Lietuvoje

2020.05.04 13:17

Ministerija žeria priekaištus Vilniui: nesilaikė masinio testavimo sistemos, susigalvojo savo tvarką

grasina Poderskiui administracine atsakomybe, atnaujinta 13.55

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį pareiškė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesilaikė centrinės valdžios patvirtintos sistemos, kaip nuo koronaviruso per praėjusį ilgąjį savaitgalį turėjo būti tiriami atsitiktiniai žmonės.

Ministras per spaudos konferenciją sakė, kad Vilniaus valdžia susikūrė savo tvarką ir nusprendė vadovautis savais kriterijais atlikdama tyrimus atsitiktiniams žmonėms.

„Toks elgesys kelia labai rimtą susirūpinimą ir jeigu savivaldybė savarankiškai apsisprendžia nesilaikyti operacijų vadovo sprendimo, tai kyla grėsmė, kad ir ateityje gali sprendimus priiminėti tokiu principu, kuris galioja kažkoks kitoks, nei visai Lietuvai“, – sakė A. Veryga.

Aurelijus Veryga mano, kad karantinas turėtų būti pratęstas: terminas vėl bus tradicinis – dvi savaitės

„Dėl tokių sprendimų tikrai imsimės priemonių ir aš tikiuosi, kad pažeidusiems tvarkas bus pritaikyta atitinkama atsakomybė“, – pridūrė jis.

Ministerija buvo suplanavusi, kad kodą užsiregistruoti tyrimui visose savivaldybėse gyventojai galės gauti įvairiose traukos vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tyrimams įvedė registraciją internetu.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, informacija apie situaciją Vilniuje buvo perduota atitinkamoms institucijoms.

„Greičiausiai bus keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo Vilniaus administracijos vadovui (Povilui Poderskiui)“, – tvirtino A. Veryga, bet neįvardijo konkrečios institucijos, kuriai buvo apskųstas P. Poderskis.

Ministro teigimu, nurodymų dėl atsitiktinio testavimo taip pat ne iki galo laikėsi Marijampolės ir Telšių savivaldybės, bet problemiškiausia situacija buvo Vilniuje.

Anot A. Verygos, tyrimams per savaitgalį buvo pakviesti apie 9 tūkst. atsitiktinių žmonių, išsitirti atvyko maždaug trečdalis.

„Pagal iki šiol turimus duomenis, susirgimo atvejų šio tyrimo metu nėra nustatyta, bet dalis tyrimų dar yra laboratorijose ir rezultatai turėtų paaiškėti vėliau“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, dėl to, kad kelios savivaldybės atsitiktinius žmones nuo koronaviruso tikrino kitomis tvarkomis, gali išsikraipyti tyrimų rezultatai ir savivaldybių duomenų nebus galima lyginti.

Koronaviruso židiniai

Lietuvoje iš viso buvo diagnozuota 1419 koronaviruso atvejų. Nuo ligos mirė 46, pasveikusiaisiais laikomi 638 žmonės, iš jų 132 yra sveikatos priežiūros specialistai.

Ligoninėse šiuo metu guli 114 COVID-19 pacientų, 14 jų yra reanimacijoje, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 8 žmonėms, su deguonies kaukėmis yra 26 asmenys.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės, visi aktyvūs koronaviruso židiniai dabar yra susiję su socialinės globos ir slaugos įstaigomis bei asmens sveikatos priežiūros įstaigomis: Kartenos katalikiškąja palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, Klaipėdos hospisu, Klaipėdos universitetinės ligoninės Slaugos skyriumi, Nemenčinės slaugos namais „Senevita“ ir Antavilių pensionatu.

R. Lingienės teigimu, nuo koronaviruso pradžios šiose vietose susirgo 49 šių įstaigų darbuotojai ir 125 pacientai.

„Didžiausi židiniai vis tik yra Klaipėdos krašte, Klaipėdos apskrityje. Susumavus šią apskritį, joje susirgo 25 darbuotojai ir 85 pacientai“, – sakė R. Lingienė.

Anot jos, beveik visi praėjusią parą nustatyti nauji viruso atvejai taip pat susiję su slaugos ar globos įstaigomis.

„Per vakar dieną patvirtinti devyni atvejai. Iš jų septyni buvo Vilniuje, reabilitacijos centre „Pušyno kelias“, vienas atvejis – Kretingos rajone, jis susijęs su Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, ir vienas atvejis Šiaulių rajone“, – kalbėjo NVSC Vilniaus departamento direktorė.

Pasak R. Lingienės, nors šiuo metu patvirtintų atvejų skaičius nėra didelis ir nuteikia optimistiškai, duomenis reikia vertinti „atsargiai ir racionaliai“.

„Jei židinių atsirastų daugiau, optimizmas labai greitai išblėstų“, – sakė ji.

28 mln. vienetų apsaugos priemonių

Lietuvą pasiekė 28 mln. įvairių apsaugos priemonių vienetų iš 32 mln. užsakytų ir tai leido užsitikrinti mėnesio rezervą ligoninėms saugantis nuo koronaviruso, teigia Lietuvos kariuomenė.

„Nuo kovo pabaigos iki šios dienos yra atvykę į Lietuvą 28 mln. vienetų įvairių apsaugos priemonių iš beveik 32 mln. siuntos (...). Visas šis kiekis leido pasiekti užsibrėžtą tikslą, tad gydymo įstaigos turi sukaupusios 30 dienų rezervą apsaugos priemonių ir leis jas skirstyti pavaldžioms įstaigoms“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre Aurimas Guščius.

Pasak jo, priemonės paskirstytos pagrindinėms kovą su COVID-19 pandemija koordinuojančioms ligoninėms, greitosios medicinos pagalbos stotims, savivaldybių įsteigtoms karščiavimo klinikoms bei mobiliesiems koronaviruso patikros punktams.

A. Guščiaus teigimu, sutartys dėl aprūpinimo apsaugos priemonėmis bus sudaromos ir toliau.

Pasak jo, pirmadienį bus iškrautas ir pirmasis traukinys su apsaugos priemonėmis iš Kinijos – iki šiol siuntos gabentos lėktuvais.