Lietuvoje

2020.05.03 09:00

Istorija išbando jus: sužinokite penktojo testo apie litvakų kultūrą teisingus atsakymus ir nugalėtoją

LRT.lt2020.05.03 09:00

Penktasis istorijos žinių turnyro „Istorija išbando jus“ testas jau baigėsi. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio portalas LRT.lt ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto istorikai kvietė pasitikrinti žinias apie litvakų kultūrą. Skelbiame teisingus atsakymus su paaiškinimais ir geriausiai pasirodžiusį dalyvį, kurio laukia LRT prizas.

Teste apie litvakų kultūrą pirmoji vieta atiteko Valdemarui, sveikiname! Su nugalėtoju dėl prizo susisieksime el. paštu.

Dar nedalyvavote „Istorija išbando jus“ žinių turnyre? Kviečiame įveikti naują testą apie Radvilų giminę.

Taip pat skaitykite

Testo apie litvakų kultūrą klausimai ir teisingi atsakymai:

1. „Jung Vilne“ žydų rašytojų draugijos pažiba, poetas Moišė Kulbakas XX a. pradžioje sukūrė poemą „Vilnius“, kurioje lengvai romantizuojamas Vilniaus žydų gyvenimas: „Kai ant senos sinagogos sustiręs X / Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.“ Kokios profesijos atstovas, gyvybiškai svarbus Vilniaus žydų kvartalo gyventojams, minimas cituojamos poemos eilutėse kaip X?

Vandens nešikas. „Kai ant senos sinagogos sustiręs vandens nešikas / Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.“ (Moišė Kulbakas, „Vilnius“). Žydų kvartale Vilniuje centralizuota vandens tiekimo sistema atsirado santykinai vėlai, tad net ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais vandens nešikai buvo itin svarbios ir visų pažįstamos figūros kvartalo gyvenime (pastebimi bei fiksuojami jie ir XIX–XX a. pr. dailėje, fotografijoje).

Kadangi pačiame kvartale vandens pompos nebuvo, vandens nešikai turėdavo nueiti nemenką kelią su sunkiais vandens nešuliais, pristatydami juos kvartalo gyventojams. Nepaisant šio darbo reikšmingumo, tai buvo itin prastas pragyvenimo šaltinis, vandens nešikais dažniausiai dirbdavo itin žemos socialinės padėties asmenys.

2. Lietuvos žydų kultūrai kalba turėjo didžiulę reikšmę, ypač tarpukario laikotarpiu, kai Lietuvos žydai tampa lygiaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais ir jiems atsiranda galimybė kurti įvairias socialines, kultūrines ir mokslines institucijas. Didžioji dalis jau tarpukario Lietuvos žydų šią kalbą laikė savo gimtąja, tad ji ir dominavo daugumoje jų kultūrinių bei socialinių institucijų. Kokia tai kalba?

Jidiš. Ši kalba buvo paplitusi Rytų Europoje tarp žydų aškenazių ir iki XIX a. vidurio buvo dažniausiai vartojama tik kaip šnekamoji kalba. Būtent tarpukario laikotarpis yra jidiš literatūros litvakų regione suklestėjimo epocha.

Tarpukario Lietuvos vyriausybė pripažino šią kalbą ir kaip žydų bendruomenės norminę kalbą, o Lietuvos švietimo sistemoje į ugdymą šia kalba referuota kaip į ugdymą žydų kalba. Nors tarpukario Lietuvoje ugdymas hebrajų kalba taip pat buvo įmanomas ir vyko, jidiš kalba tiek tarp daugumos žydų, tiek tarp vietos lietuvių, lenkų ar rusų buvo suvokiama kaip gimtoji žydų kalba.

3. Tarpukariu Lietuvos žydų spaudoje paminėtas beprecedentis įvykis: „Žydų tikybiniai įstatai draudžia savo šventyklose iškabinti bet kokių paveikslų, užrašų, lentų, neturinčių gilesnės tikybinės reikšmės. Štai vieną šventadienį man tenka pabūti Kauno choralinėj sinagogoj. Visos sienos tuščios, be jokių atvaizdų, užrašų ir panašių daiktų. Tik vienoj sienoj, šit kaba didelė, aukštumo beveik sulig visa siena juoda lenta, kurioj iškaltomis aukso raidėmis įrašyti vardai...“ Šioji lenta Kauno choralinėje sinagogoje yra ir šiandien. Ką pagerbti išimties tvarka buvo leista šioje lentoje?

Žydų karius, žuvusius Lietuvos nepriklausomybės kovose 1918–1920 m. Minėtasis straipsnis tarpukario žydų spaudoje mini, kad Kauno choralinėje sinagogoje buvo iškabintas sąrašas „žydų karių, padėjusių savo jaunas gyvybes ant Lietuvos laisvės aukuro“. Šio sąrašo iškabinimas sinagogoje yra beprecedentis įvykis, o žydų savanoriškas įsitraukimas į karinius veiksmus, gyvenant diasporoje, nebuvo dažnas reiškinys.

Apie 50 žydų karių žuvo Lietuvos nepriklausomybės kovose, dar keliolika mirė nuo įvairių ligų, susijusių su tarnyba kariuomenėje. Žuvusiems kariams pagerbti Kauno choralinėje sinagogoje Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, Sąjungos iniciatyva buvo atidengta minėtoji atminimo lenta.

4. Tarpukario Lietuvoje žydų ir lietuvių bendruomenių tarpusavio pažinimas plėtėsi, tačiau vis dar buvo apipintas įvairiausių stereotipų ar klaidinančių interpretacijų. Taip įvairios tradicinės žydų šventės lietuvių imtos vadinti pagal savą kultūros supratimą. Gruodžio pabaigoje švenčiama Chanuka kartais net imta vadinti žydų Kalėdomis. O kokia tradicinė žydų šventė buvo praminta žydų Velykomis?

Pesachas. Kadangi Pesachas švenčiamas pavasarį, panašiu laiku kaip Velykos, būtent ši šventė Lietuvos krikščionių praminta žydų Velykomis. Iš tiesų Pesacho metu švenčiamas izraelitų išsilaisvinimas iš vergijos Egipte. Šventė trunka aštuonias dienas, jos metu pasakojama egzodo istorija, visą laikotarpį nevalgoma jokių grūdinės kilmės produktų, išskyrus specifinį šios šventės maistą – macus.

5. 1936 m. Lietuvos žydų savaitraštyje „Apžvalga“ pasirodė žinutė apie gausėjančią Lietuvos žydų emigraciją iš šalies: „Kas dėl žydų emigracijos, tai emigraciją į Palestiną bei X grynai žydiška, o į kitus kraštus – pusiau žydiška“. Į kokią dar šalį tuo metu emigravo išskirtinai Lietuvos žydai?

Pietų Afriką. Lietuvos žydų emigracija į Pietų Afriką prasidėjo dar XIX a. dėl carinės Rusijos vykdomų persekiojimų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, emigracija sustojo, tačiau jam pasibaigus atsinaujino ir dažniausiai Lietuvos žydai emigravo pas anksčiau įsikūrusius giminaičius.

PAR baltaodžiai buvo proteguojami, todėl žydų kilmės atvykėliai iš Lietuvos turėjo itin geras sąlygas įsitvirtinti. Skaičiuojama, kad 80 proc. Pietų Afrikos žydų yra kilę iš Lietuvos. Keiptaune įsikūrusiame Žydų muziejuje eksponuojamas medinis namas, menantis Rietavo štetlą ir Didžiosios Vilniaus Sinagogos replika.

6. XX a. 3–4 dešimtmetyje Palestinoje buvo galima įsigyti cigarečių, kurių pakeliuose buvo kolekcinės kortelės iš žydų istorijos ir kultūros visame pasaulyje. Dviejose iš šios kolekcijos kortelių buvo galima rasti ir kanoninėmis laikytas litvakų istorijos iliustracijas. Kas buvo pavaizduota ant šių dviejų kortelių?

Vilniaus Gaonas ir Didžioji Vilniaus sinagoga. Tai du kertiniai vaizdiniai, kurie nuo pat XX a. pradžios iki dabartinių laikų pasitelkiami, siekiant pabrėžti litvakų bendruomenės iškilumą ir įnašą į bendrą pasaulio žydų kultūros istoriją.

Išskirtinį statusą ir pripažinimą Elijas ben Saliamonas Zalmanas (geriau žinomas kaip Vilniaus Gaonas) pelnė už genialiais laikomus Babilonijos Talmudo komentarus bei iškalbą ir įžvalgas, viešai pasisakant religiniais klausimais ir ginant tradicinį, racionaliuoju laikomą judaizmą nuo chasidizmo judėjimo įtakų.

O Didžioji Vilniaus sinagoga nuo XVI a. savo architektūriniais sprendimais ir gausia, bet skoninga puošyba nuolat sutraukdavo gausybę religingų žydų ne tik iš Vilniaus – į pamaldas joje svajodavo patekti žydai iš visos Rytų Europos.

7. Nacistinės okupacijos metu, 1943 m. pavasarį, Vilniaus gete aštuoni žydai geto teisme buvo nuteisti „vienos dienos suėmimu lygtinai“ ir buvo įpareigoti padengti teismo išlaidas bei apmokėti pradangintą geto turtą. Tai buvo standartinė bausmė gete už šį nusikaltimą. Su šia sritimi siejama veikla dažnai buvo prilyginama narkotikų platintojo veiklai. Už kokį nusikaltimą buvo nubausti minėtieji aštuoni asmenys?

Už knygų negrąžinimą į geto biblioteką. Nacistinės okupacijos metais, net ir nelaisvės gete sąlygomis, kai nuolat grėsė pavojus gyvybei, Vilniaus gete stengtasi palaikyti žmonių dvasią ir psichinę sveikatą. Prie to daug prisidėjo gete veikusi viena iš nedaugelio legalių gete kultūros vietų – biblioteka.

Paradoksalu, tačiau lankytojų ir skolinamų knygų skaičius bibliotekoje nuolat augo, nors geto gyventojų vis mažėjo. Bibliotekoje skolinimosi taisyklės buvo taikomos itin griežtai: knygas buvo privalu grąžinti per tris dienas nuo išdavimo, už vėlavimą imti delspinigiai. Jei po pakartotinio priminimo skaitytojas knygos negrąžindavo, jo vardas būdavo perduodamas geto administracijai ir tokiems nenaudėliams grėsė viena diena kalėjimo lygtinai bei rimta piniginė bauda.

8. Sovietų okupuotoje Lietuvoje vyko sistemingas bandymas eliminuoti žydų istoriją ir kultūrą iš viešosios erdvės. Manoma, kad tik dėl rusakalbių Vilniaus miesto valdininkų „pasiklydimo vertime“ sovietmečiu sostinėje buvo palikta vieno Lietuvos žydų šviesuolio vardo gatvė. Ši gatvė taip pat vadinasi ir šiandienos Vilniuje. Kokio asmens vardu ji pavadinta?

Samuelio Fino. Sovietinis režimas Lietuvoje niekuomet neįtraukė žydų tautinės tapatybės puoselėjimo į „penkmečio planus“, o XX a. viduryje nuolat aštrėjantys Izraelio ir SSRS santykiai sustiprino antižydiškas nuotaikas ir lietuviškoje sovietinėje nomenklatūroje.

Vilniuje visos iki Antrojo pasaulinio karo su žydų kultūra pavadinimais susietos gatvės buvo pervadintos ir tik per atsitiktinumą Šnipiškėse palikta XIX a. žydų švietėjo Samuelio Fino gatvė, kadangi nei rusakalbiai biurokratai nesuprato, jog tai žydų tautybės asmuo (mat rusiškai „fin“ – suomis), nei lietuviakalbiai naujakuriai Vilniuje negalėjo pasigirti plačiu Vilniaus žydų kultūros pažinimu.

9. Populiarioje televizijos platformoje „Netflix“ itin daug žiūrovų sulaukė mini serialas „Unorthodox“ (liet. „Netradicinis“), kuriame pasakojama, kaip aštuoniolikmetė mergina pabėga iš itin uždaros žydų bendruomenės Brukline, JAV. Šios bendruomenės ištakos siejamos su XVIII a. viduryje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje paplitusiu judėjimu, kuriam itin priešinosi tradicinį judaizmą palaikęs Vilniaus Gaonas. Kaip vadinamas šis judėjimas?

Chasidizmas. Tai žydų religinis judėjimas, atsiradęs XVIII a. viduryje Vakarų Ukrainoje ir per kelis dešimtmečius išplitęs Rytų Europoje. Jis kritikavo tradicinį judaizmą, kad šis esąs monotoniškas ir praradęs dvasinį džiaugsmą. Chasidai vertino mistinius idealus ir savo pažiūras grindė kabala. Didžiausias chasidizmo kritikas buvo Vilniaus Gaonas, sukūręs antichasidinį judėjimą, pavadintą Mitnagdim (oponentai). Šiandienos judaizme chasidai yra dominuojanti grupė visame pasaulyje. Chasidizmas išsiskiria religiniu konservatizmu, Rytų Europos žydų tradicijų išsaugojimu ir jidiš kalbos vartojimu.

Populiariausi

Baravykai

Lietuvoje

2020.07.14 17:58

Lietuvos miškuose pasipylė grybai: vos per kelias valandas šimtai baravykų krepšiuose gėrybes renka ir Vilniaus regione, ir Žemaitijoje

Karantinas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.07.15 11:09

Per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis: tendencija tampa tolimųjų reisų vairuotojų užsikrėtimai 16 naujų atvejų susiję su protrūkiu Kauno įmonėje; atnaujinta 12.59

6