Lietuvoje

2020.05.04 21:30

Ekspertai apie paslaptingą COVID-19 ir būsimą vakciną: aišku viena – su virusu dar ilgai neatsisveikinsime

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.05.04 21:30

Karantino ribojimus švelninančių šalių vyriausybės turi būti pasiruošusios naujam iššūkiui – kaip suvaldyti virusą ilguoju laikotarpiu. Pasak ekspertų, sėkmė priklausys nuo valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo, o svarbiausia – tarpusavio pasitikėjimo.

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Rasa Tapinienė kalbėjosi su PSO specialiuoju pasiuntiniu Europos regionui Vyteniu Povilu Andriukaičiu bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.

Dienos tema. Čaplinskas: kaukės dėvėjimas sumažina galimą viruso dozę – užsikrėtus yra tikimybė, kad sirgsite švelnesne liga

- Tikėtina, karantinas, bent jau Lietuvoje, bus pratęstas dar 2 savaitėms, tačiau sąlygos lengvinamos, leidžiama laisviau judėti ir žmonėms. Ar tai, kad visos šalys nekoordinuoja bendrai žmonių judėjimo, neapsunkins kiekvienos šalies kovos su virusu jos viduje?

V. Andriukaitis: 100 proc. – koordinacija neišvengiama. Priklausomai nuo objektų ar teritorijos, gali būti vietiniai ir lokalūs karantinai. Suvaržymų lengvinimas nereiškia, kad nebus reikalaujama aukštų higienos apsaugos, dezinfekcijos ir kitų priemonių, kad nebus toliau diegiamos fizinės distancijos ir visos kitos priemonės. Kadangi virusas yra visame Europos kontinente, tai kelionės ir visa kita tikrai bus neabejotinai diskusijų objektas. Epidemiologai neturi tokių lengvų prognozių, kad viskas greitai baigsis, yra net keli scenarijai ir, manau, Vyriausybės tuos scenarijus turės koordinuotai, organizuotai svarstyti, nes vakcinos sukūrimas yra ilgo proceso rezultatas.

- Dabar teigiama, kad optimistiškiausiu variantu vakcina bus išrasta po 1,5, 2 ar 3 metų. Pesimistiškiausias variantas – vakcina nesukuriama, taip jau yra nutikę su ŽIV, Dengės karštlige, rinovirusu. Kaip gyvensime tada?

V. Andriukaitis: Yra daug virusinių ligų, kur naudojamos įvairios priemonės: vienu atveju taikomas antivirusinis gydymas, kitu atveju – efektyvios vakcinos, kurios irgi nevienareikšmiškai veikia. Vienu atveju jos visiškai eliminuoja virusą, kitu padeda lengviau persirgti ir taip valdo infekciją. Taip pat yra biosaugos priemonės – yra daug virusinių susirgimų, kur jokio kito kelio nėra, kaip tik labai griežtos biosaugos priemonės, kaip ir šiuo atveju šios priemonės visos turi būti taikomos. Lūkesčiai dėl vakcinos, nors šiandien mokslininkai yra labai daug pateikę galimų vakcinos versijų, sukurti efektyvią vakciną – vienas sunkiausių dalykų. Akivaizdu, kad bus dedama labai daug pastangų, o tik klinikiniai tyrimai pasakys, kad vakcina jau efektyvi.

- Kaip galėtų skirtis gyvenimas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje su vakcina ir be jos?

S. Čaplinskas: Su vakcina greičiau grįžtume į įprastą, normalų gyvenimą. Bet, ko gero, iki to laiko turėtume išmokti gyventi kitaip: tiek fizinio atsiribojimo, tiek asmens higienos, tiek užterštumo mažinimo, testavimo, diagnostikos prasme. Situacija reikalauja, kad mes tai, ką išmokome, drįstu pasakyti, dauguma šito karantino sąlygomis net sušvelninus jo sąlygas tęstume. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai padeda mažinti ir kitas užkrečiamas ligas. Jau pastebėjome, kad net 2,2 karto sumažėjo įvairių apsinuodijimų, lygiai taip pat sergamumas gripu. Vis tai dėl higienos biosaugumo priemonių, kurių žmonės pradėjo labiau laikytis, tai turės išlikti dar ilgam.

- Dėl rankų plovimo klausimų jau nebekyla, bet tikrai kyla dėl kaukių. Karantinas švelninamas, atvejų mažėja, tai kam tada tos kaukės?

