Lietuvoje

2020.05.04 16:12

Įvertino vis dar tuščią ekonomikos ir inovacijų ministro kėdę: antivalstybinis požiūris

Paulina Levickytė, ELTA2020.05.04 16:12

Koronaviruso sukeltiems ekonominiams padariniams svarbi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) jau septynis mėnesius neturi nuolatinio vadovo. Ministro paieškos, pažymi politologai, tapo chaotiškos ir neapibrėžtos.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus Luko Savicko kandidatūrą valdantieji tikino, kad geresnių pasiūlymų už pirmiau teiktąjį neturi, todėl naujų kandidatų prezidentui jie nebesiūlys. Vyriausybės koridoriuose atnaujintos kalbos dėl ministerijų jungimo, perskirstant Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos bei Aplinkos ministerijų funkcijas.

Vis dėlto, prasidėjus COVID–19 pandemijai bei sulaukus nemažai kritikos iš verslo atstovų, premjeras Saulius Skvernelis dar balandžio mėnesį užsiminė, kad diskusijos dėl naujo ministro paskyrimo su G. Nausėda vėl pradėtos. Tačiau viešumoje iki šiol nesušmėžavo nei naujų kandidatūrų pavardės, nei platesnis šalies vadovų komentaras, ar yra kalbamasi apie konkrečias pavardes, galinčias pretenduoti į nuolatinio savininko neturintį portfelį ministerijoje.

Taip pat skaitykite

Koronaviruso sukelta ekonomine krize bei jos pasekmėmis būtų tvarkomasi kur kas geriau, jeigu būtų paskirtas ekonomikos ir inovacijų ministras, teigia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė. Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrą pavaduojantis Žygimantas Vaičiūnas nėra nekompetentingas ministras, bet jam eiti dviejų institucijų vadovo pareigas koronaviruso krizės metu yra per sudėtinga.

Kaip teigia R. Urbonaitė, daugiau nei aštuonis mėnesius nepaskirtas vadovas į ekonomikos ir inovacijų ministrus – premjero Sauliaus Skvernelio ir prezidento Gitano Nausėdos asmeninių ambicijų rezultatas.

„Ministerijos sugalvotos ne tam, kad galėtų būti su tuščiomis ministrų kėdėmis. Jos yra tikslingai apgalvotos ir mes ministerijas turime pagal sritis. Situacija, kai ministerija yra be vadovaujančio ministro nuo rudens pradžios, švelniai tariant, tikrai nėra normali. Tai jeigu taip, mes galime dar dvi, tris ministerijas atlaisvinti ir duoti pavaduojančius ministrus ir žiūrėkite, dar ir pinigų sutaupysime. Manau, tai yra tiek premjero, tiek ir prezidento atsakomybė, nes jie kartu kaip subjektai dalyvauja šiame ministrų skyrimo procese. Dabar dėl asmeninių ambicijų, kurios dabar buvo, kad vienas to neteiks, kitas šito netvirtins, turime situaciją, kad vienam Ž. Vaičiūnui tenka sėdėti ant dviejų kėdžių, o viena iš tų kėdžių, EIM, yra itin karšta“, – Eltai sakė MRU politologė.

Politologė pabrėžia, kad Ž. Vaičiūnas nėra blogas ministras, bet jam užimti du svarbius postus koronaviruso krizės metu – per sudėtinga.

„Mes matome, kad ministro trūksta. Aš nesakau, kad Ž. Vaičiūnas yra blogas ministras, bet puikiai suprantame, kad nėra normalu vienam ministrui sėdėti ant dviejų kėdžių. Tuo labiau kad Ž. Vaičiūnas atrodo kaip pakaitinis ministras. Iš pradžių bent jau keturis mėnesius sėdėjo Aplinkos ministerijoje, dabar jau ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja. Tai žmogaus krūviai atrodo padvigubinti. Plius, jei premjeras negali dirbti ir turi nedarbingumą, tai Ž. Vaičiūnas visuomet pavaduoja premjerą. Taip, Ž. Vaičiūnas dirba daug, bet yra tam tikros ribos, kiek žmogus gali aprėpti ir kiek žmogus gali padaryti. Situacijos ignoravimas ir ministro neturėjimas yra valdančiųjų atsakomybė bei Prezidentūros, bet panašu, kad bendro vardiklio čia surasti nepavyksta“, – teigia ji.

R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad EIM turi nemažai problemų ir ministerijai stipraus koordinavimo trūksta.

„Puikiai matome, kad ne viskas veikia gerai. Galų gale, šiandien spaudos konferencijoje ministras kalba, kad jau bus galima teikti paraiškas dėl nuomos kompensavimo, deja, ministerijos puslapyje informacijos nėra, o INVEGOS puslapyje, kur reikėtų teikti paraiškas, informacijos nemačiau iš viso. Tai nesuprantama, kas vyksta, ir koordinavimo bei didesnio dėmesio tikrai trūksta. Man atrodo, kad krizės metu EIM tampa pakankamai svarbia koordinuojant visus procesus, todėl nepaskirti ministro, nėra normalu“, – sakė ji.

I. Šimonytė: priklauso, kas naujuoju ministru būtų paskirtas

Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė pritaria R. Urbonaitei ir teigia, kad EIM šiuo metu neturi vieno atsakingo asmens, kuris prisiimtų atsakomybę už koronaviruso krizės valdymo veiksnius.

„Ž. Vaičiūnui, kuris ir taip turi savo darbo, to darbo dabar yra per daug. Problema, kai yra pavaduojantis ministras, tai visuomet yra toks netikras ministras. Todėl, kad ministras turi savo pagrindinę ministeriją ir dabar daugiau atsakomybės tenka viceministrams. EIM yra kompetentingų viceministrų, bet nėra tokių, kuriuos galėtume laikyti tokiomis rimtomis politinėmis figūromis, ir tai daugiau savo sričių specialistai, kurie labiau veikia kaip specialistai negu politikai. Taip ir atsitinka, kad vieno atsakingo, kuris gali už sprendimus prisiimti atsakomybę, kas yra svarbiausia tokioje situacijoje, tiesiog nėra“, – Eltai teigė I. Šimonytė.

Kita vertus, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad jei valdančioji dauguma ryžtųsi paskirti ministrą, tai dar nereiškia, kad jis būtų kompetentingas ir įvyktų kažkokių didelių pokyčių EIM.

„Viskas priklauso nuo to, kas yra ministras. Jei kėdė bus užimta, dar nereiškia, kad būtinai bus kažkoks didelis skirtumas. Viskas priklauso nuo to, kas yra ministras. Šiuo atveju galėtų būti daug geriau, jeigu tai būtų žmogus, kuris tikrai geba gerai veikti tokioje situacijoje. Tačiau galėtų būti ir blogai – jei būtų pasodintas personažas vien dėl to, kad tik kėdė būtų užimta. Visgi tam tikros konsensuso figūros, kuri galėtų 100 proc. ekonomikos palaikymo ir atgaivinimo darbuose veikti, reikėtų. Tai, manau, kompetentingas, veiklus žmogus tikrai nepakenktų ir blogiau tikrai nebūtų“, – teigė ji.

Įvertino R. Karbauskio poziciją: antivalstybinis požiūris

Kaip Eltai anksčiau teigė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras ir valdantieji jau tarė savo žodį dėl kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministrus, tad, jei ir siūlys Prezidentūrai ateityje kažką į EIM vadovus, tai tik tą pačią Luko Savicko kandidatūrą. Pasak R. Karbauskio, geresnės kandidatūros jie surasti tiesiog negali.

Taip pat skaitykite

Politologė R. Urbonaitė, tokią poziciją įvardino kaip antivalstybinę.

„Mano požiūriu, tai antivalstybinis mąstymas. Aš suprantu, kai nebuvo krizės ir nebuvo didžiulių ekonominių iššūkių, galbūt buvo galima kažkaip tą „gumą tempti“. Bet dabar tokioje situacijoje toliau laikytis užsispyrus tokios pozicijos, mano požiūriu, yra šiek tiek antivalstybiška. Turime suprasti, taip, trūksta žmogaus ir Ž. Vaičiūnas negali aprėpti visko vienas dėl labai akivaizdžių priežasčių. Juk ne be reikalo sugalvotos dvi ministerijos. Man atrodo, daug geriau stiprinti pajėgas ir turėti daug geresnį rezultatą. Ne dėl to, kad Ž. Vaičiūnas pats būtų blogas, bet dėl to, kad neįmanoma ilgai sėdėti ant dviejų kėdžių“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

I. Šimonytė tuo metu teigė, kad L. Savickas tikrai nėra vienintelis žmogus Lietuvoje "suprantantis ekonomiką".

„Visos šios krizės valdyme gerai pasidairius atsirastų tų žmonių, kurie galėtų šiam trumpam laikotarpiui, tam tikrame projekte, prisiimti atsakomybę ir prisijungti prie Vyriausybės. Ir taip padėti tą situaciją valdyti. Bet R. Karbauskį komentuoti yra bergždžias laiko gaišimas, nes visais jo gyvenimo atvejais jo požiūris yra toks: arba šitaip, arba niekaip kitaip. L. Savickas tikrai nėra vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris ką nors supranta apie ekonomiką. Manau, tai būtų didelis perdėjimas šitaip vertinti“, – sakė ji.

Pasak TS–LKD frakcijos narės, šios Vyriausybės problema, kad nenori prisiimti atsakomybės už žmones, kurie „nėra savi“.

„Manau, jeigu būtų noro tiesiog pasiieškoti ir ne principus rodyti, tai sprendimas būtų atsiradęs. Tikrai yra žmonių šalia politikos ir tikrai nebūtinai dabar politikoje dalyvaujančių, kad tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, iki rinkimų, sutiktų tą atsakomybę prisiimti ir padaryti tuos darbus ministerijoje, kuriuos reikia padaryti. Jeigu, žinoma, jiems būtų suteiktas mandatas ir pasitikėjimas, nes, manau, čia yra pagrindinė problema šios Vyriausybės. Nes net tuomet, kai yra pasitelkiami ekspertai, neatrodo, kad ši politinė jėga, kuri juos pasitelkė, labai tvirtai už jų nugaros ir stovi. Tai gal tiesiog nenorima prisiimti atsakomybės už žmones, kurie nėra savi“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo kėdė atsilaisvino dar 2019 m. lapkritį, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.

Vasario 12 d. prezidentas G. Nausėda nepatvirtino į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikto Luko Savicko kandidatūros.

Populiariausi