Lietuvoje

2020.05.17 10:42

Koronaviruso pacientus gydantis medikas: tikrieji herojai yra mūsų artimieji

Tomas Loiba, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.05.17 10:42

„Jie tikriausiai jaudinasi žymiai daugiau, negu mes, nes mes galime bent jau pajausti tą situaciją, susipažinti su ja, susigyventi. O jiems tai yra pastovi nežinomybė, jaudulys ir nerimas“, – apie artimųjų išgyvenimus LRT RADIJUI pasakoja Santaros klinikų gydytojas Rapolas Kuprys.

Nors kasdieną gydo sunkiausios būklės COVID-19 pacientus, reanimatologas R. Kuprys savęs herojumi nelaiko. Jis teigia, kad darbas intensyviosios terapijos skyriuje įgavo pažįstamą ritmą, o specialistų, galinčių ligoniams suteikti visą įmanomą pagalbą šiuo metu, pakanka.

Su nematomu priešu susitaikė

Dvidešimt septynerių metų vyresnysis gydytojas rezidentas Rapolas Kuprys dirba pirmame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje Santaros klinikose. Šio skyriaus medikai gydo pačios sunkiausios būklės COVID-19 pacientus.

„Mes turime 23 slaugus ir buvome pasiruošę 23 pacientams. Dabar nėra toks didelis krūvis, bet jų (pacientų – LRT.lt) po truputį daugėja, – pasakoja R. Kuprys. – Jeigu pradėjome su vienu pacientu, tai dabar tas skaičius svyruoja nuo dešimt iki 14-kos.“

Reanimatologas teigia, kad per pandemiją jo darbo specifika nepasikeitė. Didelis krūvis ir valandų valandos, leidžiamos gydant sunkios būklės pacientus, visada buvo reanimacijos ir intensyviosios terapijos specialistų kasdienybė.

„Kažkiek bijai to nematomo priešo, bet, manau, kiekvienas gydytojas galiausiai susitaiko su ta aplinka ir susitvarko“, – sako Santaros klinikose dirbantis rezidentas.

Stiklinė vandens darbo metu – tabu

Anot mediko, darbą apsunkina ir nuovargį sukelia kai kurios apsaugos nuo viruso priemonės – speciali apranga, kurią turi dėvėti kiekvienas skyriaus darbuotojas.

„Jeigu liaudiškai pasakyčiau, tai tu esi „Maximos“ maiše, užsisegęs visiškai sandariai. Jis yra visiškai nekvėpuojantis. Ir tu su tuo maišu, kauke, akiniais, kurie spaudžia, jei neteisingai prisiverži dirželį, turi išdirbti keturias valandas, – tikina Rapolas. – O jei yra darbo, tai ir ilgiau nei keturias valandas tenka su tokia apranga išbūti.

Taip pat per tą laiką negali nueiti nei į tualetą, nei atsigerti vandens, nes tokiu veiksmu prarandi vieną apsaugos priemonių komplektą. Tai stengiesi tą saugoti.

Vyresnysis gydytojas pasakoja, kad darbą turintis susiplanuoti taip, kad jo metu nebūtų poreikio atsigerti vandens ar prisireiktų tualeto.

„Paskui (po darbo – LRT.lt) jaučiasi, kad ir daug skysčių netenki – išeini visas šlapias. Taip pat per tą laiką negali nueiti nei į tualetą, nei atsigerti vandens, nes tokiu veiksmu prarandi vieną apsaugos priemonių komplektą. Tai stengiesi tą saugoti“, – varginančią darbo specifiką nušviečia pašnekovas.

Nepaisant to, kad visuomenėje tvyro baimės ir nežinios atmosfera, medikas teigia, kad kasdienybė reanimacijoje šiuo metu rami.

„Galiausiai supratome, kas ir kaip daroma. Tos naujovės – apsaugos priemonės – galiausiai tapo įprastos. Grįžome į savo standartinį darbinį ritmą, – pasakoja Santaros klinikų gydytojas. – Mums, kaip gydytojams, šitas gydymo etapas jau yra standartizuotas ir mes jau esame savo upės vagoje.“

Pacientui – maksimalus dėmesys

Reanimatologams palatos, kuriose gausu gyvybę palaikančių aparatų bei sunkios būklės ligonių, yra rutinos dalis. Bet nenuostabu, kad daugeliui žmonių jos kelia nerimą, todėl medikai stengiasi kaip įmanydami nuraminti ligonius ir jų artimuosius.

