Lietuvoje

2020.05.06 05:30

Tėvai grįžta į darbus, o mokyklos dar uždarytos – valdžia siūlo pakentėti

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.05.06 05:30

Lietuvoje laisvėja karantino sąlygos daugeliui verslų, bet mokyklų atidarymas vis dar nenumatytas. Vyriausybė aiškina, kad taip saugomasi viruso plitimo, o ekonomistai sako, kad valdžia nepasveria socialinės ir ekonominės žalos, ir ragina pažvelgti į užsienio šalis, kurios jau atveria ugdymo įstaigas. Kam palikti vaikus, suka galvą ir dirbti turintys tėvai.

Vis daugiau Europos šalių atidaro mokyklas ir vaikų darželius, bet mūsų šalyje neskubama to daryti. Lietuvos miestuose vaikų darželiai atvėrė duris tik tiems vaikams, kurių abu tėvai dirba nenuotoliniu būdu.

Kaip sakė premjero patarėjas ir Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovas Giedrius Surplys, tokių vaikų praėjusią savaitę Lietuvoje buvo 500, o kitų tėvams teks apsišarvuoti kantrybe.

Kaip antradienį socialiniame tinkle paskelbė premjeras Saulius Skvernelis, COVID-19 komitete nuspręsta nuo gegužės 18 dienos leisti veikti darželiams ir ikimokyklinėms grupėms.

„Ieškome sprendimų ir siekiame sudaryti sąlygas, leisiančias kuo greičiau atnaujinti ir pradinukų ugdymą. Svarstome dėl specialiųjų mokyklų bei neįgaliųjų dienos centrų veiklos atnaujinimo“, – rašė premjeras.

Galutinius sprendimus šiandien, trečiadienį, priims Vyriausybė.

Taip pat skaitykite

LRT.lt primena, kad, vis daugiau įmonių, įstaigų pradedant dirbti, vis daugiau tėvų turi eiti į darbo vietą, tad jiems tenka skubiai sugalvoti, su kuo palikti savo atžalas. Kad sunku derinti darbą ir vaiko ugdymą nuotoliniu būdu, sako ir tie tėvai, kurie dirba iš namų.

Taip pat skaitykite

Karantino taisyklės tapo asmenine problema

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Andrius Atas mano, kad ruošdamasi karantino pokyčiams Vyriausybė neapgalvojo visų aspektų iki galo, tad visa tai tapo asmeninėmis tėvų problemomis, kaip vienu metu dirbti ir rūpintis vaikais, jų nuotoliniu ugdymu.

„Sunku nepastebėti šio paradokso. Į akis krenta tai, kad situacija iki galo neišsprendžiama, kairė nederinama su dešine“, – kalbėjo tėvų atstovas.

Anot jo, dabar tėvai turi suktis galvodami, su kuo palikti savo atžalas.

„Vyriausybė paskelbia karantiną, atšaukia draudimus. O visa tai tampa tėvų asmenine problema“, – pabrėžė A. Atas.

Baiminasi, kad virusas sparčiai plistų

„Šis klausimas yra aktualus, apie tai kiekvieną savaitę diskutuojama tarp ministrų, medikų, epidemiologų. Tačiau kol kas mokyklos lieka uždarytos dėl tos priežasties, kad sprendimus priimantys asmenys supranta, kad vaikai yra vaikai: nors jų sergamumas COVID-19 yra mažas, atrodytų, ir rizika maža, jie virusą gali parnešti namo.

Baiminamasi, kad jie namo parneš virusą gal ir besimptome forma ir užkrės savo tėvus, o gal net ir senelius. Todėl iki šiol buvo susilaikyta nuo mokyklų ir darželių atvėrimo“, – LRT.lt sakė G. Surplys.

Grėsmė, jog užkratas plistų, kiltų, bet, pabrėžė ekonomistas, reikėtų apgalvoti deramas priemones: patalpų vėdinimas, mažinamos vaikų grupės, mažinamos mokinių ir darželinukų bendravimo galimybės.

Jis pabrėžė, kad prieš savaitę pranešta, kad į vaikų darželius savo atžalas gali vesti tie tėvai, kurie abu dirba nenuotoliniu būdu ir yra gavę tai patvirtinančias darbdavio pažymas.

