Lietuvoje

2020.05.05 05:30

Skiriant paramą žiniasklaidai pasigenda skaidrumo – prieš rinkimus siekiama papirkti?

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“2020.05.05 05:30

Komercinė žiniasklaida prašo valdžios pagalbos patiriamiems nuostoliams švelninti, tačiau Vyriausybės skirstoma parama kelia klausimų dėl šių procedūrų skaidrumo ir galimo visuomenės informavimo priemonių papirkimo prieš rinkimus, sako LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai.

Jie vieningai sutaria, kad valdžios atstovai turėtų gebėti atskirti paramą nuo valstybės paslaugų pirkimo. Tuo metu Vyriausybė žada pandemijos metu nuostolių patiriančiai žiniasklaidai atseikėti bent milijoną eurų.


Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pirmoji atkreipė dėmesį į žiniasklaidos situaciją per krizę. Buvo kreiptasi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerą Saulių Skvernelį. Asociacijos pirmininko Arno Marcinkaus tikinimu, žiniasklaida yra bene labiausiai nukentėjusi nuo krizės.

„Nukritus dideliems procentams reklamos pajamų, žiniasklaida neturi kitų galimybių išgyventi. Kreipėmės į Vyriausybę ir prašėme padėti išgyventi šį sunkų laikotarpį. Šiuo metu su Vyriausybe vyksta diskusijos, kaip ji galėtų prisidėti prie žiniasklaidos išgyvenimo“, – pažymi A. Marcinkus.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininko teigimu, iš pradžių reklamos skaičiai krito gana dramatiškai – per 50 proc., dabar šis kritimas svyruoja tarp 30–50 proc.

Kilo klausimų dėl skaidrumo

Paklaustas, kokios pagalbos iki šiol sulaukta iš Vyriausybės, A. Marcinkus įvardija Vyriausybės kanceliarijos vykdytus pirkimus, kuriais žiniasklaidoje buvo perkamos kampanijos „Lik namuose“ viešinimo paslaugos.

Tačiau pirmas paramos etapas jau sukėlė klausimų dėl skaidrumo. Kampanijai „Lik namuose“ per ilgąjį Velykų savaitgalį Vyriausybė išleido per 80 tūkst. eurų, didžioji dalis sutarčių sudaryta su spausdintine žiniasklaida. Kiek pinigų informacijai viešinti skirta konkrečioms žiniasklaidos priemonėms, Vyriausybė nenurodo. Ši informacija nedetalizuojama ir pačioje sutartyje.

Naujienų agentūros BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyr. redaktorės Jūratės Damulytės teigimu, net ir gauti atsakymai apie sutarčių vertes ir apimtis buvo neišsamūs.

„Klausimas, kiek dar ketinama pirkti šių paslaugų ir iš kokių žiniasklaidos priemonių, [...] Vyriausybės kanceliarijos atsakyme skambėjo maždaug taip: „sprendimai bus priimami Vyriausybės lygmeniu“. Man toks atsakymas panašesnis į „ne jūsų reikalas“. [...]

Atviro bendravimo ir aiškinimo, kaip ta kampanija vyksta ir kodėl ji būtent tokia, aš tikrai pasigedau. Ir skaidrumo – mane nustebino kelių žiniasklaidos asociacijų atstovų teiginiai, esą jiems viskas aišku ir skaidru. Nežinau, galbūt jie turėjo daugiau informacijos nei mes, bet, manau, visuomenė taip pat turi teisę žinoti apie tokias pinigų dalybas“, – akcentuoja J. Damulytė.

Kadangi minėta kampanija buvo itin greitai suplanuota, A. Marcinkaus aiškinimu, išsamių diskusijų, iš principo, nebuvo.

„Aš negaliu komentuoti už Vyriausybę. Vyriausybė skiria pinigus ir jie turi pasakyti, kam ir už kiek juos skiria. Tai yra ne mano kompetencija“, – priduria A. Marcinkus.

