Lietuvoje

2020.04.30 09:00

Istorija išbando jus: sužinokite ketvirtojo testo iš karo istorijos teisingus atsakymus ir nugalėtoją

LRT.lt2020.04.30 09:00

Baigėsi ketvirtasis istorijos žinių turnyro „Istorija išbando jus“ testas. Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio portalas LRT.lt ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto istorikai kvietė išbandyti jėgas ir atsakyti į karo istorijos klausimus. Skelbiame teisingus šio testo atsakymus su paaiškinimais ir geriausiai pasirodžiusį dalyvį, kurio laukia LRT prizas.

Pirmoji vieta šįkart atiteko Augustei, sveikiname! Su nugalėtoju dėl prizo susisieksime el. paštu.

Dar nedalyvavote „Istorija išbando jus“ žinių turnyre? Kviečiame įveikti naują testą apie litvakų kultūrą.

Karo istorijos testo klausimai ir teisingi atsakymai:

1. 1922 m. Steigiamasis Seimas, svarstydamas Lietuvos Konstitucijos projekto 85 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „ginkluotosios pajėgos organizuojamos milicijos pagrindais“, pagal ideologines pažiūras pasidalino į dvi stovyklas. Vienos partijos kritikavo „milicinę“ sistemą dėl „jos netobulumo, neišbandymo kare bei netinkamos Lietuvos geopolitinės padėties“, kitos manė, kad „milicinė kariuomenė kainuos pigiau, apsaugos visuomenę nuo militarizmo (...)“. Kokia partija kritikavo „milicinės“ kariuomenės organizavimą?

Krikščionių demokratų partija. Nuolatinės, reguliariosios kariuomenės idėją palaikė krikščionių demokratų partija ir karininkija, o kairiosios politinės jėgos nuolatinę kariuomenę vertino kaip išnaudotojų instrumentą, todėl pasisakė už milicinės kariuomenės kūrimą.

2. Jis žuvo kovose prieš Raudonąją armiją 1919 m. Jo brolis žuvo vaduodamas Klaipėdą 1923 m. Jų motina gavo žemės pirmojo sūnaus žūties vietoje. Ant šios žemės 1929 m. buvo pastatytas trikampės piramidės formos modernistinės architektūros paminklas, simbolizuojantis ant rankovės ryšėtą savanorių ženklą. Jo biustas ir vėl stovi Karo muziejaus sodelyje. Kas jis?

Povilas Lukšys. Pirmasis Nepriklausomybės kovose žuvęs Lietuvos karys Povilas Lukšys turėjo brolį Florijoną, kuris žuvo Klaipėdos sukilime 1923 m. Jų motina gavo žemę P. Lukšio žūties vietoje Taučiūnų kaime prie Kėdainių, kur 1929 m. buvo atidengtas vienintelis modernistinės architektūros paminklas, skirtas žuvusiems Nepriklausomybės kovose.

3. Aleksandras Makedonietis IV a. pr. Kr. sumušė beveik dešimt kartų gausesnę Persijos kariuomenę ir užkariavo visą to meto žinomą pasaulį. Tai padaryti jam padėjo makedonų kariuomenė, pasižymėjusi dviem pranašumais, kurių neturėjo jokia kita Antikos laikų kariuomenė. Kokie jie?

Santykinai nedidelė kariuomenė ir kavalerijos smūgis į persų karalių arba mūšio vadą. Būdama santykinai nedidelė, makedonų kariuomenė galėjo visiškai išsimaitinti iš karo grobio. Vadinasi, ji buvo nepriklausoma nuo tiekimo grandinių ir galėjo žygiuoti itin toli. Mūšiuose makedonų kariuomenė buvo ištobulinusi smūgio į rikiuotės vadą taktiką. Toks manevras puikiai pavaizduotas Gaugamelų mūšio scenoje Oliverio Stone'o filme „Aleksandras Makedonietis“.

4. 1921 m. Lietuvos kariuomenėje atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. apklaustųjų karininkų teigė, kad „karininkų dvikova geriausiai apgina munduro garbę ir yra didžiausias moralinis pasitenkinimas“. Kaip vykdavo karininkų dvikovos tarpukariu?

Šaudydavo revolveriu 25 m atstumu. Tai buvo Rusijos imperijos karininkijos paprotys, kurį į Lietuvos kariuomenę atnešė caro kariuomenėje tarnavę karininkai. Dvikovas mėginta uždrausti, tačiau tai padaryti sekėsi itin sunkiai.

