Lietuvoje

2020.04.29 21:16

Viceministrė apie būsimą medicinos įstaigų darbą: negalėsime suteikti tiek paslaugų, kiek anksčiau

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.04.29 21:16

Koronaviruso infekcijos kreivė šalyje plokštėja – nustatoma vis mažiau atvejų, tačiau užkratas niekur nedingo, o švelninant karantino sąlygas baiminamasi antrosios infekcijos bangos. Židiniais gali virsti medicinos įstaigos, kuriose, Vyriausybės sprendimu, atnaujinamas dalies paslaugų teikimas. Medikai įspėja, kad sveikatos apsaugos sistema turės keistis iš esmės – pigiai ir saugiai nebebus.

Apie Vyriausybės pasiruošimą perkainuoti kainas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalba sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė ir Vilniaus Santaros klinikų gydytojas Robertas Adomaitis.

Dienos tema. Gydytojas: gydymo įstaigose atnaujinus dalį paslaugų, išlaidos didės maždaug dvigubai (su vertimu į gestų k.)

– Sveikatos įstaigos turės laikytis itin griežtų reikalavimų: paruošti patalpas, organizuoti personalo darbą, reguliuoti pacientų srautus. Ar yra suskaičiuota, kiek visa tai kainuos?

L. Jaruševičienė: Reikėtų pradėti nuo to, kad didelė dalis tų reikalavimų nėra nauji. Jų įstaigos turėjo laikytis visada, tačiau mūsų gyvenimas taip susiklostė, kad mes ilgą laiką ignoravome infekcijų kontrolės reikalavimus. Deja, daugelis protrūkių sveikatos priežiūros įstaigose buvo būtent todėl, kad nebuvo paisyta įvestų kontrolės reikalavimų. Dabar labai akylai ir užtikrintai akcentuojame tuos infekcijų kontrolės reikalavimus, kurių įstaigos turėtų laikytis ir užtikrinti pacientų saugą.

– Teoriškai tvarka atrodo aiški, o praktiškai medikams viskas aišku?

R. Adomaitis: Gaila, kad viceministrė klaidina žmones – sąlygos yra visiškai pasikeitusios: pacientų srautų atskyrimas, personalo komandų formavimas, darbo sąnaudų prireiks mažiausiai dvigubai didesnių, kad būtų užtikrinamos skubios pagalbos ir planinės paslaugos. Reikia atkreipti dėmesį, kad mūsų sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūra nepritaikyta pacientams izoliuoti: palatos yra daugiavietės.

Norint vykdyti reikalingas izoliacijos sąlygas, kad užkratas atsitiktinai neišplistų, ligoninių ir gydymo įstaigų pralaidumas mažėja maždaug triskart. Šitoje vietoje išlaidos gerokai padidės – jau dabar matosi, kad darbo sąnaudos ir pralaidumo pasikeitimai išlaidas didins maždaug dvigubai.

– Tiksinti bomba – besimptomiai pacientai. Pavyzdžiui, Antavilių pensionate užkrato nešiotojai buvo nustatyti visiškai atsitiktinai. Yra tvarka, kaip bus nustatomi tokie pacientai, nes infektologai sako, kad patikimo testo dar reikės palaukti? Reikia laukti epidemiologinio sprogimo?

L. Jaruševičienė: Nereikėtų tikriausiai nei labai panikuoti, nei pulti į didelę euforiją. Reikėtų labai racionaliai, planingai susidėlioti savo darbus ir suteikti tiek paslaugų, kiek galima suteikti saugiai. Suprantu visus pacientus, kurie nekantrauja vėl pulti į sveikatos priežiūros įstaigas taip pat, kaip buvo iki COVID-19, tačiau susiduriame su realybe, kad taip, kaip buvo, tikriausiai kurį laiką nebus. Tiesiog turime susitaikyti su pasikeitusiomis sąlygomis ir tai iš tikrųjų kainuos brangiau.

Akivaizdu, reikės užtikrinti tiek medikų, tiek pacientų saugą, bet turime žiūrėti, ką dedame ant svarstyklių. Puikiai matome, kokia situacija kitose šalyse, galime džiaugtis, kad Lietuvai pavyko gana sėkmingai suvaldyti pirmąjį pandemijos etapą. Labai svarbu nesugadinti šitų puikių šalies rezultatų ir nuo mūsų visų elgesio, solidarumo, supratimo, vieningos komunikacijos, aiškinimo vienas kitam, tolerancijos labai priklausys, kaip įveiksime kitą etapą – prisitaikymo prie COVID-19 laikotarpį.

Taip, tyrimas neapdraudžia įstaigos nuo infekcijos. Ne tik Antavilių pensionato, bet ir kitų įstaigų šių dienų realijos rodo, kad nesant simptomų gali būti teigiamas testas, simptomai gali išryškėti tik po kurio laiko, todėl jeigu nesilaikoma darbo organizavimo taisyklių, infekcijų kontrolės reikalavimai pažeidžiami, infekcijos plėtra – žaibiška. Kad ir kaip tai brangu, sunku ir mažina pacientų pralaidumą įstaigoje, kitos alternatyvos dabar neturime. Turime laikytis tų taisyklių, kurias epidemiologai išmano daug metų.

– Iš viceministrės neišgirdau, kad būtų atliekamas COVID-19 testas visiems pacientams. Atnaujinus visas medicinines paslaugas, kreipsis į poliklinikas, ligonines, kurios yra didesnės rizikos zonos, ir pacientai, turintys apsilpusį imunitetą. Kaip medikams ši situacija atrodo?

R. Adomaitis: Pacientų saugą užtikrinant, pirmasis kontaktas su simptomus jaučiančiu pacientu turi vykti su visomis asmens apsaugos priemonėmis, ne vien tik su paprasta medicinine kauke. Šnekant apie paslaugų teikimą sveikatos priežiūros stacionare, viskas priklauso nuo to, kiek laiko pacientas praleis ligoninėje, kiek ir su kokiu skaičiumi personalo ar kitų pacientų kontaktuos.

Pacientai, kurie pateks ilgesniam nei dienos laikotarpiui ir turės daugiau kontaktų, turės būti patikrinti dėl infekcijos, net ir neturėdami simptomų. Kitaip jie turės galimybę perduoti užkratą kitiems pacientams, personalui, kuris užkratą išplatins ligoninėje. Iš tiesų patenkančių į stacionarą pacientų testavimas yra labai svarbus. Tai sukelia daug sudėtingumų: reikia daryti skubios pagalbos reorganizavimą, taip pat ir planinės pagalbos bei hospitalizavimo. Dienos paslaugos yra ypač pasunkėjusios – ten kol kas nėra užtikrinta infrastruktūra, kaip tai galima būtų įgyvendinti. Visa tai pakeičia ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų funkcionavimą: pirmiausia – personalo saugai, kad jis neišplatintų infekcijos tiems pacientams, kuriems tai gali būti pavojinga. Logistiškai tai tikrai labai sudėtinga.

– Viceministre, bus tikrinami pacientai, tam pasiruošta?

L. Jaruševičienė: Noriu priminti, kad, operacijų vadovo sprendimu, visi į stacionarą guldomi pacientai jau dabar yra tikrinami prieš atvykdami į ligoninę arba jau atvykę. Kol negaunami tyrimų rezultatai, jie yra izoliuojami. Šiandien pasirašytame operacijų vadovo sprendime įstaigoms leidžiama, esant reikalui, panaudoti COVID-19 rezervo lovas pacientų izoliavimui tol, kol nebus gauti rezultatai.

