Lietuvoje

2020.05.27 20:00

Savižudybių prevencijos plane – 100 tūkst. eurų kovai su alkoholiu, tačiau nauda psichologai abejoja

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.27 20:00

100 tūkst. eurų – tokią pinigų sumą Sveikatos apsaugos ministerija planuoja išleisti socialinei reklamai prieš alkoholio vartojimą – dalis pinigų bus skirta ir reklamai, kuri būsimiems tėvams aiškins apie alkoholio žalą vaisiui. Tvirtinama, kad ši programa prisidės prie savižudybių prevencijos. Vis dėlto psichologų bendruomenė abejoja tokios reklamos veiksmingumu ir svarsto, kad tai – reklama prieš rinkimus.

Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, psichologo Pauliaus Skruibio, savižudybių rodikliai susiję su vykstančiais socialiniais procesais – jei visuomenėje daugiau sutelktumo, pasitikėjimo vienas kitu ir ateitimi, jei socialinė atskirtis nėra labai didelė arba ji mažėja, o ekonominė situacija stabili, savižudybių skaičius gali būti mažesnis.

Prie mažėjančio savižudybių skaičiaus prisideda stiprėjanti savižudybių prevencija Lietuvoje. Galima palyginti situaciją dabar ir prieš 10 metų, sako psichologas, per šį laiką atsirado daugiau supratimo apie tai, kas yra savižudybių prevencija, situacija pasikeitė į gerąją pusę.

100 tūkst. eurų – alkoholio prevencijai

P. Skruibio teigimu, vis dėlto didžiausi pokyčiai įvyko savivaldybių lygmeniu – yra daug savivaldybių, kurios įsidiegė savižudybių prevencijos programas, naudoja šiuolaikiškus savižudybių prevencijos metodus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat prie to prisideda, tačiau daugiau iniciatyvos rodo savivaldybės, o ne ministerija, pastebi suicidologas.

Dar vasario mėnesį P. Skruibis pasitraukė iš SAM suburtos darbo grupės savižudybių problemai Lietuvoje spręsti. Tada jis sakė nematąs prasmės toliau dirbti, nes savižudybių skaičių ministerija mažins per socialinę reklamą prieš alkoholio vartojimą, o tam skirs 100 tūkst. eurų.

Portalui LRT.lt psichologas tvirtina, kad jo pasitraukimas iš darbo grupės nebuvo „vien tik idėjinis išsiskyrimas“. Anot jo, dar 2019 m. su ministerijos atstovais vyko keli susitikimai, kuriuose buvo aptariami savižudybių prevencijos būdai.

Vis dėlto nė vienoje iš diskusijų nebuvo kalbama apie socialinės reklamos, skirtos alkoholio vartojimo prevencijai, turinio kūrimą ir viešinimą, teigia P. Skruibis. Šiai veiklai numatyta didžiausia suma – 100 tūkst. eurų.

„Nebuvo idėjinės diskusijos, kai vieni sako, kad reikia (socialinės reklamos prieš alkoholio vartojimą – LRT.lt), kiti, kad nereikia, o ministerija priima sprendimą, kad vis dėlto reikia. Ji net nebuvo aptariama ir staiga atsiranda kaip pagrindinė pagal lėšas priemonė. Kas priima šį sprendimą? Nesuprantu, man atrodo, mažų mažiausia tai neskaidru“, – piktinasi suicidologas.

Psichologijos instituto docentas teigia, kad ministerijos pareigūnai sako, jog ši programa reikalinga tik 2020 metams, neva vėliau tokio poreikio nebebus.

„Tada man dar keisčiau. Tai, kas visai neaptariama, plane atsiduria pirmoje vietoje. Tada sakoma, kad vėliau to jau nebereikės, bet 2020 m. tai būtina, to labai reikia. (...) Tai, kas nesvarbu 2019 m., nesvarbu 2021 m., bet 2020 m. išleisti pinigų socialinei reklamai kažkodėl žiauriai žiauriai svarbu. Kodėl? Ar todėl, kad reikės pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro darbus visuomenei, kad jie teisingai pasirinktų per Seimo rinkimus?“ – kelia klausimus P. Skruibis.

Aiškins apie alkoholio žalą kūdikiui

VU Psichologijos instituto docentas pabrėžia, kad alkoholio vartojimas yra svarbus savižudybės rizikos veiksnys, todėl turėtume apie tai galvoti, tačiau socialinė reklama nėra efektyvi priemonė. 2018 m. buvo įvesti tam tikri alkoholio pardavimo ribojimai, uždrausta reklama. Pasak P. Skruibio, iki to laiko ir ministerijoje buvo kalbama, kad socialinė reklama nėra efektyvi priemonė, dėl to yra būtini apribojimai.

„Savižudybių skaičiaus mažėjimas gana stabilus kiekvienais metais, alkoholio ribojimai ar reklamos draudimas (neturėjo tokios didelės įtakos – LRT.lt), bent jau keleri pastarieji metai nerodo, kad savižudybių mažėjimas būtų koks nors kitoks, nei iki tol buvo“, – sako P. Skruibis.

Jis akcentuoja, kad minėta programa nėra nukreipta į alkoholio prevenciją – planuojama sukurti socialinę reklamą, kuri būsimiems tėvams ir mamoms aiškins apie alkoholio žalą vaisiui.

Vasario mėnesį, kai iš savižudybių prevencijos darbo grupės pasitraukė P. Skruibis, sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė sakė, kad kaip vieną prioritetinių uždavinių SAM visgi mato kovą su nesaikingu alkoholio vartojimu. Anot jos, tai turi labai daug įtakos vaikų emocinei gerovei.

„Be kitų aktualių klausimų, norime atkreipti visuomenės dėmesį ir į tai, kad gera vaiko emocinė sveikata prasideda dar jam negimus. Tad, planuojant būsimą vaikelį, svarbu, kad abu tėveliai jį pradėtų, atsisakę žalingų įpročių.

Priešingu atveju, deja, yra nemažai pavyzdžių, kai naujagimiai gimsta su vaisiaus alkoholio sindromu, vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimais, o tai vėliau lemia ir nemažai sunkumų jų gyvenime. (...) Ir tai viena iš pagrindinių SAM žinučių būsimiems tėveliams, kuri bus skleidžiama ir socialinės akcijos metu“, – vasarį kalbėjo L. Bušinskaitė.

Savižudybių prevencijai skirtą sumą vadina juokinga

P. Skruibio teigimu, šiuo metu situacija keičiasi – vyksta pandemija, kuri greičiausiai sukels tam tikrų psichologinių pasekmių, krenta ekonominiai rodikliai. Jis primena, kad 2009 m. ekonominė krizė lėmė savižudybių skaičiaus padidėjimą.

Psichologų bendruomenė siūlė ministerijai daugiau dėmesio skirti vadinamiesiems klasteriams, kadangi savižudybė paveikia ir artimuosius bei pažįstamus. P. Skruibio teigimu, jei šiuos klasterius greičiau identifikuotume, galėtume pasirūpinti, kad nedaugėtų savižudybių.

Jis pabrėžia, kad visa nacionaliniu mastu šiais metais savižudybių prevencijai skirta suma yra „juokinga“ – keli šimtai tūkstančių eurų yra tiek pat, kiek tokiai prevencijai skiria Vilniaus savivaldybė, tvirtina pašnekovas. Savižudybių prevencijai ministerija skyrė 380 tūkst. eurų.

Atotrūkis nuo ES vidurkio 100 tūkst. gyventojų vis dar išlieka apie 2,5 karto. Jei šis rodiklis būtų perpus mažesnis, kiekvienais metais galėtume išsaugoti bent 300 gyvybių, sako P. Skruibis.

Tiesa, praeitą trečiadienį Vyriausybė patvirtino ilgalaikį neigiamų pasekmių nuo COVID-19 suvaldymo planą. Pagrindinis dėmesys skiriamas profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumui didinti ir vadinamojo „žemo slenksčio“ paslaugų plėtrai, kai ugdomos pagalbą teikiančių specialistų kompetencijos atpažinti krizines situacijas, plečiamos emocinės ir psichologinės pagalbos galimybės kitais būdais.

Numatytoms priemonėms įgyvendinti 2020 metais reikės 3 mln. eurų, o 2021 metais – 5,2 mln. eurų. Tikimasi, kad šio plano priemonės taip pad padės sumažinti savižudybių skaičius.

Lėšas ragina nukreipti kitomis kryptimis

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Mykolas Majauskas taip pat sutinka, kad alkoholio vartojimas didina savižudybės riziką, tačiau pabrėžia, kad esminė problema, sprendžiant savižudybių problemą Lietuvoje, yra ne alkoholio vartojimas, o prieinamos, savalaikės ir kokybiškos pagalbos trūkumas.

„Deja, Vyriausybė su sveikatos apsaugos ministru priešaky tai vis dar ignoruoja ir laikosi įsikibę, kad turi būti ribojamas alkoholio prieinamumas. Ar reikalingos socialinės reklamos? Aš manau, kad taip, bet jei sprendžiame savižudybių prevencijos problemą Lietuvoje, pagrindinės lėšos turėtų būti nukreiptos keliomis kryptimis“, – įsitikinęs M. Majauskas.

Parlamentaro teigimu, pirmoji kryptis, svarbi sprendžiant savižudybių problemą, yra žmonių apmokymas atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir tinkamai reaguoti. Pasak M. Majausko, neretai žmonės rimtai nepriima ženklų, išduodančių galimą savižudybę, todėl labai svarbu, kad tokie mokymai būtų vykdomi visoje Lietuvoje.

„Turime išmokti atpažinti rizikos ženklus, kad išliptume iš mus apėmusios ilgalaikės stigmos, susijusios su emocinėmis problemomis“, – teigia parlamentaras.

Prieš skleidžiant socialinę reklamą – paslaugų užtikrinimas

Antroji konservatoriaus išskirta kryptis – prieinamos pagalbos užtikrinimas. M. Majauskas tvirtina, kad šiuo metu tokia pagalba dar neužtikrinama, o ypač didelė problema yra regionuose, kur trūksta psichikos sveikatos specialistų.

Jo teigimu, valstybės teikiama pagalba krizės laikotarpiu nėra pajėgi užtikrinti viso poreikio, o stigma vis dar stabdo žmones kreiptis pagalbos. Dėl šios priežasties žmonėms turi būti sudaryta galimybė anonimiškai gauti profesionalią pagalbą, o valstybinis sektorius čia galėtų labai veiksmingai sudalyvauti, sako M. Majauskas.

Jis taip pat akcentuoja, kad dėl karantino dar daugiau žmonių prireiks psichologinės pagalbos, todėl taip, kaip kompensuojami finansiniai netekimai darbuotojams, kurių darbo vietos dėl karantino buvo laikinai uždarytos, turi būti suteikta valstybės subsidija sustiprinti prarastą psichikos sveikatą. M. Majausko teigimu, tam reiktų kompensuoti anonimines psichikos sveikatos paslaugas be išankstinių sąlygų ar diagnozių.

„Viešinimui pinigus išleisti labai paprasta, užsakei reklamos – paprasta, aišku, visi mato reklamą. Lyg ir veiklos rezultatas. (...) Tačiau prieš skleidžiant socialinę reklamą, ypač tokią, kurioje kviečiama kalbėtis apie psichologinius sunkumus, problemas, turime užtikrinti, kad būtų, kur pasikalbėti ir gauti pagalbą (...)

Jei žmogui, kuris turi priklausomybę, turi problemų, per televiziją pasakysi, kad jam nereikia vartoti alkoholio, tai jam labai didelės įtakos tai neturės, jei nebus prieinama įrodymais grįsta programa“, – tikina parlamentaras.

Sprendimą finansuoti alkoholio prevenciją sveikina

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas portalui LRT.lt sako, kad „per 30 metų nieko panašaus nebuvo daroma“, o SAM sprendimą finansuoti alkoholio prevencijos reklamą vadina sveikintina iniciatyva.

Nors yra ir kitų būdų vykdyti savižudybių prevenciją, daugelyje pasaulio valstybių yra panašaus pobūdžio reklamų, todėl ši priemonė yra vienas prevencijos būdų, pabrėžia R. Šarknickas.

Parlamentaro teigimu, svarbu nesustoti ir prevencines programas tęsti toliau: „Kad būtų procesas amžinas, nes žmogus yra jautri asmenybė ir šie aparatai, pagalbos priemonės įvairių organizacijos, turi nesustoti, finansavimas turi būti pastovus ir didinamas“.

R. Šarknickas priduria, kad savižudybių prevencijai svarbu, jog kiekvienoje mokykloje dirbtų psichologai. Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas taip pat sako jau anksčiau kreipęsis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siūlydamas, kad norintieji tapti mokytojais turėtų būti supažindinami su psichologijos pagrindais.

„Taip mokytojai būtų supažindinami, suprastų simbolius, kadangi mokytojas bendrauja su vaikais, kurie, ypač paauglystėje, yra labai jautrūs. Svarbu, kad jie gebėtų pažinti, kalbėtis“, – tvirtina parlamentaras.

Vis dėlto jis išskiria, kad yra tam tikro nesaugumo, kokie ateityje bus politikai, koks bus jų požiūris į savižudybių prevenciją: „Nesvarbu, kas, kurioje partijoje, bet svarbu, kad pats požiūris išliktų ir tęstinumas šio bendro projekto“.

Armonaitė: alkoholio prevencija ministro mylima, bet ne prioritetinė

Apie savižudybių prevencijos planą diskutavo ir Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Šį klausimą iškėlusi komisijos narė Aušrinė Armonaitė akcentavo, kad specialistai atkreipia dėmesį, jog dėl karantino gali padidėti savižudybių skaičius ir savižudybės rizika. Ji išskyrė, kad kol kas neįmanoma realiu laiku stebėti savižudybių skaičiaus ar mėginimų nusižudyti – tokie duomenys pateikiami rečiau, nei to reikėtų, sakė parlamentarė.

Specialistai pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau žinoti tokius duomenis, kadangi, kaip susidaro koronaviruso židiniai, taip gali susidaryti ir savižudybių klasteriai, sakė ji.

A. Armonaitė taip pat išreiškė kritiką dėl savižudybių prevencijos plano. Pasak parlamentarės, iš 380 eurų, skirtų savižudybių prevencijai, pati didžiausia suma – 100 tūkst. eurų – skiriama ne tiesioginėms savižudybių prevencijos priemonėms, pavyzdžiui, mokymams arba konsultacijoms, bet alkoholio prevencijai.

„Alkoholio prevencija labai mylima ministro, bet ne iki galo prioritetinė. Ta reklama skirta nėščioms mamytėms – kai tai išgirdau, dar labiau sukilo abejonės, ar nėra kaip prasmingiau išnaudoti to 100 tūkst. eurų savižudybės rizikos mažinimo priemonėms“, – ironizavo A. Armonaitė.

Labai svarbu, kad pinigai būtų skirti toms priemonėms, kurios numatytos, – savižudybių prevencijai, o ne reklamoms, pridūrė Seimo narė. Anot jos, pagrindinis tikslas turėtų būti lėšas ne kuo greičiau, bet kuo tikslingiau panaudoti.

„Kam skirti (lėšas – LRT.lt) alkoholio prevencijai, jei ir taip alkoholio prevencija jau įgyvendinta maksimaliais draudimais? Geriau skirkime pinigų nemokamoms anoniminėms psichologo konsultacijoms, mokymams, nes tai šiandien ypač aktualu“, – teigė A. Armonaitė.

Jaučiamas netikrumas dėl lėšų panaudojimo

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis komisijos posėdyje sakė, kad kol kas jaučiamas netikrumas, kaip pasielgti su savižudybių prevencijai skirtais pinigais, kadangi pagalba turi būti teikiama tiesiogiai. Jis pabrėžė, kad šiais metais pinigai mokymams ir visoms programoms turi būti ne tik skiriami, bet ir panaudoti. Tačiau, pridūrė jis, dėl koronaviruso situacija gali keistis.

„Gali būti, kad mes tiesioginės pagalbos žmonėms, kuriems jos reikia, tikriausiai visa apimtimi negalėsime skirti. Nekokybiška paslauga bus labai nepageidautina. Esame tokioje situacijoje, kad net negalima aiškiai pasakyti, ar mums pavyks įsisavinti arba įvykdyti visą programą, kadangi mūsų gyvenimą pakoregavo koronavirusas“, – apgailestavo viceministras.

A. Šešelgis tvirtino, kad kol kas kalbėti apie tai, kaip bus galima perskirstyti pinigus, per anksti, tačiau reikia siekti, kad numatytos savižudybių prevencijos programos būtų įgyvendintos 100 proc., kadangi šiek tiek mažėjanti savižudybių kreivė netenkina – ji turėti mažėti greičiau.

Dėl koronaviruso planas koreguojamas

Sveikatos apsaugos ministerijos atsiųstuose atsakymuose rašoma, kad pagrindinės Nacionalinio savižudybių prevencijos plano veiklos kryptys yra pažeidžiamų grupių psichikos sveikatos stiprinimas, pagalbos teikimo bendruomenėse stiprinimas, pagalbos teikimo sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tobulinimas bei savižudybių stebėsenos sistemos tobulinimas ir plėtra.

Šiais metais savižudybių prevencijos temai yra skirta 380 tūkst. eurų lėšų. Kai kurios plano rengimo metu identifikuotos būtinosios veiklos jau vykdomos nelaukiant plano patvirtinimo.

Pasiteiravus, kaip socialinė reklama, būsimiems tėvams ir mamoms aiškinanti apie alkoholio žalą vaisiui, prisidės prie savižudybių prevencijos, ministerija tvirtina norinti atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad gera vaiko emocinė sveikata prasideda dar jam negimus.

„Svarbu paminėti ir tai, kad šios SAM priemonės vaikų emocinei gerovei stiprinti persidengia su kai kuriomis Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų plano priemonėmis. Taip pat ne paslaptis, kad pinigų yra tiek, kiek yra, todėl būtinas racionalus planavimas, kad su tomis pačiomis priemonėmis būtų pasiektas maksimalus rezultatas“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės

Populiariausi

Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo; atnaujinta 15.58
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6