5. 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybė paskelbė karantiną, kuriuo apribojo piliečių judėjimo laisvę, nustatė privataus ir viešojo sektoriaus darbo tvarką. Tarpukario Lietuvoje tokie piliečių teisių apribojimai buvo įprasti, nes visuomenė gyveno karo padėties sąlygomis. Kokios piliečių teisės buvo suvaržytos tarpukario Lietuvoje, tačiau yra nevaržomos šiandien?

Uždrausta skleisti gandus prieš vyriausybę ir kariuomenę, be cenzūros leidimo spausdinti laikraščius, veikalus ir rodyti filmus. Tarpukariu veikęs karo padėties režimas draudė skleisti priešiškus valstybei gandus, kelti maisto produktų kainas, o karo cenzūra akylai prižiūrėjo spaudą. Už priešiškų vyriausybei gandų skleidimą tai dariusieji asmenys galėjo būti ištremiami iš gyvenamosios vietos arba į priverstinio darbo stovyklą Dimitrave ir Varniuose.

6. 1916 m. Latvijoje buvo suformuoti šaulių pulkai, kurie kartu su Rusijos kariuomene kovėsi prieš vokiečius. Šiuose pulkuose tarnavo apie 38 000 karių ir 1000 karininkų, tarp kurių aptinkame ir kelias dešimtis vyrų iš Lietuvos. Vienas iš jų buvo Latvių šaulių divizijos Rygos pulko bataliono vadas, vėliau tapęs Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininku ir Generaliniu tarėju. Koks tai karininkas?

Petras Kubiliūnas. Jis yra vienas paslaptingiausių tarpukario Lietuvos karininkų. Karo tarnybą P. Kubiliūnas pradėjo Latvijoje 1916 m., vėliau tapo Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju štabo viršininku, tačiau po voldemarininkų pučo buvo nuteistas ir įkalintas. Vokiečių okupacijos metais užėmė Generalinio tarėjo poziciją, o po karo pasitraukė į Vakarus, kur buvo pagrobtas sovietų agentų ir atvežtas į Maskvą.

7. Modernybės epocha nepanaikino karo žiaurumo, o karas ir toliau išlieka viena skausmingiausių visuomenės patirčių. Ilgiausiai trukusi miesto apgultis baigėsi vos prieš 24 metus ir tęsėsi beveik dukart ilgiau nei Leningrado. Kokio miesto apsiaustis truko ilgiausiai?

Sarajevo. Šio miesto apsiaustis įvyko Balkanų karų metu ir truko nuo 1992 m. balandžio 4 d. iki 1996 m. vasario 29 d. Slobodano Miloševičiaus vadovaujamos buvusios Jugoslavijos karinės pajėgos ir serbų paramilitariniai būriai apsiaustą Jugoslavijos sostinę išlaikė 1425 dienas.

8. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos visuomenė susidūrė su karo invalidų reiškiniu. Šie kariai būrėsi į vadinamąsias invalidų organizacijas, mokėsi amatų, siuvo drabužius, vertėsi prekyba, užsiėmė švietimu. Karo invalidas Pranas Daunys reikšmingai prisidėjo prie negalią turinčių žmonių gyvenimo palengvinimo. Koks jo pasiekimas?

Lietuviškai abėcėlei pritaikė Brailio raštą. Pranas Daunys buvo sužeistas kovose su lenkais ir 1923 m. dėl patirtų sužeidimų neteko regėjimo. Po dvejų metų generolo Vlado Nagevičiaus iniciatyva jis buvo išsiųstas į Rygos neįgaliųjų institutą, kur išmoko skaityti Brailio raštu ir pritaikė jį lietuviškai abėcėlei.

9. Dėl kontroversiškų visuomenės vertinimų karas tapo svarbiu menininkų įkvėpimo šaltiniu. Dailininkas Pablo Picasso karo įkarštyje nutapė paveikslą, kuriame pavaizdavo Gernikos miesto Baskonijoje bombardavimą. Koks karas vaizduojamas paveiksle?

Ispanijos pilietinis karas. Dailininkas Pablo Picasso pavaizdavo Ispanijos pilietinį karą, o tiksliau tai buvo jo reakcija į Vokietijos karo aviacijos, kuri rėmė nacionalistų režimą Ispanijoje, subombarduotą Guernikos miestą Baskonijoje. Paveiksle vaizduoti žūstantys miesto gyventojai, todėl paveikslas tapo svarbiu antimilitarizmo simboliu.

Populiariausi

Ingrida Šimonytė

Lietuvoje

2020.07.11 13:31

Šimonytė pasirengusi tapti Vyriausybės vadove: premjerą esu pavadavusi ne vieną savaitę Konservatoriai po rinkimų nemato koalicijos su LLRA-KŠS; atnaujinta 13.48

5