Lietuvoje

2020.05.04 05:30

Pandemija pažadino demonus – susirgę COVID-19 pasijuto raupsuoti, nusitaikyta į keliautojus ir azijiečius

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.05.04 05:30

Neapykanta iš užsienio grįžusiems keliautojams, Azijos tautinėms mažumoms, apsinuodijimai balikliu ar neva nuo viruso gydančiais vaistais – stringanti komunikacija ir pasklidusi dezinformacija pastaraisiais mėnesiais ne kartą kainavo tam tikrus resursus, reputaciją ir gyvybes.

Maždaug Joniškio dydžio Naujųjų Sanžarų miestelis Ukrainos pietryčiuose paskutinį tanką galėjo matyti nebent prieš pusšimtį metų – kol šių metų vasario 20 dieną prie įvažiavimo į jį pasirodė Nacionalinės gvardijos konvojus.

Kaip savivaldybės atstovai nepranešė, kodėl atvyksta sukarintos pajėgos, Ukrainoje aiškinamasi iki šiol. Užtat vietinius jau išvakarėse pasiekė gandai, kad į miestelį vežami iš koronaviruso židinio Uhano Kinijoje evakuoti keliautojai. Dauguma buvo skaitę „Viber“ susirašinėjimų programėlėje plitusią žinutę, jog atvykėliai yra apsikrėtę naujuoju virusu, kuris tuo metu buvo diagnozuotas tik 1 žmogui visoje šalyje.

Niekas nežinojo, kad pirmieji testai dėl koronaviruso kiekvienam keliautojui buvo atlikti jau Kinijoje, ir visi buvo neigiami. Evakuotieji buvo vežami viso labo dviejų savaičių izoliacijos laikotarpiui į valstybinę sanatoriją.

Kaip įvykiai vystėsi toliau, greitai kalbėjo visas pasaulis – vietiniai traktoriais užblokavo kelius, išėjo į gatves su akmenimis, kilusiose riaušėse buvo sužeista dešimt žmonių.

Tačiau žurnalistė Veronika Melkozerova, viena pirmųjų aprašiusi įvykį užsienio žiniasklaidoje, sako, kad atvykusi į Naujuosius Sanžarus ji nebepamatė nei kruvinų susirėmimų, nei žmonių su akmenimis. Miestelis pasikeitė kone per naktį, chaosui sutramdyti prireikė tik vieno – aiškios informacijos, kas vyksta, vietinės valdžios komunikavimo bei patvirtinimo, kad į Naujuosius Sanžarus nebuvo vežami koronavirusu užsikrėtę žmonės.

„Tikėjausi pamatyti viduramžių barbarus, puolančius viską, kas jiems nesuprantama, tačiau vietoje to sutikau paprastus, labai mandagius žmones, kurie buvo labai nusiminę dėl to, kaip žiniasklaida juos parodė. Žmonės sakė, kad riaušės kilo dėl išplitusių gąsdinančių žinučių ir vietinės valdžios tylėjimo apie padėtį“, – įspūdžiais dalijosi ji.

„Esi kaip raupsuotasis“

Vilnietis gydytojas otorinolaringologas, medicinos mokslų daktaras Darius Rauba, dirbantis Santaros klinikose, buvo vienas iš lietuvių, užsikrėtusių COVID-19 kelionėje ir grįžusių tuo metu, kai buvo pradedamos uždarinėti sienos, o keliautojai raginami skubiai grįžti namo. D. Rauba sako taip pat susidūręs su neracionalia neapykanta grįžusiesiems iš užsienio ir tiems, kurie užsikrėtę virusu.

Jis sako, kad pats diagnozę priėmė be panikos, nes vienu metu prastai pasijuto ir ėmė karščiuoti visa keliautojų kompanija, dauguma jų buvo medikai ir žinojo, ko laukti.

„Iš dalies to ir tikėjausi, kadangi buvo gana artimas kontaktas. Buvo aišku, kad, ko gero, susirgsime, netikėtumas tik, kad ne visi susirgo“, – pirmąją reakciją išgirdus diagnozę prisimena jis.

Tris savaites saviizoliacijoje gydęsis medikas sako, kad daug sudėtingiau buvo susigyventi su aplinkinių reakcija.

„Esi kaip raupsuotasis. Jei kas nors sužino, kad žmogus laiptinėje izoliavosi arba ypač jei serga – tuoj kviečia tarnybas, kad visą laiptinę dezinfekuotų. Mažesniuose miesteliuose net lanku apeina tą namą ar sodybą, kur sergantis žmogus“, – apie koronavirusu užsikrėtusiųjų išgyvenimus pasakoja gydytojas.

Jį skaudina ir viešoje erdvėje pasklidę įžeidimai. „Būna, žmonės komentaruose, asmeniškai ar dar kažkur parašo, kad velnias čia atnešė virusą į Lietuvą, jei ne jūs tokie atvažiavę, būtų viruso nebuvę.

Juk atrodo, kai cholera sirgo viduramžiais, buvo tik karietos ir arkliai, niekas nekeliavo, o visi apsikrėsdavo vėliau ar anksčiau“, – piktinosi D. Rauba. Jo nuomone, neadekvati reakcija kyla iš baimės, o kasdien žiniasklaidoje skaitant naujienas apie naujas mirtis nuo koronaviruso panika didėja ir netgi galima pradėti jausti tikrus susirgimo simptomus.

„Dabar kiekvienas miręs pacientas aptariamas, kokia amžiaus grupė, kuo sirgo, ir kiekvieną dieną apie tai skaitai. Apie kitas ligas nerašo, matome tik mirtis nuo koronaviruso“, – sako gydytojas.

Pandemija: nuo streso iki atbukimo

Psichologo, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docento dr. Antano Kairio teigimu, pastaraisiais mėnesiais žmonės susidūrė su itin didele informacijos banga, kuri pati savaime kelia paniką.

„Bet kokia krizė sukelia didžiulį informacijos poreikį: ar tai būtų pandemija, ar stambesnė avarija gamykloje, ar net džiugesnis įvykis, padidėja informacijos paieška ir poreikis. <...> Krizės dinamika tokia, kad tai yra įvykis, į kurį reikia reaguoti ir suprasti“, – aiškina jis.

Psichologas sako, kad šiuo metu jau yra prasidėjęs kitas krizės etapas – pandemijos naujienos tampa fonu, o ne dėmesio centru. Tačiau ir tai kuria keblią situaciją – jei dabar daug kas kalba apie naujienų skaitymo ribojimą ir pateikiamos informacijos sisteminimą, gali būti, kad greitu metu mus bus sunku priversti paskaityti tikrai svarbias žinias.

„Dabar eisime prie kitos fazės, kai mums ims nusibosti informacija ir jos gausa. Gali prireikti priešingo proceso, kad bent kartą pasižiūrėtum [naujienas], nes yra tas nusidėvėjimo efektas“, – svarsto jis.

„Troliai, botai ir naudingi idiotai“

Skirtingos valstybės jau kuris laikas pandemiją bando išnaudoti savo užsienio politikos tikslams.

Žiniasklaida paviešino Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusijos Vyriausybei lojali žiniasklaida „aktyviai veikė skleisdama dezinformaciją apie koronavirusą, siekdama gilinti sveikatos krizę Vakarų valstybėse, ypač skatindama nepasitikėjimą valstybinėmis sveikatos apsaugos sistemomis“. JAV Valstybės departamentas įspėja ne tik apie Rusijos, bet ir apie Kinijos bei Irano informacines kampanijas.

„The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad Kinija pagrasino iš šalies išsiųsti pagrindinių JAV laikraščių korespondentus, o „Twitter“ neseniai užblokavo 9000 netikrų paskyrų, kurios sistemiškai skleidė Jungtinių Arabų Emyratų veiksmus šlovinančias žinutes.

Atlanto Tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotasis direktorius Lukas Andriukaitis sako, kad eiliniai žmonės ir socialinių tinklų vartotojai į kilusį informacinį karą įtraukiami pasitelkiant „trolius, botus ir naudingus idiotus“.

„Šiomis priemonėmis siekiama visuomenėms įskiepyti tam tikras žinutes, pavyzdžiui, kad JAV yra atsakinga už koronaviruso išplitimą; Rusija, o ne Europos Sąjunga yra tikroji Italijos draugė; Kinija yra tik atsitiktinumų auka ir padeda visoms šalims, kurioms reikia pagalbos“, – L. Andriukaičio teigimu, dezinformacijos laukas skiriasi kiekvienoje valstybėje.

Pasak eksperto, Lietuva šiuo metu nesulaukia tiek daug Rusijos kampanijų dėmesio, nes Rusija orientuojasi į Italiją, siekdama įtikinti, kad Europos Sąjunga ir NATO nėra patikimos italų partnerės. Tuo pat metu, jo teigimu, palaikomi klasikiniai nepasitikėjimo naratyvai į Baltijos rinką nutaikytoje prokremliškoje žiniasklaidoje.

„Baltijos šalių ekonomika dėl koronaviruso nepataisomai subyrės, Rusija atkirs tranzitą, kurio pajamos maitina Baltijos šalis, koronavirusas privers atsigręžti į Rusijos ekonomiką, Baltijos šalys nebesutaria su kaimynėmis, ypač Lenkija“, – populiariausias propagandos temas vardija L. Andriukaitis.

Tačiau klaidinančios žinutės nebūtinai susijusios tik su politika, sako jis.

„Pagrindinė dezinformacija Lietuvoje sklinda uždarose „Facebooko“ grupėse ir ji yra daugiau konspiracijų teorijų pobūdžio. Žmonės linkę netikėti skiepų nauda, taip pat yra linkę tikėti įvairiomis konspiracijos teorijomis apie koronavirusą. Antivakseriams ir kitiems įvairiausio tipo marginalams šiuo metu yra puiki terpė reikštis“, – pastebi L. Andriukaitis.

Psichologas A. Kairys sąmokslo teorijų renesansą aiškina saugumo poreikiu ir pastebi, kad sutapimų paieškos lydėjo kiekvieną pandemiją, pavyzdžiui, ispaniškasis gripas praeito amžiaus pradžioje buvo siejamas su radijo bangomis.

„Sąmokslo teorijos gimsta iš jausmo, kad yra žmonių grupė, kuri susimokė prieš „mano grupę“. Mums labai svarbu, kad mūsų aplinkoje būtų užfiksuoti visi neigiami įvykiai ir kad galėtume atskleisti už jų slypinčias priežastis ir pasekmes, surasti kaltininkus. Jei žiūrėsime į bazinę reakciją, mums labai svarbu išlikti grupės nariu, ir jei rezgamas sąmokslas, man, kaip grupės nariui, kardinaliai svarbu, kad aš jį pastebėčiau“, – aiškina psichologas.

Jis sako, kad konspiracijos teorija ja įtikėjusiam žmogui suteikia prasmingą interpretaciją grėsmingos ir neapibrėžtos situacijos fone.

„Mes linkę analizuoti aplinką ir įžiūrėti dėsningumus, nes jei įžiūrime dėsningumą, tai yra mums galimybė išvengti grėsmės arba laimėti naudą“, – teigia A. Kairys.

Prieš dalijantis informacija rekomenduoja užduoti sau vieną klausimą

Psichologas pateikia patarimų, kaip atsirinkti informaciją krizės metu, ir nors jis sutinka, kad siūlymas kritiškai vertinti informaciją nėra patrauklus, nes į naujienas reaguojame emociškai, pripažįsta, kad kito pasirinkimo nėra.

„Kai susiduriame su informacija, kuri sukelia stiprų jausmą, šokiruoja, ir norime ja dalintis, reikėtų sustoti ir užduoti sau kelis klausimus. Kodėl aš taip sureagavau? Arba ši informacija kertasi su tuo, ką maniau iki šiol, rodo kažką, ko nesitikėjau, arba priešingai – labai stipriai rezonuoja su mano įsitikinimais. Ir vienu, ir kitu atveju daromės šališki, esame linkę reaguoti labai karštai“, – aiškina A. Kairys.

„Nėra kitų patarimų, kaip kovoti su klaidinančia informacija, alternatyva yra nebent kontrapropaganda, kurti panašaus emocinio turinio naujienas. To pasekmė bus visuomenės supriešinimas“, – sako jis.

Tačiau L. Andriukaitis prognozuoja, kad ES ir JAV Vyriausybės į dezinformacijos dėl koronaviruso grėsmę reaguos, bet bent jau artimiausiu metu tam negalės skirti pagrindinio dėmesio.

„Šiuo metu yra kur kas didesnių problemų, kurias reikia suvaldyti: pandemijos aukos, ekonomika. Tačiau kai pandemija atslūgs, manau, bus galima tikėtis stipresnių veiksmų iš Vašingtono ir Briuselio, ypač iš Vašingtono, tiek Rusijos, tiek Kinijos atžvilgiu. Prezidento Trumpo pasisakymai ir laikinas PSO finansavimo sustabdymas, argumentuojant Kinijos informacijos dangstymu, rodo, kad Vašingtonas gali imtis ir stipresnių veiksmų. Tačiau tai vėlesni etapai, kuomet krizė bus bent šiek tiek suvaldyta“, – sako ekspertas.

Žurnalistė V. Melkozerova atkreipia dėmesį į tai, kad riaušių Ukrainoje lūžiniu momentu tapo simbolinis centrinės valdžios gestas – šalies sveikatos apsaugos ministrė atvyko į konflikto židinį ir pasakė, kad ji praleis dvi savaites izoliacijoje kartu su iš Uhano evakuotais žmonėmis, taip įtikino gyventojus, kad evakuotieji nekelia grėsmės.

Tuo tarpu koronavirusą įveikęs vilnietis gydytojas D. Rauba sako, jog jam labai padėjo kolegų medikų palaikymas ir informacija, o ir jis pats šiandien kasdien sulaukia nepažįstamų žmonių žinučių ir dalija jiems patarimus – ypač informacijos trūksta užsienyje gyvenantiems lietuviams. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems tautiečiams baimė dažnai kyla dėl to, kad šalyje galioja daug laisvesnės pandemijos taisyklės nei Lietuvoje.

„Mano draugai, kursiokai ramino, kad nebijokite, persirgsite, jūs jauni, viskas praeis kaip bloga istorija, nepanikuokite, negerkite neaiškių vaistų. Palaikymas buvo svarbus, ir lygiai taip pat man kasdien parašo ne vienas žmogus, turintis kokių nors simptomų. Kartais atsakai, nuramini, o po kelių valandų, žiūrėk, vėl klausia.

Kaip ir medikai yra mokomi – negalima slėpti informacijos, juk kai nustatai žmogui vėžio diagnozę, šiais laikais niekas nesako: čia nedidelė liga, pasigydysite ir bus viskas gerai. Reikia informuoti ir pasakyti pacientui viską“, – aiškina medikas.

D. Rauba sako, kad jį piktina pastaruoju metu pasigirstantys raginimai protestuoti prieš karantiną, o šiuo metu yra svarbi aiški valstybės pareigūnų komunikacija.

„Matau, kad [dėl koronaviruso] jau nėra tokių [valdžios pareiškimų], kaip „nekomentuosiu“, tai kantrus bendravimas ir nuramina, ko pradžioje gal ir trūko, pavyzdžiui, buvo pasklidę gandai, kad Santariškėse jau gydomi koronaviruso ligoniai, tik tai yra slepiama.

Tai nuramina, suteikia pasitikėjimo. Ir karantino tada labiau laikomasi, nes kai viskas žinoma, nėra slepiama, galvoji, kad taip ir reikia. Žmonės pasitiki sprendimais, kai mato, kad situacija yra kontroliuojama“, – sako gydytojas.