Lietuvoje

2020.04.29 09:28

Majausko užsakyta apklausa Karbauskio neįtikina: dėl švelnesnių bausmių už kanapių turėjimą nesileidžia į kalbas

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.04.29 09:28

Konservatorius Mykolas Majauskas siūlo dekriminalizuoti nedidelio narkotinių medžiagų kiekio turėjimą ir vartojimą. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad visuomenės apklausa rodo, jog apie pusė lietuvių pritaria minėtam siūlymui. Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tokias iniciatyvas vadina siekiu legalizuoti narkotikus, o kriminologas Gintautas Sakalauskas mano, kad visuomenės apklausos nėra svarbus argumentas, siekiant švelninti bausmes už įstatymų pažeidimus.

2017 m. Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pertvarkius į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), ANK neliko numatytos administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ar laikymą. Šie veiksmai buvo perkelti į Baudžiamąjį kodeksą (BK), kitaip tariant, šiuo metu neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

BK šiuo metu numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Be to, nustatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Konservatorius M. Majauskas, Seime registravęs ANK ir BK pataisas, siūlo dekriminalizuoti nedidelio narkotinių medžiagų kiekio turėjimą ir vartojimą be tikslo platinti, kitaip tariant, panaikinti BK numatytą atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą ir šią dalį perkelti į ANK.

ANK parlamentaras siūlo numatyti, kad neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas (vartojimas be gydytojo paskyrimo) nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti užtrauktų baudą nuo 150 iki 500 Eur, nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 400 iki 800 Eur. Už minėtus nusižengimus, siūloma skirti ir privalomą narkotinių medžiagų konfiskavimą.

Be to, Seimo narys siūlo ANK pataisas, kuriomis greta piniginių baudų už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose kursuose. Taip pat M. Majauskas siūlo papildyti ANK, numatant, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai įgytas ar laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.

Kartu teikiamoms BK pataisomis M. Majauskas siūlo diferencijuoti bausmes už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Konservatoriaus inicijuotose pataisose numatoma, kad už minėtą nusikalstamą veiką be jau numatytų bausmių – baudos, arešto, laisvės atėmimo iki dvejų metų – galima būtų skirti ir viešuosius darbus arba laisvės apribojimą.

„Tai įgyvendinus, skirdamas bausmę už straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas turėtų platesnį pasirinkimą ir galėtų skirti adekvatesnę, nusikaltimo sunkumą geriau atitinkančią bausmę“, – tvirtinama įstatymo projekte.

Kaip teigiama įstatymo projektų aiškinamajame rašte, teisės aktų pataisos šalies kriminogeninei situacijai įtakos neturės.

Apklausa rodo – atsakomybės švelninimui pritartų ir dalies pagrindinių partijų rinkėjai

M. Majauskas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m., kai už nedidelio kiekio narkotikų įgijimą ir laikymą pradėta taikyti baudžiamąją atsakomybę, bylų dėl minėtos veikos skaičius išaugo 38 proc., dėl ko, parlamentaro teigimu, padidėjo teismų užimtumas. Minėtoms byloms skirtas laikas, pasak M. Majausko, teismas skirtų mažiau laiko, jei asmenų veiksmams būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Seimo nario įsitikinimu, šiuo metu BK taikomos bausmės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą yra neadekvačiai didelės.

„Nepalikus galimybės skirti administracinę nuobaudą, nedidelio narkotikų kiekio įgijimas ir laikymas yra kriminalizuojamas aukščiausiu lygiu, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis bei praktinėmis pasekmėmis. Baudžiamasis persekiojimas ir iš jo kylanti atsakomybė itin neigiamai paveikia baudžiamą asmenį net ir nepritaikant realios laisvės atėmimo bausmės bei sukelia visą spektrą neigiamų pasekmių: nuo psichologinių iki praktinių, tokių kaip galimybių keliauti ar įsidarbinti apribojimas“, – įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte tvirtina M. Majauskas.