Į šią situaciją dėmesį atkreipė ir „Verslo žinių“ redakcija, kurios skiltyje pasirodė rašinys „Pandemija skaidrumo neatšaukia“. Anot „Verslo žinių“ vyriausiojo redaktoriaus Rolando Baryso, ši istorija turi „dvigubą dugną“.

„Mums kilo klausimas, ar čia yra viešinimo kampanija, kurios interesas priklauso Vyriausybei ir jos institucijoms, atsakingoms už akciją „Lik namuose“, ar vis tik tai yra paramos žiniasklaidai akcija. Tas suplakimas į vieną krūvą man rodo, kad vienu šūviu bandoma nušauti du zuikius. [...]

Čia yra truputį bandymas painioti visuomenę, esą jeigu perki paslaugą, atlieki labdarą. Taip neturėtų būti, nes tai yra skirtingi mechanizmai. Kai suplakama į krūvą, atsiranda jovalas. Mano supratimu, tai nebuvo žiniasklaidos paramos akcija“, – pabrėžia R. Barysas.

R. Baryso manymu, minėta paramos akcija žiniasklaidai iliustruoja Vyriausybės požiūrį į verslą ir ekonomiką.

„Iš skambiai pristatytų 1 mlrd. 300 tūkst. eurų paramos verslui šiandien yra panaudoti 34 mln. eurų, vos 3 proc., kai visos šalys yra įsukusios visus mechanizmus ir savo ekonomiką skatina. Čia yra kažkas panašaus: numeta trupinius, kurie iš tikrųjų nėra nei parama, nei pagalba, o daugiau jos (Vyriausybės – LRT.lt) pačios poreikiams reikalinga viešinimo kampanija“, – pastebi R. Barysas.

Tariamasi ne su visais

Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkė, leidinio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė Monika Krikštopaitytė sako, kad asociacija, kurią sudaro devyni leidiniai, turėtų gauti maždaug 3 tūkst. eurų paramą, tad kiekvienas jų gaus apie 333 eurus.

„Mes tai suprantame kaip labiau simbolinį gestą. Mus labai nustebino paskirstymo mechanizmas. Tą pačią dieną kreipėsi iš interneto žiniasklaidos gerbiamas A. Marcinkus, kad pinigai yra per juos skirstomi.

Kai vyksta diskusijos apie žiniasklaidos rėmimo modelį, būname oponuojančiose pozicijose, todėl tokie keliai mums pasirodė įdomūs. Kai sako, kad su asociacijomis pasitarta, akivaizdu, kad ne su visomis“, – kalba M. Krikštopaitytė.

A. Marcinkaus aiškinimu, parama buvo skirta ne kultūros leidiniams, o kultūros leidinių interneto svetainėms.

„Turime galimybę šiek tiek prisidėti prie kultūros leidinių išgyvenimo. Tai yra gražus pavyzdys, kuris turėtų vienyti, o ne skaldyti“, – kalba A. Marcinkus.

J. Damulytės manymu, paramos skirstymo schema, kai tai daro Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas, iki šiol nėra aiški ir kelianti klausimų.

„Man tai nuskambėjo kaip tam tikra naujiena, kad Interneto asociacija dalija pinigus ir siulė kultūrinėms interneto svetainėms. Siūlau kalbėti atviriau ir informuoti. Sutinku, kad negalima painioti, kas yra parama, o kas yra viešinimo paslaugos“, – sako J. Damulytė.

Įžvelgia rizikas

Naujienų agentūros BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyr. redaktorė atkreipia dėmesį į jau vykstančią rinkimų kampaniją.

„Tie, kurie dalija pinigus, bando parodyti, kad „nepamirškite, iš kieno rankos lesate“. Nežinau, ar tai yra būdas padėti, ar prisijaukinti. Manau, kad interneto žiniasklaidos asociacija turi šias rizikas įsivertinti, kad politikai gali turėti savų interesų, kurie ne visada sutampa su žiniasklaidos norais likti skaidriais ir nepriklausomais“, – akcentuoja J. Damulytė.

Pasak R. Baryso, nebuvo nė vienos valdžios, kuri nebūtų bandžiusi prisijaukinti ar žiniasklaidos „lesinti iš rankos“.

„Rinkimų laikotarpis yra triukšmingas ir ten prasideda daug visokių negerų dalykų, kuriame neturėtų būti įpainiojama žiniasklaida. [...] Pavyzdžiui, Interneto žiniasklaidos asociacijos trys nariai sprendžia Lietuvos žiniasklaidos likimą. Tai nėra skaidrus būdas. [...] Man visa tai atrodo kaip turgaus triukšmas, kuriame nėra tikslo ką nors padaryti skaidriai“, – pabrėžia R. Barysas.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš keletą savaičų pareiškė pasigendąs skaidrumo Vyriausybės kanceliarijos vykdomuose viešinimo pirkimuose žiniasklaidoje ir pasiūlė stiprinti Spaudos rėmimo fondą, pasirūpinant ir kultūrinių leidinių išlikimu. „Kiekviena pinigų porcija, kuri atitenka viešojo informavimo priemonėms, turi būti žiūrima ir vertinama taip pat ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, mano giliu įsitikinimu“, – teigė G. Nausėda. „Kad nebūtų taip, kad paskui aiškinsimės ar tai nebuvo paprasčiausias žiniasklaidos priemonių papirkinėjimas“, – sakė šalies vadovas.

Pasigenda valdžios profesionalumo

Vyriausybės vadovo atstovas žiniasklaidai Tomas Beržinskas LRT informavo, kad pradinė Vyriausybės planuojama suma žiniasklaidai remti – 1 mln. eurų.

Paklausta, kaip skaidriai reikėtų padalyti šiuos pinigus, J. Damulytė sako, kad prie bendro derybų stalo turi sėstis kuo platesnis žmonių ratas. Antra, tai turėtų būti daroma kuo atviriau, sako ji.

„Taip, bus nepatenkintų, bet tai nereiškia, kad nereikia kalbėtis su visais“, – pastebi J. Damulytė.

Vertindamas Vyriausybės paramos žiniasklaidai klausimą, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia pasigendantis valdžios profesionalumo.

„Iki šiol parama skirstoma per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Vienas iš šio fondo dalininkų yra Kultūros ministerija, todėl tikrai ne Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai turėtų spręsti, kam barstyti pinigus, vadinti juos parama ar pirkimais, nes tai yra tikrai neprofesionalu, [...] kad valdžia nemoka mūsų pačių piliečių pinigų skaidriai paskirstyti“, – sako D. Radzevičius.

Laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė pažymi, kad lėšos gali būti traktuojamos kaip parama tik tokiu atveju, kai, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmonėms skiriama po 200 eurų, bet mainais nėra teikiama kokia nors paslauga.

„Lygiai taip pat su viešinimu: jeigu už paramą yra teikiama paslauga, tai yra pirkimas. Nereikėtų to painioti, ypač ruošiantis rinkimams.

Jau jeigu sakoma, kad tai yra viešieji pirkimai, reikėtų rinktis viešųjų pirkimų skaidriausius būdus ir tą skaidrumo kartelę kelti dar aukščiau, nei minimaliai numato įstatymas“, – priduria J. Petkuvienė.

Kadangi Kultūros ministerija yra atsakinga už visuomenės informavimo politiką, Žurnalistų sąjungos pirmininko aiškinimu, jie galėtų padėti: „Ne šiaip padėti, bet padėti išlaikyti žurnalistų darbo vietas ir aiškiai atskirti paramą nuo valstybės paslaugų pirkimo.“

Tuo metu Vyriausybės atstovai laidoje nedalyvavo. Premjero patarėjas T. Beržinskas informavo, kad šią sritį išmanantys asmenys laidoje dalyvauti negali ir nukreipė į Kultūros ministeriją. Ministerija atsiųstame laiške teigia šiuo klausimu „šiuo metu negalinti pateikti išsamesnių komentarų, nes laukia suderintų sprendimų Vyriausybės lygmeniu.”

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.