Lietuvoje

2020.04.30 12:54

Kauno ligoninės užkulisiai: „nematomas“ skyrius, be kurio stotų ligoninės darbas

LRT.lt2020.04.30 12:54

Nors daugeliui yra tekę lankytis ligoninėje, tik labai maža dalis žmonių patenka į jos sterilizacinę. Respublikinės Kauno ligoninės Centralizuotos sterilizacinės darbuotoja papasakojo, kaip vyksta darbas vietoje, per kurią kasmet atkeliauja beveik 100 tūkst. instrumentų rinkinių ir kas šiame poskyryje pasikeitė per karantiną, rašoma ligoninės pranešime.

„Sunkumų kilnotojų“ poskyris

Respublikinės Kauno ligoninės „užkulisiams“, kuriuos mato tik darbuotojai, galima priskirti Infekcijų kontrolės skyriui priklausančią Centralizuotą sterilizacinę. Čia dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Laimutė Zamblauskienė teigia, kad sterilizacinės darbuotojų darbas nepaprastai atsakingas, nes nuo jų priklauso, kad operacines ir procedūrinius kabinetus pasiektų sterilūs instrumentai, tvarsliava.

„Sterilizacinė – tai vieta, kur po operacijų ar medicininių procedūrų atkeliauja nešvarūs instrumentai. Jie čia yra dezinfekuojami ir sterilizuojami.

Paprastai per operacijas naudojami metalinių instrumentų komplektai, kurių vieno svoris gali siekti 12 kilogramų. Kai nebuvo pandemijos ir ligoninėje vyko planinės operacijos, tokių rinkinių būdavo sunaudojama daug, tad net keletą kartų per dieną juos surenkant reikia jėgos ne tik įrankius atvežti, bet ir juos sudėti į sterilizatorius. Kartais pajuokauju, kad mūsų moterys – sunkumų kilnotojos, nes, nors ir naudojama moderni technika, reikia jėgos į ją sudėti ir išimti instrumentus“, – pasakoja L. Zamblauskienė.

Instrumentų kelionė

Sterilizacinės patalpą sudaro trys dalys: nešvari, švari ir sterili. Pasak specialistės, panaudoti instrumentai pirmiausia patenka į nešvarią dalį. Ten jie sudedami į plovimo-dezinfekavimo mašiną, kurioje 90 °C temperatūroje yra išplaunami-dezinfekuojami ir išdžiovinami. Vėliau įrankiai dar turi būti sterilizuojami specialiame medicininio autoklavo aparate.

„Švarūs instrumentai išimami iš mašinos ir sudedami į autoklavavimo konteinerius. Dėliojami jie ne bet kaip, bet pagal specialius sąrašus ir eiliškumą, kad instrumentus per operacijas ar procedūras būtų patogu paimti. Rinkiniai užantspauduojami specialiu indikatoriumi, kuris po sterilizavimo automatiškai pakeičia spalvą. Spalva parodo, kad instrumentai perėjo sterilizacijos ciklą.

Formaldehido garų sterilizatoriuje autoklavuojami instrumentai, kuriems reikalinga žemesnė (60 °C) sterilizacijos temperatūra, o sterilizacija trunka apie tris valandas. Garų sterilizatoriuje temperatūra siekia 134 °C, o sterilizavimo ciklas trunka apie valandą“, – teigia specialistė.

Kaip darbą paveikė koronaviruso pandemija

L. Zamblauskienė nurodo, kad koronavirusas SARS-CoV-2 žūva esant 70 °C karščiui, todėl su juo sterilizacinės darbuotojai lengvai susidorotų. Kol kas virusas (dėl atšauktų planinių operacijų) tik sumažino darbo krūvį. Respublikinė Kauno ligoninė yra „atraminė“ ligoninė Kaune ir joje negydomi koronavirusu sergantys pacientai. Vis dėlto pokyčių yra ir čia: jei tektų sterilizuoti instrumentus, kurie buvo panaudoti atliekant procedūras COVID-19 sergantiems pacientams, reikėtų dirbant naudoti papildomas asmens apsaugos priemones.

„Viena priežasčių, kodėl man patinka darbas sterilizacinėje, yra čia tvyranti ramybė, – pasakoja L. Zamblauskienė. – Pas mus bet kas ir ne karantino laikotarpiu negali užeiti. Pirmiausia turi paskambinti prie durų, o užeinama tik su specialia apranga.

Paprastai mūsų darbuotojai, dirbantys nešvarioje zonoje, turi dėvėti vienkartinę prijuostę, užsimauti ilgus rankogalius, mūvėti pirštines, užsidėti veido skydą arba akinius – ši apsauga būtina, nes reikia saugotis kontakto su nesteriliais įrankiais. O kai jie sterilizuojami aukštoje temperatūroje, darbuotojai privalo saugotis, kad nenudegtų prisilietę prie karštų instrumentų pakuočių, taigi jie turi mūvėti karščiui atsparias pirštines.

Jei ligoninėje tektų operuoti COVID-19 pacientus, medicininio autoklavo aparatininkės, dirbančios nešvarioje pusėje, privalėtų dėvėti visą asmens apsaugos priemonių komplektą“, – sako specialistė.

Pokyčiai per du dešimtmečius – stulbinami

L. Zamblauskienė į mediciną nusprendė pasukti dar būdama visai maža: „Šalia močiutės namų veikė felčerių punktas ir viena iš darbuotojų leisdavo pažaisti su buteliukais. Ten man patiko viskas, net kvapas, tad po mokslų baigimo pasukau į medicinos sritį.“

Ji pasakoja, kad pradėjus dirbti sterilizacinėje, kai dar stovėjo seni prietaisai, darbas nebuvo iš lengvųjų:

„Tais laikais daug ką tekdavo daryti rankomis, net plauti adatų vidų. Anksčiau, norint išimti įrankius, praktiškai reikėjo iki pusės sulįsti į sterilizacijos aparatą, o dabar, kai naudojama daug vienkartinių įrankių ir veikia nauji modernūs aparatai, belieka tik spaudyti mygtukus. Mūsų darbas dėl naujų technologijų tapo daug lengvesnis ir saugesnis“, – teigia L. Zamblauskienė.

Nepastebimas, bet labai svarbus

Paklausus, kas nutiktų, jei nebeveiktų sterilizacinė, moteris nusijuokia:

„Mes esame nedideli, bet labai svarbūs. Per 2019 metus čia sterilizavome net 98 000 instrumentų rinkinių. Jei sustotų mūsų darbas, stotų didžioji dalis ligoninės procedūrų. Operacinės turi savo autoklavo aparatą, bet jis yra labai nedidelis. Mūsų darbas yra būtinas ligoninei funkcionuoti, todėl renkamės tik labai atsakingus darbuotojus ir stengiamės, kad visi procesai vyktų sklandžiai.“

Populiariausi

Istorijos egzaminas

Lietuvoje

2020.07.07 12:46

Užduotis apie Landsbergį ir Brazauską įveikę abiturientai: per istorijos egzaminą reikėjo tiesiog pagalvoti istorikas: nuotolinis mokymas atskleidė brandos stygių; atnaujinta 13.18

14