Kitu argumentu, kodėl reikėtų dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kiekio įsigijimą ir turėjimą be tikslo platinti, konservatorius įvardija jo užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus. M. Majausko užsakymu 2020 m. kovo 6–13 d. atlikta apklausa (apklausti 1000 respondentų (18-kos ir vyresno amžiaus), tyrimas vyko 24 miestuose ir 42 kaimuose), kad 49,4 proc. apklaustųjų pritarė tam, kad „už smulkaus kanapių kiekio turėjimą (be tikslo platiniti) ir vartojimą būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė“, 18,6 proc. respondentų minėtai nuostatai nepritarė, 32 proc. teigė neturintys atsakymo.

Tyrimo metu respondentai atskleidė ir savo politines pažiūras. Apklausos rezultatai rodo, kad labiausiai smulkaus kanapių kiekio turėjimo ir vartojimo dekriminalizavimą palaikytų Laisvės partijos rinkėjai – 86 proc. Šiai nuostatai, kaip rodo apklausos rezultatai, pritartų didžioji dalis valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos rinkėjų – 76 proc., opozicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio rinkėjai – 67 proc., partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkėjai – 53 proc., Centro partijos „Gerovės Lietuva“ rinkėjai – 53 proc., Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai – 50 proc.

„Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad smulkaus kanapių kiekio turėjimo ir vartojimo dekriminalizavimui pritartų 49 proc. valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjų, 46 proc. opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkėjų, 45 proc. Darbo partijos rinkėjų. Mažiausiai minėtų veiksmų dekriminalizavimą palaikytų valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai – 27 proc.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad smulkaus kanapių kiekio turėjimo ir vartojimo dekriminalizavimą labiausiai palaikytų asmenys, kurių amžius yra 18-29 m. (70 proc.), mažiausiai šiai nuostatai pritariančiųjų yra žmonių, kuriems yra 70 ir daugiau metų, gretose (35 proc.). Tyrimas rodo, jog aptariamų veiksmų dekriminalizavimą labiausiai palaikytų aukštąjį išsilavinimą (55 proc.) ir vidurinį, aukštesnįjį arba specialių vidurinį išsilavinimą (49 proc.) turintys žmonės. Apklausos duomenimis, labiausiai smulkaus kanapių kiekio turėjimo ir vartojimo dekriminalizavimui pritartų studentai, moksleiviai (72 proc.), mažiausiai palaikymo šiai nuostatai išreiškė pensininkai (41 proc.).

R. Karbauskis: tai yra narkotikų legalizavimas

LRT.lt kalbintas LVŽS lyderis R. Karbauskis tikino, kad visuomenės apklausa jam nėra tinkamas argumentas tam, kad „valstiečiai“ palaikytų siūlymą dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą. Jo įsitikinimu, M. Majausko iniciatyva ir apklausoje pateiktas klausimas suponuoja siekį legalizuoti narkotikus šalyje.

„Kaip paklausi, taip ir atsakys. Jeigu klausimą suformuluotume „Ar sutinkate, kad narkotikai būtų Lietuvoje legalizuoti?“, tai būtų atsakymas neigiamas. Tam pritartų geriausiu atveju 10 ar 15 procentų apklaustųjų. [...] Mes tai vertiname kaip norą legalizuoti narkotikus Lietuvoje, dėl to mes ir pasisakome prieš. Klausimas suformuluotas nevisiškai korektiškai“, – komentavo LVŽS vedlys.

R. Karbauskio manymu, M. Majausko užsakytoje apklausoje dalyvavę žmonės galėjo nesuprasti jiems užduodamų klausimų esmės, o už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo, įsigijimo dekriminalizavimą pasisakė esą tik dėl to, kad bendrai nepalaiko baudimo politikos.

„Visi supranta, kad valstybė baudžia, yra Baudžiamasis kodeksas. Niekada žmogus nebus už bausmių griežtinimą, kai šnekama apie neutralius dalykus, kai su tais dalykais pats nesusiduri. [...] Žmonės bus už bausmių griežtinimą tik tada, kada jiems patiems kiltų kokia nors grėsmė“, – aiškino Seimo narys.

Nors M. Majauskas siūlo už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą, turėjimą (be tikslo platinti) ir vartojimą numatyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, R. Karbauskis kartojo manantis, kad tokiu būdu siekiama legalizuoti narkotikus šalyje.

