Lietuvoje

2020.04.29 17:53

Medikai skėsčioja rankomis: pusei milijono gyventojų aktuali tvarka atidedama iki rudens

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.29 17:53

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki rudens atideda tvarkos galiojimą, kuri susijusi su padidinto kraujospūdžio ligos gydymu bei kompensuojamųjų vaistų skyrimu. Atideda dėl vieno punkto, kurio medikų prašoma SAM per 5 mėnesius taip ir nepakoregavo. Medikai stoja piestu – nauja tvarka jau šiandien reikalinga visiems pacientams, sergantiems padidintu kraujospūdžiu, o nekoreguotas vienas punktas dėl vaistų skyrimo prasilenkia su pažangiose valstybėse galiojančia praktika.

Antradienį SAM išplatino pranešimą, kad dar kartą atidedamas ministro Aurelijaus Verygos įsakymo galiojimas, susijęs su arterine hipertenzija sergančių asmenų gydymu. Padidėjusį kraujospūdį Lietuvoje turi per pusę milijono gyventojų.

„Nespėjus tinkamai paruošti sistemų, kad gydytojams nereikėtų analizuoti ir ieškoti pigiausių vaistų skiriant juos susirgusiems arterine hipetrenzija arba, paprastai tariant, kenčiantiems dėl padidėjusio kraujo spaudimo, iki rudens lieka galioti senoji tvarka. Tai reiškia, kad nuo gegužės 1-osios skiriant vaistus pacientams niekas nesikeičia“, – rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Pranešimas žiniasklaidai paviešintas apie 9 val. ryto, nesulaukus įsakymo projektą rengusios darbo grupės narių pastabų – gydytojai atsakymą dėl tvarkos turėjo pateikti iki antradienio pietų.

„Darbo grupei pirmadienį buvo išsiųstas laiškas, kad iki antradienio 12 val. dienos mes turėtume sureaguoti į Valstybinės ligonių kasos (VLK) pasiūlymą, kuriame yra nauja vieno straipsnio redakcija. Ją priėmus liktų tos pačios sąlygos: tiek šeimos gydytojai, tiek gydytojai specialistai: kardiologai, nefrologai, parinkdami gydymą pacientui, turėtų vadovautis labai panašia formuluote, kuriai buvo nepritarta praėjusių metų spalio 15 dieną“, – naujienų portalui LRT sakė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) į darbo grupę deleguota narė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

Vaistų skyrimo tvarka netikėtai pasikeitė SAM koridoriuose

Sveikatos ministro A. Verygos įsakymas dėl hipertenzinių ligų gydymo kompensuojamais vaistais nesėkmingai derinamas su gydytojų bendruomene apie pusmetį. Šis įsakymas, turėjęs įsigalioti sausio 17 dieną, po poros dienų buvo atidėtas iki gegužės 1 dienos, kai sukilo Lietuvos šeimos gydytojai, kardiologai ir nefrologai, kurie kasdien susiduria su padidintu kraujospūdžiu sergančiais pacientais. Mat tvarka, kuri buvo suderinta praėjusių metų spalį, po SAM atliktų redagavimų staiga pasikeitė.

„Darbo grupės nariai prie šio projekto sėdėjo ne po keletą mėnesių, o ilgiau, dirbo namuose po darbo rengiant pasiūlymus, formuluotes. Susitikę darbo grupėje užtrukdavome ne mažiau nei dvi valandas kiekvieną sakinį, kiekvieną pastraipą nagrinėdami. Ir atrodė, kad jau sutariame, priimame bendrą sprendimą, nubalsuojame, kas buvo paskutinės darbo grupės susitikime spalio 15 dieną ir padaryta.

Bet kad įsakymas būtų patvirtintas, jis turi būti peržiūrėtas dar keliuose departamentuose: teisės, farmakologijos ir kalbininkų. Dokumentui „praėjus“ visus departamentus sausį po fakto pamatėme galutinį rezultatą, priimtą jau ministro įsakymo pavidalu, bet su tomis pataisomis, kurioms darbo grupės nariai nebuvo pritarę“, – pasakojo J. Dūdienė.

Didžiausią pasipiktinimo bangą sukėlė 16.8 punktas, kuris įpareigoja gydytojus pacientams, kuriems pirmą kartą diagnozuojama arterinė hipertenzija, skirti ne labiausiai tinkamą vaistą, bet pigiausią iš numatytos grupės, kuris bus kompensuojamas. Vienoje vaistų grupėje esantys vaistai skiriasi net ir veikliąja medžiaga.

„Mes kaip gydytojai galime ir nebedalyvauti. Gydymas gali būti matematiškai parinktas pagal kainą. Tačiau tai nėra vien tik matematinis paskaičiavimas, kad va iš tos grupės tau pigiausias tiks, per metus tau mažai kainuos ir valstybei mažai kainuos. Galbūt tas vaistas turi tik 8 valandų poveikį arba 12 valandų poveikį, o kas tada bus naktį?“, – tvarkos trūkumus vardijo J. Dūdienė. – „Pavyzdžiui, yra AKFi grupės vaistai. Tai yra didelė grupė, kurioje yra daug vaistų, iš jų galima išsirinkti iš tikrųjų tinkantį žmogui. Yra kita ARB grupė, tada yra kalcio kanalų blokatorių grupė ir yra beta blokatorių grupė, kuri parenkama ne kiekvienam vien tik hipertenziją turinčiam pacientui, kartu atsižvelgiama ir į gretutines jo ligas.

Tarkime, žmogus buvo sveikas, drūtas, čia per karantiną paplušėjo, padirbėjo, stresas ir patyrė infarktą. Jam natūraliai randame ir kraujospūdžio ligą. Tai jam bus parenkamas vaistas iš visiškai kitokios grupės negu eiliniam, paprastam, po truputį svorį užsiauginusiam pacientui.

Vaisto individualizuotas parinkimas būtinas ir dėl to, kad pas vienus aukštesnis kraujospūdis būna naktį, pas kitus – dieną, nuo to priklauso, kiek valandų turėtų tas vaistas veikti. Gal pacientui reikia vieno vaisto, o gal jam iš karto reikia ir dviejų, nes jo kraujospūdis labai aukštas. Mes būtume linkę parinkti vieną vaistą, kuris jam veiktų 24 valandas ir jam nereikėtų antro vaisto iš kitos grupės. Taip negali pasakyti, kad paskirsime pigiausią ir viskas labai gros“, – apmaudo neslėpė J. Dūdienė.

LŠGPS tvarką vadina neteisėta

LŠGPS prezidentė Toma Kundrotė tikina, kad A. Verygos pasirašytas įsakymas, turėjęs įsigalioti nuo gegužės 1 dienos, šiandien yra neteisėtas. Mat dėl paties projekto darbo grupėje vyko balsavimas, ir konkrečiai dėl pigiausio vaisto paskyrimo tvarkos prieš pasisakė 8 darbo grupės nariai, už balsavo 2.

„Buvo nuspręsta to neįgyvendinti. Tas yra užprotokoluota, tą protokolą aš turiu. Tačiau sausio 17 dieną, kai įsigaliojo įsakymas, mes pamatėme, kad tai, už ką mes balsavome prieš, liko ir pateko į įsakymą. Mes sureagavome akimirksniu. Ten sėdėjo gydytojai kardiologai, nefrologai, šeimos gydytojai – visi kūrė bendrą projektą pagal naujausias Europos gaires, kaip gydyti, kokie vaistai turi būti skiriami medicininiu požiūriu, moksliniu požiūriu.

Palikti punktą, kad skiriamas pigiausias tos grupės vaistas – nežinau, man tai yra protu nesuvokiama. Mes labai didelį „šaršalą“ jau tada sukėlėme ir pasakėme, kad tikrai to nebus, kad to nedarysime ir kad tai yra neteisėta. Tada A. Veryga atsiprašė ir nukėlė įsakymo galiojimą iki gegužės 1 dienos, kad turėtų laiko pakoreguoti“, – pasakojo T. Kundrotė.

Sausį ministro įsakymo galiojimas buvo sustabdytas per pora dienų. Tačiau praėjus 5 mėnesiams jokio atgarsio LŠGPS iš SAM taip ir nesulaukė. Likus savaitei iki tvarkos įsigaliojimo, prezidentė kreipėsi į SAM.

„Sulaukiau iš viceministrės Kristinos Garuolienės atsakymo, kad čia viskas šiek tiek buvo atidėta į šoną, bet tuoj pat mes čia viską sutvarkysime. Parašė labai trumpai, kad mes čia viską buvome atidėję į šoną dėl COVID, ačiū, kad priminėte. Bet mes laukiame ir jie žino, kad situacija yra monitoruojame ir kad tas nepraslys. Čia tik ministerijos savų klaidų ištaisymas“, – tikino T. Kundrotė.

Arterinė hipertenzija – liga žudikė

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, gydytoja kardiologė doc. Sigita Glaveckaitė naujienų portalui LRT.lt tikino, kad arterinė hipertenzija nėra tik padidėjęs kraujospūdis. Pastarasis veikia visas organizmo sistemas.

„Mes arterinę hipertenziją dažnai įvardijame kaip nebylią žudikę, nes ilgainiui gyvenant su aukštu kraujospūdžiu vystosi daug komplikacijų: didėja insulto rizika, infarkto, staigios mirties, širdies nepakankamumo, periferinių arterijų ligos, inkstų funkcijos nepakankamumo rizika. Ir, kas dažnai nutylima, kad negydant aukšto kraujospūdžio arba nepakankamai gydant blogėja pažintinės funkcijos, vystosi vadinama kraujagyslinė demencija, liaudiškai vadinama kraujagyslinės kilmės silpnaprotyste“, – dėmesį atkreipė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje širdies kraujagyslių ligos stovi sergamumo rodiklių pačioje viršūnėje. Tai yra dažniausiai registruojami susirgimai, kurie dėl komplikacijų gali baigtis mirtimi. Nuo širdies kraujagyslių ligų ir jas lydinčių komplikacijų, tokių kaip infarktas, insultas, širdies nepakankamumas, kasmet Lietuvoje miršta apie 22 tūkst. žmonių.

Ligos atsiradimui, anot doc. S. Glaveckaitės, vienos priežasties nėra. Mat su amžiumi keičiasi, standėja kraujagyslės, arterijose didėja pasipriešinimas kraujui tekėti. Ligai įtakos gali turėti ir su amžiumi besivystantis inkstų funkcijos pakitimas. Pirminė arterinė hipertenzija nustatoma matuojant kraujospūdį. Kai jis siekia 140/90 ir didesnis – tai yra signalas apie galimą ligos pradžią.

„Dažniausiai pacientai išsimatuoja spaudimą jaunystėje ir po to daug metų nematuoja. Jie net nežino, koks tas kraujospūdis. Tačiau net jeigu jis kažkada buvo normalus, kraujo spaudimą reikėtų kartas nuo karto pasimatuoti. Taip pat yra tokių žmonių, kurie, esant nedideliam padidėjimui, jaučiasi gerai ir nesupranta, kodėl reikia gydyti kraujospūdį. Juo labiau, kad pradėję vartoti vaistus pacientai iš pradžių, kokias pora savaičių jaučiasi blogiau. Bet negydant aukštas kraujo spaudimas daro savo blogą darbą. O gydytis tai nereiškia, kad mėnesį gydytis. Gydymasis yra visam gyvenimui“, – tikino gydytoja kardiologė.

Doc. S. Glaveckaitė pabrėžia, kad kartą nustačius pirminės arterinės hipertenzijos ligą gydymas taikomas visą likusį gyvenimą, reiškia, ir kraujospūdį reguliuojantys vaistai vartojami visą gyvenimą. Vaistus skirti pacientui gali tik gydytojas, įvertinęs ligos eigą bei jos sukeltas pasekmes kitiems organams.

„Gydytojas skiria vaistus ne šiaip bet kokius bet kuriam pacientui. Jis remiasi tam tikromis rekomendacijomis, pacientų ypatumais, tam tikro vaisto toleravimu, netoleravimu. Tai yra labai daug principų, pagal kuriuos yra skiriami vaistai.

Ministerija kalba apie tam tikrą grupavimą į klases. Tame yra logikos, nes vienoje klasėje yra panašūs savo poveikiu vaistai, bet jie nėra tokie patys, todėl vieno iš tos pačios grupės vaistų gali pacientas netoleruoti, nors jis bus pigiausias, bet pagal tą projektą pacientas turės jį gauti, nors jam jis netiks. Tada jis turės nusipirkti iš tos pačios grupės kitą vaistą už savo pinigus. Tokia keista situacija“, – SAM pakoreguotą tvarką vertino Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

Tačiau kardiologus neramina ne tik 16.8 punktas, kuriuo remiantis kompensuojamas bus tik pigiausias vienos grupės vaistas, bet ir kiti du – 16.2 ir 16.5, kurie, anot gydytojos, arterinės hipertenzijos gydymą grąžina 20-30 metų atgal. Šiais punktais nustatyta tvarka, kaip skiriamas padidintą kraujospūdį turinčiam asmeniui vaistų derinys. Jeigu šiandien gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali paskirti vaistus, kuriuose yra trijų skirtingų vaistų derinys, tai įsigaliojus tvarkai iš pradžių reikės skirti dvi-tris atskiras tabletes. Jei šis derinys pasiteisins – tuomet bus galima gydymą tęsti fiksuotu deriniu vienoje tabletėje.

„Dabar mes pagal naujausias kardiologų rekomendacijas, tiek pagal Europos, tiek pasaulinę praktiką, pacientui, kurio spaudimas yra labai padidėjęs, iš karto skirdavome fiksuotų dozių derinį. Tai yra du ar trys skirtingų klasių vaistai vienoje tabletėje. Ir gaudavome puikų efektą. Jūs įsivaizduokite, vietoje trijų tablečių vartoti vieną yra daug patogiau pacientui. O dabar mus grąžina 20-30 metų atgal, mes vėl pradedame gydyti trimis atskirais vaistais. Pacientas susimaišys, kaip vartoti.

Bet tik kai įrodome, kad jie veikia, tik tada galime pereiti prie vienos tabletės, kuri apimtų visus tris vaistus. Tai čia jokios nei medicininės, nei ekonominės, nei pragmatinės naudos iš esmės nemato nei Lietuvos širdies asociacija, nei Lietuvos kardiologų draugija. Čia nei mes inovacijomis tada naudojamės, nei mes sekame rekomendacijomis Europos, JAV kardiologų draugijų, ir, aišku, mažiname gydymo efektyvumą. Mes iš principo turime visiškai keisti realiai nusistovėjusią praktiką, nors šiandien pavyksta vis efektyviau koreguoti kraujospūdį, kai savo rankose turime geras priemones, kombinuotus vaistus. Iš mūsų atėmus šiuos ginklus kils pasekmių. Mes manome, kad tai labai pablogins padidinto kraujospūdžio korekcijos situaciją Lietuvoje ir išaugins komplikacijų skaičių“, – tikino doc. S. Glaveckaitė.

Medikai nesutinka su tvarkos nukėlimu

Prie įsakymo praėjusiais metais plušėjusi daro grupė prašo ministerijos grįžti prie tvarkos, kuri balsavimu buvo pavirtinta praėjusių metų spalio 15 dieną. Su įsakymo galiojimo atidėjimu dalis grupės narių nesutinka ir prašo tvarką pradėti taikyti kaip ir buvo planuota – nuo gegužės 1 dienos.

„Toje tvarkoje ne vien tik vaisto parinkimas yra numatomas, bet ir labai aiškiai yra sudėliota naujai diagnozuoto pirmine arterine hipertenzija sergančio paciento gydymo tvarka, kiek ir kokių tyrimų atlikti. Būtų praplėstos tyrimų galimybės, nustatyta, kokiu periodiškumu atlikti širdies kraujagyslių rizikos veiksnių įvertinimą, patikrinti vadinamus organus taikinius – tai yra, kam kenkia kraujospūdis, pradedant inkstais, baigiant pačia širdimi, įvertinant gretutines patalogijas, tą patį gliukozės kiekį kraujyje.

Tai yra bendra metodika, bendras produktas, ką padaryti dar iki vaisto paskyrimo. Nukeliant įsigaliojimą iki rudens mes tada visos šitos tvarkos irgi netenkame. Vien dėl šito punkto, užsispyrėliško, atkaklaus nenorėjimo leisti vadovautis gairėmis“, – piktinosi daro grupės narė J. Dūdienė.

SAM pasiteisinimai, esą per 5 mėnesius nespėta dėl COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje pakoreguoti įsakymo punkto, medikų neįtikina. Visgi vilties, kad korekcijos likus porai dienų iki numatyto įsigaliojimo bus padarytos, J. Dūdienė irgi neturi. Juo labiau, kad nelaukiant darbo grupės narių atsakymo SAM visuomenei iškomunikavo apie tvarkos atidėjimą iki rudens.

„Kaip atrodys – nežinau. Atrodys, kaip ir dažniausiai – bus atidėta. Čia ne keista, bet labai apmaudu. Yra vilkinimas dėl vieno punkto“, – nusivylimo neslėpė J. Dūdienė.

Naujienų portalas LRT.lt raštu kreipėsi į SAM dėl interviu su viceministre K. Garuoliene dėl arterinės hipertenzijos gydymo bei vaistų skyrimo tvarkos, tačiau atsako iš ministerijos taip ir nesulaukė. Vietoje interviu SAM antradienį išplatino trumpą pranešimą spaudai, kad tvarka nukeliama iki rudens.

„Siekiame užtikrinti, kad medikai kaip įmanoma daugiau laiko galėtų skirti paciento konsultavimui, o ne papildomiems darbams, kuriuos turi atlikti. Tad turime užtikrinti, kad visa apimtimi veiktų sistemos ir kompensuojamųjų vaistų skyrimas netaptų papildoma naštą medikams. Kol šių sistemų nebus, tvarka neįsigalios“, – pranešime žiniasklaidai cituojama viceministrė K. Garuolienė.

Populiariausi