„Praėjusią savaitę buvo aiškiai komunikuota, kad kai yra neišvengiama, kai nėra su kuo palikti vaiko, kai nėra vyresnių žmonių, kurie galėtų prižiūrėti vaiką, kai negalima pasamdyti auklės, galima kreiptis į savivaldybę pateikiant darbdavių pažymas abiem tėvams, tuomet savivaldybės turi užtikrinti vaiko priežiūrą. Tokia galimybė egzistuoja kritiniu atveju. Visų kitų kol kas prašoma kantrybės, ieškoti variantų toliau dirbti nuotoliniu būdu, kai vaikai mokosi“, – kalbėjo G. Surplys.

Taip pat skaitykite

VIG vadovas patikino, kad šis klausimas – nuolatinis Vyriausybės darbotvarkėje.

G. Surplys patikino, kad Vyriausybė domisi ir užsienio šalių žingsniais lengvinant karantino sąlygas.

„Nuotolinis ugdymas vyksta, jis vyksta neblogai. Tai irgi yra argumentas, kad vaikai likusį mėnesį iki birželio 1 dienos gali ugdytis namie“, – sakė G. Surplys.

„Kiekvieną rytą vyksta koordinacinės grupės susitikimas, kuriam vadovauja Vyriausybės kancleris ir kuriame dalyvauja visų ministerijų viceministrai, pavaldžių įstaigų atstovai. Kiekvieną rytą pristatoma užsienio patirtis.

Matome, kad skandinavai eina tuo keliu, kad leidžia vaikus į mokyklas. Jų logika, kad vaikai, jei užsikrečia, lengvai serga. Bet mes ėjome kitu keliu norėdami apsaugoti vyresnius žmones, kad vaikai viruso neparneštų namo ir jis vėl nepradėtų plisti“, – kalbėjo G. Surplys.

Taip pat skaitykite

Be to, anot jo, ŠMSM padarė daug, kad vyktų nuotolinis ugdymas, pradedant programomis, baigiant kompiuterių pirkimu pasitelkiant verslo pagalbą.

„Nuotolinis ugdymas vyksta, jis vyksta neblogai. Tai irgi yra argumentas, kad vaikai likusį mėnesį iki birželio 1 dienos gali ugdytis namie“, – sakė G. Surplys.

Neranda logiško paaiškinimo

Tačiau ekonomistai stebisi tokiu Vyriausybės pasirinkimu, vadina tai nelogišku sprendimu ir ragina pagalvoti apie laukiančius ekonominius ir ypač socialinius nuostolius.

„Sunku rasti logišką atsakymą, kodėl taip yra. Visos pažangios valstybės pradėjo nuo vaikų ugdymo įstaigų veiklos atnaujinimo“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, ir tyrimai rodo, kad nei tėvų dėmesys, nei nuotolinio mokymo priemonės nepakeičia to, ką vaikai gali gauti klasėse ar vaikų darželiuose, gyvai bendraudami ir bendradarbiaudami su pedagogais ir kitais vaikais. Be to, pasitelkiant nuotolines ugdymo formas ir priemones neugdomi socialiniai įgūdžiai, tad jie atbunka.

„Kodėl galvojama, kad viena kita savaitė nieko nepakeis? Pakeičia labai daug. Ypač vaikams iš neturtingesnių šeimų, jei jos neturi reikalingų priemonių, ypač jei šeimoje auga keli vaikai, jei sunku rasti ramų kampelį nuotolinėms pamokoms, jei jie sulaukia mažiau pagalbos yra iš tėvų. Tad atotrūkiai tarp mokymosi rezultatų didėja, sumažėja socialinis mobilumas, tai yra problema, besivelkanti visą gyvenimą“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasigenda diskusijos apie ugdymo įstaigų atidarymą

N. Mačiulis kritikavo valdžios sprendimą pasitelkdamas ir užsienio patirtį.

„Net tos valstybės, kurios buvo labai pažeistos koronaviruso, kur susirgusių asmenų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičiaus rodiklis yra dešimt ar keliasdešimt kartų didesnis nei Lietuvoje, supranta, kad viena iš pirmųjų sričių, kuri turi būti atidaryta, yra vaikų darželiai ir pradinės mokyklos. Taip daroma galvojant apie vaikų gerovę.

Žinoma, yra ir ekonominis aspektas. Tėvai, kurie turi mažamečių vaikų, negali dirbti net nuotoliniu būdu. Arba jie išvis nedirba, arba jų produktyvumas yra labai kritęs. Jie turi rūpintis vaikais, užtikrinti jų ugdymą ir daryti savo darbus vienu metu. Kas turi bent vieną mažametį namie, supranta, kad nuotolinis darbas tokiomis aplinkybėmis labai nukenčia, kaip ir nuotolinis ugdymas – jis taip pat nukenčia. Turint tai omenyje, kitose šalyse ir ieškoma galimybių nedelsti dėl ugdymo įstaigų veiklos atnaujinimo“, – aiškino N. Mačiulis.

Taip pat skaitykite

Jis neneigia, kad grėsmė, jog užkratas gali plisti, kiltų, bet, pabrėžė ekonomistas, reikėtų apgalvoti deramas priemones: patalpų vėdinimas, mažinamos vaikų grupės, mažinamos mokinių ir darželinukų bendravimo galimybės.

„Užsienio šalyse ugdymo įstaigos atveriamos antroje trečioje karantino stadijoje. Lietuvoje kol kas nelabai kalbama apie darželių ir mokyklų atidarymą, lyg užmerkiant akis prieš tuos iššūkius, kuriuos tenka patirti mažus vaikus auginantiems tėvams“, – sakė Ž. Mauricas.

„Man keista, kad diskusija apie tai nevyksta. Niekas neneigia rizikos, bet turime pripažinti, kad kitoje svarstyklių pusėje yra dar didesni kaštai – socialiniai ir ekonominiai. Ir ne tik tie, kuriuos mes dabar patiriame, bet ir tie, kurie gali vilktis per visą vaikų gyvenimą. Visa tai pažangios valstybės greitai suvokia ir pripažįsta, yra pasiruošusios prisiimti rizikas dėl viruso plitimo. Lietuvoje, deja, kaštų naudos analizė viruso kontekste yra visiškai užgesusi ir niekam neįdomi.

Reikia pripažinti, kad pas mus virusas nėra išplitęs, mes minimaliai rizikuotume atidarydami vaikų darželius ir pradines mokyklas, o naudą gautume didelę.

Pasirinktas kažkodėl vis dar kitas kelias nepriimti rizikos, bet prisiimti milžiniškus socialinius ir ekonominius praradimus, kuriuos patiria dešimtys tūkstančių vaikų ir tėvų. Mano nuomone, tai milžiniškas nesusipratimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Taip pat skaitykite

Nemenkas krūvis socialinio draudimo sistemai

Kad sunkiai suvokia Vyriausybės pasirinkimą atlaisvinti karantino varžtus verslui, bet neatidaryti vaikų darželių ir mokyklų, sakė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Tai sunkiai paaiškinama. Užsienio šalyse ugdymo įstaigos atveriamos antroje trečioje karantino stadijoje. Lietuvoje kol kas nelabai kalbama apie darželių ir mokyklų atidarymą, lyg užmerkiant akis prieš tuos iššūkius, kuriuos tenka patirti mažus vaikus auginantiems tėvams. Ne visi gali pasisamdyti auklę tiek dėl finansinių dalykų, tiek dėl pačių auklių nenoro dirbti karantino metu, ne visi turi senelius, kurie galėtų prižiūrėti vaikus. Jei tėvai dirba, jiems yra sudėtinga suderinti darbą ir vaikų priežiūrą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Jis mano, kad nutrūkęs ugdymo procesas galėtų turėti kur kas liūdnesnių padarinių.

„Nuotolinis ugdymas nėra tiek ištobulintas, kad galėtų visiškai kompensuoti realų mokymosi procesą“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Taip pat skaitykite

Be to, ekonomistas tikras, kad toks Vyriausybės sprendimas yra ir nemenkas krūvis socialinio draudimo sistemai.