Lietuvoje

2020.05.08 12:52

Europos Komisija statistika beda į Lietuvos skaudulį – didelį materialinį nepriteklių

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.08 12:52

Praeitą trečiadienį Europos Komisija paskelbė statistiką apie didelį materialinį nepriteklių Europos Sąjungoje 2019-aisiais. Lietuva šioje statistikoje rikiuojasi 4–5 vietoje nuo galo, kai kaimynės Lenkija ar Estija atsiduria pirmojoje lentelės pusėje. Kaip sako LRT.lt kalbinta ekspertė, duomenys nestebina, kadangi tokią situaciją lemia jau įsisenėjusios problemos ir nedidelė suma, skiriama socialinei apsaugai.

2019 metais 5,6 proc. Europos Sąjungos piliečių patyrė didelį materialinį nepriteklių, rašoma Europos Komisijos pranešime. Tai reiškia, kad šie žmonės atitiko bent keturis toliau išvardintus dalykus, kurie yra suprantami kaip būtini.

Lietuva 4–5 vietą nuo galo dalijasi su Kipru – didelį materialinį nepriteklių patiria 9,4 proc. Lietuvos ir Kipro gyventojų. Kaimyninėje Latvijoje situacija šiek tiek geresnė – ten didelį materialinį nepriteklių patiria 7,8 proc. gyventojų, o Estija ir Lenkija atsiduria tarp tokių valstybių kaip Belgija, Malta, Austrija ir Vokietija. Prasčiausia situacija Bulgarijoje – ten didelį materialinį nepriteklių patiria 19,9 proc. gyventojų.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė portalui LRT.lt sako, kad tokia Lietuvos padėtis nestebina – visi skurdo rodikliai rodo, kad rikiuojamės gale. Tinklo vadovė pabrėžia, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų neturi jokių santaupų – tai reiškia, kad jei dėl kokių nors priežasčių žmonės netenka darbo ir pajamų, jie negalėtų pragyventi.

Įsisenėjusios problemos ir per mažai lėšų

Pasiteiravus, kas lemia tokius duomenis, A. Adomavičienė tvirtina, kad tai – įsisenėjusios problemos, kadangi socialinei apsaugai Lietuvoje vis dar skiriama gana mažai lėšų.

„Ką investuojame, tą ir turime. (...) Yra ir labai mažas pensijas gaunančių žmonių, yra tų, kurie tik 80 eurų šalpos gauna. Jiems nėra šansų turėti santaupų. Yra ilgalaikių bedarbių, todėl jų santaupos labai greitai išnyksta. Tai lemia ilgalaikiai dalykai, o nesprendžiant problemų jos pačios neišsisprendžia“, – tikina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.

Jos teigimu, pažeidžiamiausi nepritekliui yra bedarbiai, pensininkai, vieniši tėvai bei neįgalieji. Neretai nepriteklių patiria ir tos šeimos, kuriose gyvena neįgalusis, kadangi trūksta paslaugų, tėvai negali išeiti į darbą, akcentuoja pašnekovė.

„Labai svarbu, kad jie ryte turėtų, kur nuvežti savo neįgalų suaugusį vaiką į centrą, o vakare pasiimti. Ne visada reikalinga tiesioginė piniginė parama, išmokos, bet labai svarbu, kaip organizuojamos paslaugos“, – pabrėžia A. Adomavičienė.

Nepriteklius ir skurdas – kompleksinė problema. Čia įtakos daro ir skiriamų išmokų dydis, ir darbo užmokestis, teikiamos paslaugos, susisiekimas. Kai kuriuose regionuose viešasis transportas labai silpnai išvystytas, todėl žmonės neturi galimybių nuvykti į darbą, kalba tinklo vadovė. Pasak jos, būtent todėl vienas didelio materialinio nepritekliaus kriterijų ir yra automobilio neturėjimas.

A. Adomavičienė pabrėžia, kad paskelbti duomenys – 2019 metų, todėl neatspinti dabartinės situacijos. Jos teigimu, situacija po karantino tik blogės, todėl labai svarbu imtis tinkamų priemonių dabar.

Ryškėja, kad pažeidžiamiausios žmonių grupės bus priešpensijinio amžiaus žmonės ir jaunimas iki 24 metų. Jiems situacija blogės labiausiai, svarsto A. Adomavičienė. Todėl, taikant pagalbos priemones, labai svarbu akcentuoti šias grupes ir galvoti, kaip joms padėti, kadangi abi susiduria su skirtingais iššūkiais.

„Jaunimas pradeda dirbti, turi energijos, idėjų, jie pajėgūs kurti, o jei jie susidurs su didele bedarbystės rizika, gali išvykti. Didžiausia grėsmė būtų juos prarasti, todėl svarbu kurti priemones, kurios padėtų išlaikyti jaunimą Lietuvoje. (...) Svarbu, kad po studijų jaunimas tikėtų savo valstybe ir liktų Lietuvoje“, – viliasi A. Adomavičienė.

Mano, kad situacija po karantino bus nebloga

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sako, kad Lietuvoje materialinis ir didelis materialinis nepriteklius nuosekliai mažėja ir yra mažiausias nuo 2008 m. Tačiau kitos valstybės taip pat juda pirmyn ir stengiasi, kad jų piliečiai tokių sunkumų patirtų kuo mažiau, o tai gali lemti tokią Lietuvos padėtį pateiktoje statistikoje.

Dažniausiai su dideliu materialiniu nepritekliumi susiduria 65 metų ir vyresni asmenys, taip pat 50–64 metų asmenys. Žvelgiant pagal namų ūkių tipus, dažniausiai su dideliu materialiniu nepritekliumi susiduria vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų bei vieno asmens namų ūkiai.

Būtent dėl šios priežasties, teigiama ministerijos atsakymuose, buvo nuolat didinamos senatvės pensijos – vidutinė senatvės pensija 2016 metais siekė 255 eurus, 2020 metais – 377 eurus. Nuo 2019 metų mažiausių pensijų gavėjams mokamos pensijų priemokos.

Šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat skiriami vaiko pinigai. Neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams vaiko pinigai siekia po 100 eurų, o šiais metais į vaiko pinigus su papildoma išmoka gali pretenduoti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų, nes nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 250 eurų, neskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.

Į vienišų asmenų nepritekliaus mažinimą nukreipta piniginė socialinė parama, kai asmenys dėl paramos kreipiasi į savivaldybes – praėjusiais metais iš biudžeto tam buvo skirta 223,3 mln. eurų, teigiama ministerijos atsakymuose.

Pasiteiravus, kaip karantinas paveiks Lietuvos gyventojų padėtį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai svarsto, kad kol kas sudėtinga išskirti, kokią įtaką materialinio nepritekliaus duomenims turės pandemija.

„Kadangi Vyriausybė yra pasiūliusi beveik 1 mlrd. eurų vertės pagalbos planą, tikėtina, kad situacija turėtų būti nebloga. Remiantis šiuo priemonių paketu, gyventojams ketinama didinti piniginę socialinę paramą, numatoma pagalba žmonėms išlikti darbo rinkoje, o netekusiems darbo – laikina darbo paieškos išmoka, kuri pasitarnautų žmonėms, kurie neturi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – teigiama atsakymuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt