. Nausėda teigia, kad Seimas atleisdamas LAT teisėją iš skyriaus pirmininkės pareigų ir nepaskirdamas jos LAT vadove iškreipė jo dekretą.

Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.

Prezidentas G. Nausėda teikdamas S. Rudėnaitės kandidatūrą į dekretą vienu sakiniu surašė, kad teisėja būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke. Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.

Anksčiau skiriant kurį nors teisėją į kitas pareigas prezidentas iš pradžių pateikdavo dekretą dėl jo paskyrimo, o jį priėmus išleisdavo dekretą dėl to teisėjo atleidimo iš einamų pareigų.

Grupė opozicijos parlamentarų jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl S. Rudėnaitės atleidimo. Toks kreipimasis būna nagrinėjamas bendra tvarka, jis nestabdo skundžiamo teisės akto galiojimo kaip yra tuo atveju, kai kreipiamasi viso Seimo vardu.

Populiariausi