„Realiai pakeičiama bausmė tiek, kad tų žmonių, kurie darys šitą pažeidimą, atsiranda žymiai daugiau, jie niekuo nerizikuoja. Jeigu bausmė nebėra adekvati nusikaltimui, tai tokiu atveju potencialių pažeidėjų, potencialių žmonių, kurie vykdys tą veiklą, pažeisdami įstatymą, bus žymiai daugiau. [...] Smulkaus kiekio narkotikų pervežimas tampa jau ne kriminalinis nusikaltimas ir tokiu atveju užteks surasti 20 kartų daugiau smulkių vežėjų, kurie niekuo nerizikuoja, o tau verslas yra toks, kad juo užsiimti apsimoka. Mes tiesiogiai pasakėme, kad konservatoriai nori legalizuoti narkotikus Lietuvoje“, – dėstė R. Karbauskis.

„Bandoma proteguoti įstatymo pataisą, kuri būtų naudinga narkotikų prekeiviams“, – M. Majausko iniciatyvą įvertino „valstiečių“ lyderis.

Kriminologas: gyventojų apklausa negali tapti pagrindiniu argumentu

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto socialinių mokslų daktaras, kriminologas G. Sakalauskas LRT.lt tvirtino manantis, kad dabartinė baudžiamoji politika dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų Lietuvoje turėtų būti peržiūrėta, įvertinant ir bausmių adekvatumą.

„Tikrai turėtų būti nebūtinai dekriminalizuojama, bet permąstytas pats baudimo procesas už narkotikų turėjimą savo reikmėms Lietuvoje“, – komentavo G. Sakalauskas.

Vis dėlto, jo manymu, visuomenės nuomonės apklausos neturėtų tapti argumentu baudžiamosios politikos narkotikų atžvilgiu keitimui.

„Apklausos, mano supratimu, tikrai nėra esminis dalykas. Esminis dalykas turėtų būti tyrimai, susiję su vartojimu, siekiant išsiaiškinti, kiek žmonių vartoja narkotikus, kiek jų dėl vartojimo yra persekiojami, kokios už tai taikomos bausmės ir galiausiai – ką tuo pavyksta ar nepavyksta pasiekti. […] Taigi, pirmiau turi būti atlikti tyrimai, aiškinantis, kiek žmonių vartoja, kaip susiklosto likimai tų, kurie yra baudžiami, kiek teisėsaugai atima laiko nedidelį kiekį narkotinių medžiagų turinčių žmonių persekiojimai. Čia yra svarbiausias dalykas.

Gyventojų apklausa nėra rimtas argumentas, nes gyventojai gali manyti daug visokiausių dalykų ir ta jų nuomonė dažniausiai nėra pagrįsta, paremta tvirtu žinojimu. Mano manymu, gyventojų apklausos negali tapti argumentu bet kokioje kriminalizavimo ar dekriminalizavimo srityje, įskaitant šiuo atveju ir narkotikus“, – aiškino G. Sakalauskas.

Kriminologas, kalbėdamas apie užsienio valstybių požiūrį į disponavimą narkotinėmis medžiagomis be siekio platinti, tikino, kad kitos šalys nepuola dekriminalizuoti minėto nusikaltimo. Užsienyje, anot G. Sakalausko, imamasi kitos praktikos.

„Kitos šalys nebūtinai dekriminalizuoja nedidelio kiekio narkotikų turėjimą tiesiogiai. Arba dekriminalizuoja procesine tvarka, tai yra už tai baudžiama formaliai, bet dėl to niekas žmonių nepersekioja, arba net yra tylus teisėsaugos susitarimas, kad tol, kol narkotikai yra turimi savo reikmėms, tol žmonės nėra persekiojami“, – pasakojo kriminologas.

Populiariausi

Vilija Blinkevičiūtė
10

Lietuvoje

2021.04.13 18:25

Blinkevičiūtė perspėjo socdemus: jei susvyruosime, būsime vėl „apženyti“ su konservatoriais

LSDP pakeitė pirmininko rinkimų datą; atnaujinta 21.28
10