S. Čaplinskas: Iš pradžių, kai dar mažiau žinojome apie šią ligą ir kaip ji plinta, dideliais ar smulkiais lašeliais, buvo toks ažiotažas, kad medicinos darbuotojams trūko kaukių. Buvo ypač pabrėžiama, kad kaukes naudotų tik sergantys žmonės. Dabar jau nekyla abejonės – labai svarbu, kad kaukes dėvėtų kiekvienas pilietis, jeigu yra galimybė, kad jis gali susidurti su infekuotu žmogumi, o niekas nežino, kas gali būti infekuotas. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai gali parodyti seroepidemiologiniai tyrimai. Manoma, kad šiuo metu užsikrėtę šiuo virusu gali būti 2–3, o gal net 5 proc. populiacijos. Kitas klausimas – tam tikros teritorijos, pavyzdžiui, Niujorke jau gali būti 15 proc., kai kur – dar daugiau. Taigi, kaukės dėvėjimas sumažina galimą viruso dozę, kuri gali patekti į jūsų organizmą, jeigu ji bus pakankamai sumažinta, tai jūs paprasčiausiai neužsikrėsite. Jeigu tam tikra viruso dozė pateks į jūsų organizmą ir užsikrėsite, didelė tikimybė, kad sirgsite švelnesne liga. Kai kam gali susidaryti įspūdis, jeigu naudoja kaukę, tai nebereikia naudotis kitomis apsaugos priemonėmis: rankų higiena ar tyrimasis ir panašiai. Čia gali būti kita klaida.

- Šis virusas jau turi bent 30 žinomų mutacijų. Ar yra bent menkiausia tikimybė, kad po kurio laiko jis apskritai išnyks?

V. Andriukaitis: Sunkų klausimą uždavėte, į jį kol kas mokslas negali atsakyti. Virusas naujas ir kaip tik dabar atliekami genų sekvencijos arba patys naujausi technologiniai tyrimai bandant suprasti viruso gyvenseną, galimas mutacijas, virulentiškumą ir kaip jis elgsis. Kol kas apie prognozes, kad jis gali išnykti, literatūroje nedaug kalbama, daugiau kalbama, kad tikėtinos naujos bangos. Tikėtina, kad yra keli scenarijai: virusas cirkuliuos ir gali sezoniškai pasikartoti. Jeigu visuomenė nepasirengusi suprasti, kad kol nėra vakcinos, reiks gyventi žinant, kad yra virusas tarp mūsų ir dėvėti kaukes, dezinfekuotis rankas, laikytis atstumo, taikyti visiškai kitokį darbo režimą, tai atsinaujinusios bangos bus ir sukels dar didesnių bei skaudesnių ekonominių, socialinių padarinių, pareikalaus daugiau žmonių gyvybių.

- Vieni iš tokių platintojų gali būti žmonės, kurie nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad serga šiuo virusu. Kiek pavojinga jiems patiems nežinoti, kad jie serga?

S. Čaplinskas: Labiausiai gali būti pavojinga tai, kad nejaučiantis simptomų žmogus virusą gali perduoti kitam, kuriam gali išsivystyti jau sunki ligos forma. Tokiu atveju jis išskirs daugiau viruso į aplinką ir gali užkrėsti daugiau žmonių sunkesne ligos forma, nes, kaip minėjau, ligos sunkumas taip pat priklauso nuo to, kiek daug viruso gauna naujai užsikrėtęs žmogus. Kada ir kaip tai gali įvykti – nėra aišku, tuo labiau, kad daug neaiškumų yra ir dėl to, kad daliai pasveikusių žmonių po kiek laiko vėl gaunami teigiami tyrimo rezultatai. Iki šiol neaišku, kiek stiprus gali susiformuoti imunitetas, ar užteks neutralizuojančių antikūnų, kad žmogus neužsikrėstų antrą kartą susidūręs su tuo pačiu virusu. Dar kol kas yra labai daug neaiškumų, bet aišku viena – su virusu dar ilgai neatsisveikinsime.

- Kai kuriose Azijos ir Afrikos šalyse, kuriose neskiriama pakankamai lėšų sveikatos apsaugai, yra labai palanki terpė įvairiausių mikroorganizmų perykloms. Ar po šio viruso galima tikėtis, kad Vakarų šalys skirs daugiau finansų ir pastangų gamtos tyrimams, nes teigiama, kad šią epidemiją buvo galima numatyti?

V. Andriukaitis: Dabar Briuselyje vyksta vadinamoji pasaulio lyderių konferencija, kurios tikslas sukaupti didelę išteklių atsargą, kuri būtų skiriama moksliniams tyrimams, vakcinai, apsaugos priemonėms ir taip pat epidemiologiniams tyrimams. Dabartinės Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pastangos suburti visas šalis, kad būtų galima padėti toms silpnoms valstybėms, kuriose sveikatos sistema neegzistuoja, kovoti su šiuo ir kitais virusais yra akivaizdžios. Tarkim, maliarija ir jos įveikimas dabar yra viena pasaulinių problemų. Aišku, gamtinių židinių ir zoonozių tyrinėjimai būtinai bus dėmesio centre. Ne tik PSO, bet ir Pasaulio gyvulių sveikatos organizacija bei Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacija – visos 3 kartu nutarė padėti pagrindus mokslininkams, kurie galėtų tyrinėti zoonotinius arba gamtinius židinius, kuriuose tie įvairūs virusai turi savo ekologinę nišą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt