Lietuvoje

2020.04.29 22:27

Šalačevičiūtė teigia, kad buvo tyčia vilkintas dispečerinių prijungimas prie Bendrojo pagalbos centro

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad stringantis Greitosios medicinos pagalbos kvietimo integravimas į Bendrąjį pagalbos centrą, naudingas dviem įmonėms. Jos Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių dispečerinėms pardavė paslaugų už 17 milijonų eurų, nors tokias pat paslaugas nemokamai gali suteikti valstybė.

Iki šiol Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių dispečerinės naudoja privačių įmonių paslaugas: „Dekbera“ teikia radijo ryšį, Tarptautinės skubiosios medicinos akademija – informacinę sistemą. LRT tyrimų skyriaus skaičiavimu, tai valstybei jau kainavo per 17 mln. eurų. Tuo metu Panevėžio dispečerinė naudojasi nemokamu Vidaus reikalų ministerijos ryšiu ir Bendrojo pagalbos centro informacine sistema.

LRT tyrimas: stringantis Vyriausybės planas neša milijonus dviem įmonėms

Kelis metus sveikatos apsaugos ministerijai vadovavusi Rimantė Šalaševičiūtė sako, kelioms įmonėms pelną nešanti schema sukurta vos pradėjus pertvarką. Esą galėjo būti tyčia vilkintas dispečerinių prijungimas prie Bendrojo pagalbos centro.

„Tos įrangos diegimas, jis neatitiko bendros koncepcijos. Ir neįmanoma, turbūt aš leisiu sau įvardinti tai, kadangi daug diskutavau būdama ministrė, bet tai buvo beviltiška, dėl Nerijaus Mikelionio, kuris ir tuo metu ir dabar vadovauja Greitųjų pagalbų asociacijai“, – tikina R. Šalaševičiūtė.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, dėl skirtingų numerių bei skirtingų sistemų, kartais greitosios darbas lėtėja.

Šios Vyriausybės numatytas tikslas iki 2022-ųjų panaikinti papildomus greitosios pagalbos numerius ir pasiekti, kad visos tarnybos dirbtų su vieninga informacine sistema ir radijo ryšiu.

„Kartu su Bendrojo pagalbos centro medikais, su greitosios pagalbos medikais ir su asociacija, ir su specialistais buvo sudėliotas planas, kaip organizuoti tą bendrą ryšį. Ir kaip pereiti prie tam tikros bendros sistemos, tai kiek žinau, šitas procesas vyksta, yra tam tikrų keblumų, bet bendras principas yra susidėliotas ir aš tikiuosi, kad Lietuva anksčiau, ar vėliau tikrai turės bendrą sistemą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tačiau, kad pagalbos sistema būtų vieninga, Bendrasis pagalbos centras turi įsigyti naują programinę įrangą. Planuota pirkimus ir diegimo darbus baigti iki metų pabaigos. Tačiau dėl įmonės „Dekbera“ skundų teismams pirkimai stringa, konkurso sąlygos tikslinamos jau trečią kartą.

Įmonės „Dekbera“ atsiųstame komentare teigiama, esą vykstantį Bendrojo pagalbos centro viešąjį pirkimą skundžia dėl per aukštų kvalifikacijos reikalavimų konkurso sąlygose. Pasak bendrovės administracijos, reikalavimai gali būti pritaikyti vienai įmonei, iš kurios Bendrasis pagalbos centras jau ne vienerius metus perka paslaugas. Seimo Antikorupcijos komisija žada kitą savaitę aiškintis, kas atsakingas dėl greitosios integravimo į Bendrojo pagalbos centro sistemą.

„Buvo deklaruojami tam tikri dalykai, kad bus tam tikri pokyčiai, bet, kaip matome, realybėje tie pokyčiai nevyksta ir tikrai galima tada įtarti, kad tos interesų grupės ar ne, kurios dabar šiuo atveju gauna naudą, finansinę naudą, matyt, daro įtaką tiems sprendimų priėmėjams, kad situacija išliktų tokia, kokia yra“, pastebi Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

LRT duomenimis, specialiųjų tyrimų tarnyba jau gavo pranešimą apie galbūt korupcinius ryšius, sprendžiama ar pradėti ikiteisminį tyrimą.