Galiu pasakyti, kad diskutuojame su įstaigomis ir medikų draugijomis, kaip panaudoti mobiliuosius punktus, kur pacientai galėtų išsitirti dar iki atvykimo į įstaigą, kad įstaigos taupytų brangų kontaktinių konsultacijų laiką ir būtų garantuotos, jog pacientas neserga ir pradėtų jam teikti paslaugas. Noriu atkreipti visuomenės dėmesį – jeigu PGR testas neigiamas, tai dar nereiškia, kad po kurio laiko netaps teigiamas, tyrimai neduoda šimtaprocentinės apsaugos. Kartais galime pasigauti tą iliuziją, kad yra absoliutus saugumas. Deja, tai tik dalinis saugumas, todėl labai svarbu užtikrinti infekcijų kontrolės taisykles įstaigose.

– Akivaizdu, kad sąnaudos teikiant sveikatos paslaugas didės. Ar ministerija pasiruošusi perkainoti paslaugas, galbūt nefinansuoti mažiau būtinų? Ar pinigai ir toliau bus skirstomi aritmetiniu principu: pasižiūrime, kiek turime ir tada išdalijome pagal paslaugų poreikį?

L. Jaruševičienė: Turime galimybę suprasti, kad sveikatos priežiūra yra labai brangus viešasis gėris, kuris brangiai kainuoja. COVID-19 dar kartą verčia tai permąstyti. Šiuo metu įstaigos gauna sutartinę sumą, skaičiuoja patirtas išlaidas. Esame sutarę, jeigu išlaidos viršys dabar gaunamą sumą, tada bus išmokėta papildomai tiek, kiek viršyta. Kol kas įstaigos suteikia mažiau paslaugų ir patiria mažesnes išlaidas.

Tačiau papildomų lėšų reikia asmens apsaugos priemonėms įsigyti, galbūt papildomiems postams sukurti, net ir kabinetams parengti po kiekvienos konsultacijos. Natūralu, kad tai didins kainas, mes tą puikiai suprantame. Tik noriu atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą – negalėsime su esama infrastruktūra ir turimu personalu suteikti tiek paslaugų, kiek anksčiau. Lietuva tarp Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos narių yra tarp lyderių pagal konsultacijų kiekį vienam asmeniui. Švedijoje konsultacijų skaičius yra bent 4 kartus, Estijoje – beveik 2 kartus mažesnis. Gali būti, kad pernelyg piktnaudžiavome tomis akivaizdinėmis konsultacijomis.

Labai džiugu, kad ir medikai, ir pacientai pastaruoju metu išbandė nuotolines konsultacijas. Tenka girdėti minčių, kad ir toliau reikėtų plėtoti nuotolines konsultacijas tarp gydytojo ir paciento bei gydytojo ir gydytojo, kai šeimos gydytoją konsultuoja specialistai nuotoliniu būdu. Labai tikėtina, kad dalis paslaugų persikels į nuotolinę erdvę ir tokiu būdu mūsų šalis taps lygiaverte partnere tarp kitų pažangių šalių ir tą laiką, kurį galima skirti akivaizdinėms konsultacijoms, išnaudosime produktyviai. Nėra to minuso, kuris neišeitų į pliusą, iš šios situacijos tikrai turėsime ir gerų pamokų.

– Sveikatos apsaugos sistema turės keistis iš esmės: pigiai ir saugiai – nebus. Tai kaip bus?

R. Adomaitis: Gydytojų darbas, kad būtų saugiai, o sveikatos priežiūros politikų – nepažadėti per daug. Tokiu atveju tikrai turėsime tą, ką galime nusipirkti už savo sumokėtus mokesčius ir gausime tai saugiai. Svarbiausia, kad nebūtų spaudimo gydymo įstaigoms suteikti daugiau paslaugų, negu jos pagal savo turimą infrastruktūrą gali.

Populiariausi

VU Gyvybės mokslų centro laboratorija

Lietuvoje

2020.07.16 07:43

COVID-19 židiniu tapusioje transporto įmonėje – du nauji infekcijos atvejai virusas nustatytas pasienyje sulaikytam afganistaniečiui, atnaujinta 12.35