„Ir kvėpavimo aparatai, ir inkstų pakaitinė terapija tikrai baugina, – pripažįsta medikas. – Mūsų tikslas yra supažindinti pacientus ir jų artimuosius su tuo. Supažindinti artimuosius ir pacientus su jų būkle, ką jie patiria, kokius vaistus gauna, ką tie vaistai sukelia, kodėl vieni pacientai miega su kvėpavimo vamzdeliais burnoje, kodėl kiti pacientai nemiega.“

Ir kvėpavimo aparatai, ir inkstų pakaitinė terapija tikrai baugina. Mūsų tikslas yra supažindinti pacientus ir jų artimuosius su tuo.

Šiuo metu tai padaryti (supažindinti artimuosius su pacientų būkle – LRT.lt) yra sudėtinga, sako Rapolas. „Nes visa tai tenka pasakoti telefonu – lankymas yra uždraustas“, – tikina jaunas vyras.

Pasak jo, visa reanimacija dirba 100 procentų. „Nepriklausomai nuo to, ar yra vienas pacientas, ar yra 21 pacientas, – sako jis. – Kiekvienam pacientui yra atiduodamas maksimalus dėmesys.“

Namuose pasiliko tik katę

Gydytojas R. Kuprys sako, kad nuo informacijos kiekio viešoje erdvėje jau pavargo, todėl dabar labai atidžiai atsirenka, ką skaityti, o ko ne.

„Stengiuosi kuo mažiau laiko praleisti naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. Stengiuosi sužinoti tas mokslines žinias, kurių daugėja. Visi tikisi, kad tu gydysi taikydamas aukščiausio lygio metodus, tad mes viską sekame, ką galime, tą taikome“, – pasakoja Santaros klinikų rezidentas.

Rapolas Kuprys įsipareigojo gyventi izoliacijoje tol, kol dirba priešakinėse kovos su COVID-19 linijose, todėl jo žmona Neringa laikinai išsikraustė. Bet, vis dėlto, namie yra kas palaiko kompaniją.

„Priėmiau tokį sprendimą, nepasitaręs su ja, kad aš izoliuojuosi. Ji sunkiai, bet, galiausiai, priėmė tai. O dabar aš gyvenu dviese – kartu su kate Maša. Ji mane mato gana retai, nes reanimacijoje reikia dirbti paromis, tai.. bandom draugauti. Mūsų santykiai, diena iš dienos, keičiasi: būna komplikuoti, būna nekomplikuoti“, – juokiasi pašnekovas.

Herojumi savęs nelaiko

Prieš karantiną gydytojas R. Kuprys laisvalaikį leisdavo kartu su žmona. Dabar sutuoktiniams tenka bendrauti tik virtualiai.

„Ji žino mano įprastos darbo dienos ritmą: ką aš ten darau, kokius pacientus turiu. Pasikeitė tik tai, kad dabar turime dirbti su apsaugos priemonėmis, o pats darbas ir iki COVID-19 buvo lygiai toks pat sunkus“, – tikina R. Kuprys.

Dabar daug kas medikus vadina herojais, tačiau Rapolas Kuprys savęs tokiu nelaiko. Jis visus laurus priskiria savo mylimiems žmonėms – žmonai, bičiuliams ir artimiesiems, kurie, anot jo, yra tikrieji herojai. Pasak jo, patiems medikams yra lengviau susitaikyti su pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis, nes viskas yra matoma iš vidaus. Tuo tarpu artimiesiems, anot jo, tenka ištverti nežinomybę, izoliaciją ir baimę.

„Jie tikriausiai jaudinasi žymiai daugiau, negu mes, nes mes galime bent jau pajausti tą situaciją, susipažinti su ja, susigyventi. O jiems tai yra pastovi nežinomybė, jaudulys ir nerimas“, – neabejoja pašnekovas.

Reanimatologas Rapolas Kuprys – vienas iš daugelio medikų, dirbančių kovos su COVID-19 priešakinėse linijose. Jie kasdien rizikuoja savo sveikata ir neskaičiuodami valandų dirba tam, kad visi būtume sveiki. Padėkime medikams saugodami save ir kitus.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt