Lietuvoje

2020.05.01 07:00

Kelionės po Lietuvą karantino metu: kokius vaistus pasiimti su savimi ir ką daryti sutrikus sveikatai

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.05.01 07:00

Ilgasis savaitgalis daliai gyventojų asocijuojasi su trumpomis atostogomis, tačiau medikai įspėja – švelnėjančios karantino sąlygos toli gražu nereiškia, kad tokius savaitgalius galime drąsiai planuoti leisti pajūryje ar sodybose prie ežerų. Visgi nusprendusiems išvykti – keletas patarimų, kokius vaistus su savimi turėti ir kur kreiptis sutrikus sveikatai.

Daugelyje šalies vietų dėl karantino taikomų ribojimų gyvenamų vietų nuoma yra sustabdyta. Pavyzdžiui, ateinantį savaitgalį Palangoje ir Šventojoje apie 90 proc. visų nuomojamų nakvynės vietų rezervuoti negalima. Tiesa, ribojimas turėtų būti taikomas 100 proc., nes iki gegužės 11 d. apgyvendinimo paslaugų teikimas Palangos miesto savivaldybėje yra draudžiamas. Apie 90 proc. visų nuomojamų nakvynės vietų neprieinamos ir Nidoje.

Visgi išsiruošusius ilgąjį savaitgalį praleisti toliau nuo namų, ypač išvykstančius kelioms dienoms, Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų gydytoja Živilė Mikalauskienė ragina suklusti ir pamąstyti, ar tikrai verta rizikuoti.

„Tikrai neprotinga šitaip elgtis šiuo metu. Mes dar apie mėnesį vis tiek turime pasisaugoti, iki birželio 1 dienos mažiausiai, o turėsime ir visą kitą pusmetį būti atsargūs. Dabar yra labai pavojingas laikas tiek jauniems žmonėms, tiek vyresniems. Jaunimas galbūt suserga lengvesne forma, jeigu neturi lėtinių ligų, bet infekciją perneša rizikos grupės žmonėms.

Jeigu vis tiek nuspręsta vykti, būtina visada naudoti apsaugos priemones, laikytis atstumo, rankas dezinfekuoti po kiekvieno kontakto ar vizito į viešas vietas, maitinimo įstaigas, ir aišku, dar labai gerai pagalvoti, ar tikrai verta važiuoti“, – patarė Ž. Mikalauskienė.

Nepaisant to, kad Lietuvoje švelninamos karantino sąlygos, gydytoja ragina gyventojus ilgąjį savaitgalį likti namuose, o būnant gamtoje ar viešose vietose dėvėti apsaugos priemones, laikytis 2 metrų atstumo ir dažnai plauti rankas.

Visgi jeigu išvykus pakyla temperatūra, kuri yra viena pirmųjų koronaviruso pranašų, būtina kreiptis į karščiavimo kliniką. Tiesa, į klinikas asmenys priimami tik iš anksto užsiregistravus. Užregistruoti asmenį vizitui į karščiavimo kliniką gali arba šeimos gydytojas, arba su specialistu susisiekus nemokama linija 1808. Vaikai ir vyresni nei 60 metų asmenys į karščiavimo klinikas nepriimami – pakilus šių temperatūrai būtina pagalbos kreiptis bendruoju telefonu 112.

„Esant traumai ar apsinuodijimui taip pat reikia kreiptis į skubios pagalbos skyrių artimiausioje ligoninėje – ten pacientai yra priimami, tačiau logiškiausia prieš važiuojant būtų susisiekti su greitosios medicinos pagalbos specialistais. Jie, išklausę, kokie simptomai, patars kaip reikėtų elgtis, kad žmonės be reikalo, pavyzdžiui, kartą suviduriavę ar vėmę, iškart nepultų kreiptis – reikia palaukti, pastebėti būklę.

Dabar priėmimo skyriuose yra sugriežtinta tvarka, ir jeigu atvykęs pacientas karščiuoja ar viduriuoja – o koronavirusą galima įtarti ir esant viduriavimui – gali būti imamas mėginys ir koronavirusui nustatyti“, – sakė Ž. Mikalauskienė.

Ragina pasirūpinti skiepais

Šylantys orai vis daugiau žmonių, pavargusių nuo karantino, gena į lauką, parkus. Jau nuo praėjusios savaitės laikantis visų apsaugos reikalavimų galima lankytis prekybos vietose, turguose, lauko kovinėse, sportuoti lauke. Vaikų ligų gydytoja įspėja, kad iškėlus koją iš namų mūsų tyko ne tik koronavirusas, bet ir kitos infekcijos, todėl būtina pasirūpinti skiepais.

„Vaikams tai pirmiausia yra skiepas nuo meningokoko. Visada jis turi būti atliktas ir laiku atliktas, nes tai yra tikrai pavojinga infekcija. Aišku, rizikos grupės žmonėms būtinai reikalinga yra pneumokokinė vakcina ir aišku, būtų labai gerai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, nes jeigu gamtoje žmonės daug laiko praleidžia – tai gali turėti taip pat liūdnų pasekmių.

Nuo erkinio encefalito pasiskiepyti niekada nėra vėlu. Kuo anksčiau žmogus pasiskiepys – tuo greičiau susidarys imunitetas. Po dviejų vakcinų susidaro 45 proc. imuniteto, o po trečios vakcinos, kuria skiepijama po metų, susidaro pilnas imunitetas“, – sakė gydytoja.

Tiesa, ypač didžiuosiuose miestuose skiepo gali tekti palaukti ir savaitę. Mat dėl plintančios koronaviruso infekcijos bei taikomų griežtų karantino reikalavimų gydymo įstaigose pacientų priimama mažiau. Skiepams, kaip ir kitoms būtinosioms paslaugoms, pacientai registruojami iš anksto.

Patarimų negaili ir vaistininkai

Vykstantiems iš namų kelioms dienoms rekomenduojama su savimi turėti pagrindinius namų vaistinėlėje esančius vaistus temperatūrai mažinti, skausmui malšinti, dezinfekcinių priemonių. Anot „Eurovaistinės“ vaistininkės Lauros Gogienės, ilgojo savaitgalio vaistinėlė labai priklauso nuo to, koks oras savaitgalį laukia.

„Jau dabar reikėtų pasirūpinti apsauga nuo vabzdžių ir erkių. Taip pat pavasarį vertėtų nepamiršti ir saulės žalos odai. Labai svarbu ypač ankstyvą pavasarį ja pasirūpinti, nes dažnai žmonės neįvertina pavojaus ir turi nudegimų, kurie atsiranda ilgiau pabuvus saulėje, todėl apsauga nuo saulės yra privaloma. Žinoma, atsižvelgiant į karantiną, vis dar būtinos apsaugos priemonės – kaukės, dezinfekciniai skysčiai“, – sakė L. Gogienė.

Taip pat vaistininkė atkreipia dėmesį, kad jeigu planuojama iškylauti ar kepti maistą ant laužo, svarbu turėti ir priemonių, skirtų virškinimui gerinti. Valgant gamtoje rekomenduojama mėsą termiškai gerai apdoroti, valgyti saikingai, ypač tą maistą, kuris nėra įprastas mūsų kasdienei mitybai.

„Vykstant trumpų atostogų rekomenduočiau turėti ir priemonių žaizdų dezinfekcijai, pleistrų, vaistų nuo skausmo, kad įvykus nedideliam nelaimingam atsitikimui nesugadintume išvykos ir turėtume, kaip pasirūpinti savimi arba artimaisiais. Pravartu turėti ir vaistų nuo alergijos, jeigu asmuo yra alergiškas vabzdžių įkandimui. Taip pat net ir trumpų išvykų metu su savimi turėkite įprastai vartojamus vaistus“, – pataria vaistininkė.

Planuojantiems ilgąjį savaitgalį vykti į gamtą specialistė pataria rinktis atokesnes vietas, o ne pažintinius takus ar populiarias stovyklavietes, jeigu yra galimybė – pavažiuoti toliau ir vengti žmonių susibūrimų.

„Per karantiną atsiradęs rankų higienos įprotis ypač naudingas gamtoje, prieš valgant, jeigu yra galimybė, svarbu nepamiršti nusiplauti rankų, o jeigu ne, naudoti dezinfekcines priemones“, – primena L. Gogienė.

LRT.lt primena, kad nuo ketvirtadienio Lietuvoje taikomos švelnesnės karantino sąlygos: leidžiami ir visi laisvalaikio užsiėmimai atviroje erdvėje, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų plotas vienam lankytojui. Be to, apsauginių kaukių galima nedėvėti už miesto ar gyvenvietės ribų, kai 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų.