Lietuvoje

2020.04.28 19:33

Politikai priversti perdėlioti savo planus: koronavirusas kol kas yra stipriausias žaidėjas Lietuvos politikoje

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2020.04.28 19:33

Pirmadienį socialdemokratai pranešė pasitraukiantys iš Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimo. Dalis LRT TELEVIZIJOS laidos „Forumas“ pašnekovų teigia, kad toks pastarųjų žingsnis nenustebino, esą jį galėjo lemti daug faktorių. Tuo metu konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas šį sprendimą vadina „desperatišku dėmesio gaudymu“.

Šį opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą taip pat pasirašę Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas LRT TELEVIZIJAI teigia, kad minėtas Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimas nebebuvo prasmingas ir perspektyvus, todėl buvo nuspręsta trauktis. Jo aiškinimu, socialdemokratai lieka konstruktyviai oponuojančia frakcija.

LRT forumas. Artėja Seimo rinkimai: kam pandemija padės juos laimėti?

„Priežastys yra dvi: politinio veikimo forma ir kultūra, kurią mūsų kolegos kartais taiko, [...] ir dėl pačios politikos turinio“, – sako G. Paluckas.

Pasak socialdemokratų lyderio, šis susitarimas buvo sudarytas kitokiame kontekste.

„Tuo metu „valstiečiai“ turėjo kitų inciatyvų, kurios, mūsų galva, kėle grėsmių demokratijai, buvo Konstitucijos pataisos, kurioms mes nepritarėme, ir tokiu tikslu opozicija buvo susitelkusi šiek tiek išsamiau veikti.

Šiandien kontekstas yra visai kitas: mes turime pandemiją, socialinę-ekonominę krizę ir jos įveikimui reikia glaudesnio bendradarbiavimo, bet kai mūsų kolegos Seime teikia siūlymus prastinti dirbančiųjų padėtį arba siekia aštrinti nesutarimus, [...] toks bendradarbiavimas darosi sunkiai įmanomas“, – kalba G. Paluckas.

Vadina desperatišku

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Adomėnas socialdemokratų pasitraukimą vadina „desperatišku dėmesio gaudymu“.

„Aš matau bandymą suspurdėti ir parodyti, kad „ne, mes irgi egzistuojame“. Kiek tai pavyks, laiko klausimas. Kol kas nelabai sekėsi opozicijos veikime.

Kitas dalykas, kas po to norės pasirašyti bet kokius susitarimus. Kol opozicijos lyderis buvo deleguotas socdemų, nekilo jokių abejonių. Vos konservatorius tapo lyderiu, įsijungė idėjiniai principai. Man tai atrodo vaikiškas žaidimas: nepatogu, nesmagu, susirinksiu kibirėlį ir eisiu žaisti pats sau vienas“, – kalba M. Adomėnas.

Seimo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės Agnės Širinskienės toks socialdemokratų žingsnis nestebina.

„Dirbti ir tapatintis su partija, kuri yra destruktyvi, nuolat ieško priekabių, apsižodžiauja, neturi konstruktyvių pasiūlymų, darosi tam tikras ne stilius.

Antra vertus, artėja rinkimai ir natūralu, kad socialdemokratams tapatintis su konservatoriais, kurie yra ideologiniai priešai, tampa nepatogu savo rinkėjų atžvilgiu“, – pažymi A. Širinskienė.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad socialdemokratų sprendimas yra logiškas, tačiau įžvelgia ir kitas pasitraukimo priežastis.

„Gali būti, kad dabartinis lyderis Gabrielius Landsbergis blogai vadovauja šitai opozicinei koalicijai ir tai ne visus tenkino. Mes žinome konservatorių užmojį į kitus žiūrėti iš aukšto, todėl gali būti ir šios priežastys“, – pastebi G. Kirkilas.

Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho manymu, artėjant rinkimams tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai nori rinkėjams parodyti esantys skirtingi.

„Viešojoje erdvėje tarp jų yra daug veidmainiavimo, bet galbūt naujas socialdemokratų lyderis veda partiją socialdemokratišku keliu“, – svarsto V. Uspaskichas.

Nesutaria dėl posėdžių

Praėjusią savaitę Seimo seniūnų sueigoje užvirė ginčas dėl to, kaip Seimas turėtų dirbti karantino laikotarpiu. Valdantieji siūlė, kad Seimo posėdis vyktų vieną dieną, tačiau opozicija reikalavo, kad plenariniai posėdžiai vyktų dvi dienas, nes kitaip būtų pažeidžiamos opozicijos teisės.

„Kadangi karantinas švelninamas, nematėme pagrindo būtinai sėdėti iki 11 val. vakaro ir eiti per milžinišką darbotvarkę, todėl nusprendėme opozicijos klausimus iškelti į ketvirtadienį. Tada valdančioji dauguma nusprendė ignoruoti posėdį ir nubausti savo nedalyvavimu.

Išėjo sklandus ir operatyviai veikiantis posėdis. Man atrodo, kad tai gera praktika, ir po rinkimų, tikiuosi, kad valdančiosios daugumos išvis nebus Seime, ir bus galima daug konstruktyviau bei draugiškiau dirbti“, – sako M. Adomėnas.

G. Kirkilas pažymi, kad, nepaisant pandemijos, nėra susitariama. „Nepamirškite, kad čia ne vien Seimo nariai: mes turime sukviesti kelis šimtus padėjėjų, patarėjų, visą personalą, kanceliariją, valgyklą ir panašius dalykus. Čia jokios nuostatos priimant sprendimą prieš opoziciją nebuvo“, – tikina G. Kirkilas.

G. Paluckas teigia, kad esminė diskusijų platforma yra Seime, todėl posėdžiai, jo manymu, galėtų būti rengiami trumpesniais laikais ir dvi dienas, tačiau iš darbotvarkės reikėtų pašalinti mažiau reikšmingus teisės aktų projektus, kurių, anot jo, vis dar yra apstu.

Anot M. Adomėno, minėtos viešos diskusijos nėra: „Seimas yra vieta, kur priimami įstatymai, tačiau toje tribūnoje premjeras atsisako pristatyti savo viziją. Gal jis ją ir turi, bet mes jos nežinome. Tuomet visuomenei sunku pasitikėti Vyriausybe.“

Paveiks rinkimų kampaniją

Lietuvoje jau prieš dvi savaites prasidėjo rinkimų kampanija: prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė rinkimų datą, tačiau viešojoje erdvėje daugiausiai diskutuojama apie koronavirusą. Jokios politinės jėgos nekalba apie savo programas ir teigia, kad programas rašys tik tada, kai pamatys, kaip po koronaviruso pasikeitė Lietuva.

„Lietuva po koronaviruso didžiąją dalimi bus nebe ta pati valstybė. Kas per tą laiką nutiks mūsų švietimui, ekonomikai, programų reikės visai kitų. Koronavirusas kol kas yra stipriausias politinis žaidėjas Lietuvos politikoje“, – pabrėžia M. Adomėnas.

A. Širinskienės manymu, kiekviena partija savo programas rašys pagal tai, kaip matys esamą ekonominę ir sveikatos situaciją.

„Kokia partija bebūtų, tai, kas įvyko dabar, kiek koronavirusas turėjo įtakos Lietuvos ekonomikai, švietimui, [...] neišvengiamai turės atsispindėti rinkimų kampanijoje“, – teigia LVŽS narė.

G. Palucko manymu, tvirtos partijos turi „nejudinamas“ vizijas dėl valstybės raidos, todėl kad ir kur virusas benuvestų, anot jo, būtų išlaikyti visi išbandymai.

Paklausta, ar dėl susiklosčiusios padėties Lietuvoje rinkimai galėtų būti nukelti, A. Širinskienė akcentuoja, kad tam reikalinga vienintelė sąlyga – šalyje būtų paskelbta karo padėtis ir jai pasibaigus per tris mėnesius būtų organizuojami nauji rinkimai.

„Šiuo atveju galimybių tam nėra, tačiau yra kitos galimybės, todėl reikia galvoti ir kalbėti apie kelius, kaip saugiai tuos rinkimus organizuoti spalio mėnesį, ypač, jei pasitvirtins prognozės ir ateis antroji koronaviruso banga“, – atkreipia dėmesį A. Širinskienė.

Apie vaizdą po rinkimų nesvarsto

Paklaustas, kokį politinį peizažą matytų po rinkimų, M. Adomėnas sako, kad tai būtų būrimas iš kavos tirščių.

„Man atrodo, kad plačios koalicijos arba viena didelė partija su daug mažesnių yra didelė Lietuvos problema. Nuo to kenčia valstybės gebėjimas vykdyti strategijos planus, nes [...] nuopelnus prisiima didesnioji“, – kalba M. Adomėnas.

G. Paluckas sako, kad dėl koalicijų su niekuo nesitaria, nes tam yra gerokai per anksti.

„Aišku, kad jei tavo ideologinės nuostatos prieštarauja tam, kam tu sutari, [...] suprantu, kad liberalai galėtų parašiuką padėti, bet kiek tu save prievartausi ir kada būsi tikru liberalu“, – svarsto G. Paluckas.

A. Širinskienė pritaria, kad apie vaizdą po rinkimų kalbėti anksti, tačiau mano, jog rasti koalicijos partnerius konservatoriams lengva nebūtų.

„Arogantiškos nuostatos į kitą politinį požiūrį yra tai, kas apsunkina bet kokios politinės jėgos darbą su konservatoriais“, – sako LVŽS narė.

G. Kirkilo manymu, Seimas turėtų būti gana margas, tačiau „susitarti lengva nebus“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt