Lietuvoje

2020.04.29 10:58

Konservatoriai peikia Nausėdos dialogą su Baltarusija: tai tiesiog neturi tikslo

atnaujinta 11.19
Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.04.29 10:58

Prieš kelis mėnesius susikūrusio sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę atstovai trečiadienį supeikė prezidento Gitano Nausėdos dialogą su Baltarusija. Jie teigia, kad valdžia nesiėmė tinkamų priemonių jėgainės statyboms stabdyti.

Baigiamos statyti elektrinės pirmąjį reaktorių Baltarusija žada paleisti birželio mėnesį. Lietuva yra arščiausia šių statybų kritikė, teigianti, jog projektas vystomas nesaugiai, elektrinei parinkta netinkama vieta netoli šalies sienos. Minskas Lietuvos priekaištus atmeta.

Praėjusią savaitę G. Nausėda pasikalbėjo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Tai buvo pirmas oficialus Lietuvos ir Baltarusijos vadovų pokalbis po daugiau nei dešimties metų pertraukos.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis spaudos konferencijoje Seime sakė, kad dialogas su Minsku neturi tikslo.

„Kartais atrodo, kad tas dialogas su Baltarusija, kurį propaguoja ministras Linkevičius, kuriame dalyvauja aukščiausi mūsų šalies vadovai, tiesiog neturi tikslo. Kažkada labai kritikuodavome Amerikos prezidentą Baracką Obamą, kad jis vysto dialogą su Rusija neturėdamas tikslo. Dialogas vardan dialogo paprastai įtvirtina kitos šalies darbotvarkę“, – sakė politikas.

„Klausimas yra mūsų toks: ar mes iš tikrųjų siekiame uždaryti Astravą, ar mes nenorime, kad jis būtų paleistas, ar mes nenorime, kad būtų pradėtos antro, trečio, ketvirto bloko statybos, ar norime, kad elektrinė būtų perkelta? Jeigu yra toks tikslas, tai jis turi būti nedelsiant komunikuojamas visai Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.

Anot Ž. Pavilionio, dar lapkritį Seimo Europos reikalų komitetas visų partijų balsais paprašė Lietuvos atsakingų pareigūnų pateikti prašymą Europos Komisijai, kad ES energetikos rinkos būtų uždarytos nuo Astravo AE elektros: „Nemačiau nė vieno ženklo, kad tokia pozicija būtų Briuselyje perduota“.

Pasak parlamentaro, iš ES ir JAV pozicijų santykiuose su Baltarusija matyti, jog Lietuvos požiūris šių šalių nepasiekė.

„Atrodytų, kad oficiali valdžia iškeldama dialogo tikslą marginalizuoja Astravą, nustumia jį nuo darbotvarkės, nes jis trukdo Vakarų ir Lukašenkos susitaikymui.

Trukdo, matyt, ir mūsų verslo interesams, bet bijau, kad šie metai gali būti tokie metai, kai mūsų oficiali valdžia oficialiai palaimins paleidžiamą reaktorių ir kol kas nesiims jokių priemonių“, – sakė Ž. Pavilionis.

Su Baltarusijos vadovu pasikalbėjęs G. Nausėda sakė išgirdęs kolegos pažadą, kad šalių nesutarimai Astravo atominės elektrinės klausimu netrukdys bendradarbiavimui kitais aspektais.

G. Nausėda sakė tiesiai paklausęs Baltarusijos prezidento, ar griežta Lietuvos pozicija dėl elektrinės saugumo ir elektros nepirkimo klausimais netaps kliūtimis šalimis bendradarbiauti kitur.

„Jo atsakymas buvo vienareikšmiškas: ne, tai netaps kliūtimi ir mes galime diskutuoti visais klausimais, kuriais galime rasti sutarimą“, – kalbėjo prezidentas.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad G. Nausėda Baltarusijos prezidento paklausė ne visko.

„Bet Nausėda nepaklausė, ar Baltarusija sutinka, kad Lietuva nepirks elektros iš Baltarusijos? Ar Lukašenka tada nepasakys, kad Baltarusija neveš krovinių Lietuvos geležinkeliais ir nekraus jų per Klaipėdos uostą?

Ar jis nepasakys, kad jei Lietuva neįsileis komercinių elektros srautų iš Baltarusijos, tai kodėl Baltarusija turėtų neišjungti elektros linijų ir nustoti užtikrinti Lietuvos technologines elektros reikmes? Ką į tai atsakytų G. Nausėda?“, – kalbėjo A. Sekmokas.

G. Nausėda tvirtino iš Baltarusijos prezidento išgirdęs, kad šalis neskubins jėgainės atidarymo saugumo sąskaita, nes yra lygiai taip pat suinteresuota savo žmonių saugumu kaip valstybė, viena labiausiai nukentėjusių nuo Černobylio katastrofos.

„Kraus uraną, kad padarytų mums Uhaną“

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Lietuvoje reikia sukurti monitoringo sistemą, kuri fiksuotų, stebėtų, registruotų ir skelbtų Astravo elektrinės vystymo eigą.

Anot jo, taip pat Lietuvos valdžia turi paruošti pasirengimo planą, kaip veikti elektrinės avarijos atveju, be to, diplomatinė tarnyba turi būti veiksni ir aktyvi stabdant projektą.

„Mes neturėtume turėti ilizucijų, kad chaltūros imperijoje atsiras kokia nors gamybos ir eksploatacijos kultūra. Černobylis yra ta pamoka, kurios niekas nenori mokytis, o tų pamokų yra kur kas daugiau“, – sakė V. Landsbergis.

Pasak konservatoriaus, ES iki šiol nesiėmė ryžtingų žingsnių reikalauti Baltarusijos ir Rusijos atsakomybės, nereikalauja kitokio Minsko elgesio ir netgi rengiasi skirti lėšų elektrinės saugumui didinti: „Jeigu ten bus kišami ES pinigai, tai ir mūsų pinigai eis nupirkti tai virvei, ant kurios nori mus pakarti“.

Jo teigimu, Baltarusija nepripažįsta savo nacionalinės atsakomybės už projektą, netgi neįsipareigoja pranešti apie galimą avariją jėgainėje.

„Jie kraus uraną, kad padarytų mums Uhaną“, – pareiškė profesorius, turėdamas omenyje Kinijos miestą, iš kur išplito naujasis koronavirusas.

Pasak V. Landbergio, Baltarusija vystydama projektą paneigė Lietuvos teisę gyventi saugiai, o Lietuva siekdama užtikrinti Astravo elektros nepirkimą susidurs su „nežmonišku spaudimu ir „papirkimais“.

„Tai bus mūsų lietuviškos ištvermės ir institucijų padorumo, nepaperkamumo, nepasidavimo didieji išmėginimai“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Populiariausi