Lietuvoje

2020.05.03 09:48

Apeliacinis teismas dar kartą nukėlė Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo pradžią

Margiris Meilutis, BNS2020.05.03 09:48

Dėl karantino Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą nukėlė Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo pradžią.

Kovo 26-ąją turėjęs prasidėti bylos nagrinėjimas dėl koronaviruso grėsmės iš pradžių buvo nukeltas į gegužės 6-ąją, paskui – į gegužės 27-ąją.

„Dėl paskelbto karantino Lietuvos apeliacinis teismas negalės pradėti nagrinėti Sausio 13- osios įvykių bylos numatytą gegužės 6 dieną“, – BNS pranešė Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė.

Pasak jos, dėl itin didelio bylos dalyvių skaičiaus – joje dalyvauja 67 nuteistieji, daugiau nei šimtas advokatų, o pati byla susilaukia didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio – teismas šiuo metu negali jos saugiai nagrinėti.

„Nors Lietuvos teismuose net ir karantino metu bylų nagrinėjimas nebuvo nutrauktas, Sausio 13-osios įvykių bylos, dėl proceso dalyvių gausos ir būtinybės bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje, šiuo metu nagrinėti galimybės nėra“, – sakė V. Budėnienė.

„Teismas privalo užtikrinti ne tik teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą, bet ir žmonių sveikatos saugumą“, – pabrėžė teismo atstovė.

Pasak V. Budėnienės, gegužės 27-ąją jau anksčiau buvo suplanuotas teismo posėdis šioje byloje, tačiau ir ši bylos pradžios data yra preliminari.

„Teismas dar vertins Lietuvoje susiklosčiusią situaciją ir bylos nagrinėjimą organizuos atsižvelgdamas į sveikatos specialistų rekomendacijas“, – teigė ji.

Byloje iki birželio mėnesio buvo suplanuoti aštuoni posėdžiai, vėliau ją ketinta tęsti rugsėjį. Pasak teismo atstovės, nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos byloje jau yra suderinti 20 teismo posėdžių.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – šiemet vasarį miręs buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos nuosprendį ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.