Lietuvoje

2020.04.30 13:30

Opozicija skelbia apie tyrimo dėl Rozovos fiasko, bet Gaižauskas rado, kaip jį pratęsti

opozicija parengė savo tyrimo išvadų projektą, atnaujinta 14.27

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausantys opozicijos atstovai siūlo neieškoti kaltųjų dėl slaptos informacijos apie parlamentarės Irinos Rozovos ryšius naudojimo, taip pat pabrėžti Lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio vaidmenį siekiant kurti bendrą politinį junginį kartu su Rusų aljansu.

Toks pasiūlymas pateiktas baigiantis tyrimui dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais, tačiau opozicijos atstovai skelbia, jog šis tyrimas baigėsi niekuo, nes NSGK nespės registruoti jo išvadų.

Opozicija savo pasiūlymus parlamentinio tyrimo išvadoms pateikė ketvirtadienį, praėjus dienai po to, kai išvadų projektas buvo paskelbtas pačiame komiteto posėdyje.

„Mes dirbome vakar visą vakarą ir naktį, kad paruoštume savo variantą, nes vakar vakare gavome tik jų variantą, kurį jie ruošė be mūsų, neįtraukę į darbo grupes ir panašiai“, – LRT.lt sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Ketvirtadienį turėjo vykti NSGK posėdis, tačiau, parlamentaro teigimu, komiteto vadovas Dainius Gaižauskas jį atšaukė.

Pasak L. Kasčiūno, tai sužlugdė tyrimą, nes jo išvadas NSGK Seimui turėjo pateikti iki šios dienos – gegužės 30-osios.

„Iš esmės galima taip pasakyti – parlamentinis tyrimas baigėsi niekuo“, – sakė Seimo narys.

D. Gaižauskas LRT.lt teigė, kad rado būdą nepabaigti visko be jokių išvadų – siūlys Seimui formaliai pradėti naują tyrimą.

„Opozicija išnaudojo visas galimybes sutrukdyti pabaigti tyrimą laiku, todėl mes priversti imtis kitų priemonių: kitą savaitę registruojame naują nutarimą pradėti tą patį tyrimą, tais pačiais klausimais, ta pačia medžiaga, ir tikimės išvadas priimti per dvi savaites“, – sakė politikas.

Jis atmetė opozicijos kritiką, kad šiai nebuvo leista nuo pat pradžių prisidėti rašant tyrimo išvadas. Pasak D. Gaižausko, opozicija nuo praėjusio mėnesio buvo nuolat įspėjama teikti siūlymus dėl baigiamojo tyrimo dokumento.

Tyrimas dėl Rusų aljanso atstovės I. Rozovos inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija dėl ryšių su Rusijos diplomatais.

Komitetas taip pat aiškinosi politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus: kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Tomaševskio vaidmuo

Opozicijos siūlymai parlamentinio tyrimo išvadoms daugiausiai susiję su V. Tomaševskio vaidmeniu siekiant sujungti jo vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą ir I. Rozovos atstovaujamą Rusų aljansą ir apibendrinimams, ar parlamentarai su slapta informacija apie kolege Seime elgėsi teisingai.

Opozicijos išvadų variante siūloma pažymėti, kad I. Rozova Rusų aljanso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bendro politinio junginio formavimo detales derino su V.Tomaševskiu, o tai vyko su Rusijos diplomatų žinia ir pageidavimu.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvoje rezidavę Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai siekė ir tarpininkavo tam, kad susiformuotų politinis junginys tarp Rusų aljanso ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir taip stiprėtų Kremliaus poveikis Lietuvos politinei sistemai“, – tvirtinama dokumente.

Jame taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politinio junginio susiformavimas atliepė Rusijos geopolitinius interesus – mažinti Lietuvos tautinių mažumų integraciją į valstybės politinį ir kultūrinį gyvenimą, sau palankia linkme keisti Lietuvos politinį paveikslą.

Konservatorius L. Kasčiūnas LRT.lt sakė, kad informacija apie Rusijos ir V. Tomaševskio vaidmenį jungiant Lenkų rinkimų akciją ir Rusų aljansą paaiškėjo tyrimo metu, tačiau tikslių duomenų šaltinių neatskleidė.

„Tyrimo metu mums tapo aišku, kad šitame junginio formavimęsi <...> vienokį ar kitokį vadiemįn turėjo ir Rusijos Federacijos atstovai. Jie visąlaik buvo suinteresuoti tautinių mažumų atstovaujančio junginio atsiradimu, kad izoliuotų ir neleistų tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos politinį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą“, – teigė politikas.

„Natūralu, kad ši idėja sukurti tokį izoliuotą politinį darinį atliepė Rusijos Federacijos interesus“, – pridūrė jis.

Dėl politikų veiksmų siūlo išvadų nepriimti

Komiteto vadovas D. Gaižauskas kelis opozicijos atstovus kaltino manipuliavimu žvalgybine informacija, teigdamas, kad susipažinę su pažyma dėl I. Rozovos jos klausimo nekėlė pusantrų metų.

Tačiau opozicija teigia, kad išsiaiškinti tiesą dėl slaptos informacijos naudojimo pritrūko duomenų, nes apie tyrimo aplinkybes žodžiu atsisakė liudyti premjeras Saulius Skvernelis, o reaguodami į tai – patys opozicijos atstovai Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas ir Gabrielius Landsbergis.

„Atsižvelgiant į tai, kad parlamentinio tyrimo metu Seimo narys ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis neatvyko į komisijos posėdžius ir komisijos nariai neturėjo galimybės jam užduoti klausimus bei gauti paaiškinimus ir į tai, kad NSGK nariai Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas. Gabrielius Landsbergis, motyvuodami lygiateisiškumo principu dėl vienodo apklausos standarto taikymo, atsisakė pateikti paaiškinimus žodžiu, o siūlymas parengti klausimus raštu ir gauti paaiškinimus raštu balsavimo metu buvo atmestas, nebuvo surinkti esminiai šiam tyrimui reikalingi duomenys.

Atsižvelgiant į aukščiau įvardintus faktus bei neturint duomenų visumos nėra įmanoma suformuluoti validžias išvadas“, – teigiama opozicijos ketvirtadienį pasiūlytame parlamentinio tyrimo išvadų projekte.

Trečiadienį valdančiųjų pristatytame NSGK išvadų projekte dėl I. Rozovos kaip galimai kėlę riziką nacionaliniam saugumui įvardijami su slapta medžiaga apie parlamentarę susipažinę komiteto nariai – Seimo opozicijos atstovai.

Šiame išvadų projekte sakoma, kad I. Rozova elgėsi nesąžiningai siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, kurį įgijusi „dėl savo palaikomų ryšių galimai galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

Tuo tarpu Seimo komiteto opozicijos atstovai, sakoma išvadų projekte, „nesiimdami reikiamų priemonių dėl galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo, atliko netinkamus veiksmus ir galimai kėlė riziką nacionaliniam saugumui“.

Pati opozicija siūlo konstatuoti, kad S. Skvernelis atsisakė dalyvauti komisijos posėdyje, o komitetui atsiųstas atsakymas raštu nevertintinas kaip tinkamas, nes NSGK nariai neturėjo galimybės nei žodžiu, nei raštu užduoti S. Skverneliui su tyrimu susijusių klausimų. Tuo metu opozicijos nariams neleista atsakyti į klausimus raštu.

L. Kasčiūnas sako, kad komitetas neišsiaiškino, kodėl būdamas premjeru ir Seimo nariu S. Skvernelis, gavęs įslaptintą informaciją, ne tik nesiėmė veiksmų ją panaudojant, bet ir priėmė Lenkų rinkimų akciją į valdančiąją koaliciją, atidavė šiai partijai dviejų svarbių ministrų portfelius.

„Kaip pavadinti šitą procesą, kai žinai, apie ką kalba, bet darai tokį veiksmą? Tai yra grėsmių nacionaliniam saugumui ignoravimas“, – teigė konservatorius.