Lietuvoje

2020.04.29 19:03

Infektologė: šis koronavirusas gali tapti antruoju gripu

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.04.29 19:03

„Jis greitai nepraeis ir nedings. Jis rusens, rusens, vis atsiras naujų žmonių, kurie serga. Visą laiką reikės saugotis, būti atidiems, budriems ir negalvoti, kad staiga kažkas labai pasikeis“, – interviu LRT.lt sako Kauno klinikinės ligoninės infektologė Estela Tamašauskienė. Su koronavirusu kovojančiam ligoninės medikų padaliniui vadovaujanti E. Tamašauskienė teigia, kad, panašu, COVID-19 persirgusiems žmonėms nesusiformuoja imunitetas, todėl ši liga gali tapti sezoninė – visai kaip gripas.

Medikė papasakojo, kaip pasikeitė įstaigos darbas COVID-19 krizės akivaizdoje ir su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai.

Kauno klinikinė ligoninė yra viena iš penkių gydymo įstaigų šalyje, kur gydomi koronavirusu infekuoti pacientai.

– Kokios nuotaikos pas jus skyriuje? Kaip pasikeitė darbo krūvis, ar prie jo pripratote?

– Tos nuotaikos tai yra darbinės. Prie krūvio tikrai labai gerai adaptavomės, prie visko įpratome ir galiu pasakyti, kad dabar yra atėjusi tarsi rutina.

Aišku, tas darbas dabar yra visiškai kitoks, negu kad buvo prieš tai. Tų ligonių sąlyginai yra mažiau, lyginant su tuo, kai būdavo visiškai užpildytas mūsų 50-ies lovų skyrius. Dabar to skyriaus per pusę yra pacientų, bet darbas, aišku, ženkliai sunkesnis dėl darbo su aprangomis. Be to, ir pacientai dabar pas mus sunkūs yra, tai vyresnio amžiaus žmonės.

Mūsų atmosfera turbūt yra geresnė nei bet kada anksčiau – E. Tamašauskienė

Bet galiu pasakyti, kad dabar atėjome į kažkokias vežės, niekas nekelia baimės, visi žino, ką reikia daryti, nėra sutrikimo ar apsimetimo, visi žino kaip vaikščioti. Dabar tai tikrai tapę įprastiniu darbu. Iš pradžių buvo daug nerimo, daug baimių visokių, kad tik nesuklystume, gerai apsirengtume, nusirengtume. Dabar yra aiškumas.

– O kokie šiandien pagrindiniai iššūkiai kyla jūsų skyriaus medikams?

– Net reikėtų pagalvoti... Dabar tie pacientai yra visi vyresnio amžiaus ir ateina iš tų ligos židinių, pavyzdžiui, slaugos ligoninių. Tai mums kyla iššūkis, nes juos sunkiau slaugyti. Tokių pacientų slauga yra nepertraukiama. Kada skyrius būna atviras, problemų nekyla, gali bet kada ateiti, žmogui pagelbėti, o dabar užtrunka laiko – kol apsirengi, nusirengi.

Aišku, ryte, iki pietų personalas nuolat sukasi, bet, pavyzdžiui, nakties metu ar po pietų, kada tų žmonių sąlyginai sumažėja, būna sunkiau. Tai tokia problema, o daugiau – nežinau. Visi yra sveiki, niekas neiškrito iš darbo. Tuo labai džiaugiamės, nes tai būtų didelė problema, jeigu kažkas iš personalo susirgtų, nes su jais kontaktavę kolegos taip pat būtų izoliuoti ir dėl to galėjo sutrikti darbas.

– Kokias išvadas pasidarėte po pacientų gydymo? Kokios priemonės buvo veiksmingos, kokios ne?

– Dar tokių toli siekiančių išvadų tikrai neturime. Kaip žinote, tas eksperimentinis gydymas, jo tendencijos labai keičiasi. Mes taikome eksperimentinį gydymą, bet dar tik bandome struktūrizuoti savo pastangas, rinkti duomenis, jie tikrai atsiras vėliau. Taip pat taikome simptominį gydymą.

– Viešojoje erdvėje sklandė patarimas, kad žmones, kurie sunkiau kvėpuoja, galima būtų ant pilvo guldyti.

– Mes, žinokite, to nebandėme dar, tokie pacientai su sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu atsiduria reanimacijoje. Tai, mano žiniomis, mūsų reanimacijoje to irgi dar nebandė. Girdėjau, kad bandė Santaros klinikose.

– Ar pakanka pas jus šiandien medikų apsaugos priemonių?

– Tikrai taip.

– Ar galėtumėte plačiau pakomentuoti visą tą prieš gerą mėnesį kilusį triukšmą, kad Kauno klinikinės ligoninės medikai turėjo kelis kartus naudoti vienkartines apsaugos priemones?

– Ta situacija jau yra išnagrinėta, pateikta visiems ir viešai, įskaitant žurnalistus. Tai nematau kam prie jos grįžti. Jokios taisyklės nebuvo pažeistos. Vienkartinės priemonės buvo išmetamos, o priemonės, kurias galima naudoti kelis kartus, buvo taip ir naudojamos.

– Panevėžio ligoninė teigia, kad savo psichologus įpareigojo teikti psichologinę pagalbą jų kolegoms, su koronavirusu kovojantiems medikams. Ar pas jus ligoninėje keitėsi psichologinė atmosfera?

– Žinokite, dabar tikrai ne. Visi yra susitelkę. Negaliu pasakyti, kaip situacija atrodys vėliau, bet kol kas mūsų atmosfera turbūt yra geresnė nei bet kada anksčiau. Žmonės yra susitelkę, vieningi ir negaliu pasakyti, kad vyktų kažkas blogo.

– Kokias jums pačiai emocijas kelia darbas šitos krizės akivaizdoje?

– Pradžia buvo tikrai labai sunki, buvo labai daug organizacinių dalykų, labai daug neaiškumo tiek man kaip skyriaus vadovei, tiek gydytojams. Tas darbas tikrai buvo labai sunkus kokias pirmas tris savaites.

Kuo toliau, tuo daugiau apie tai kalbama, kad tai gali tapti sezoninė liga – E. Tamašauskienė

Dabar aš žiūriu į tai kaip į darbą, tiesiog kasdieninį darbą ir negaliu pasakyti, kad jausčiau kažkokį diskomfortą. Aišku, yra sunkiau nei įprastai, bet labiausiai fiziškai.

– Jūsų ligoninėje nuo koronaviruso taip pat mirė žmonės. Kaip atrodo tas atsisveikinimas su artimaisiais, kai negali padaryti to gyvai?

– Žinokite, niekaip neatrodo. Artimieji juk nėra įleidžiami. Aišku, kadangi jie negali nei atsisveikinti, nei šiaip aplankyti, tai telefonais dažnai skambina. Aišku, diskomfortas žmonėms yra, jie nemato, jie nežino, bet matyt nieko pas mus ligoninėje ypatingo – taip vyksta visoje Lietuvoje.

– Su kokiais simptomais dažniausiai susidurdavo koronavirusu infekuoti žmonės, paguldyti į jūsų ligoninę?

– Tai karščiavimas, dažniausiai karščiavimas, kosulys ir neretai dusulys.

– Ar jiems iš karto paūmėja lėtinės ligos, ar tai įvyksta COVID-19 jau progresuojant?

– Nebūtinai iš karto. Gali vos ne po savaitės. Žmogus gali atvažiuoti ir tik karščiuodamas, tyrimai gali nieko blogo nerodyti, rentgeno nuotraukos būti geros, bet po kokios savaitės kyla aukšta temperatūra, atsiranda plaučių uždegimas, dusulys. Taip gali būti.

– Kai kurie medikai, akademikai sako, kad žmonėms teks išmokti gyventi su virusu. Ką tai reiškia?

– Jis greitai nepraeis ir nedings. Jis rusens, rusens, vis atsiras naujų žmonių, kurie serga. Visą laiką reikės saugotis, būti atidiems, budriems ir negalvoti, kad staiga kažkas labai pasikeis. Taip įvyks jeigu atsiras vakcina, bet tai bus dar negreitai.

– Daug prognozuojama, kaip atrodys viruso bangavimas. Ar realu, kad ši liga taps tarsi antru gripu, atsinaujinančiu kiekvieną sezoną?

– Kuo toliau, tuo daugiau apie tai kalbama, kad tai gali tapti sezoninė liga. Kad koronavirusas greitai išnyks, tai nelabai realu. Sunku prognozuoti, kiek reali antra banga. Jeigu mes po karantino nesilaikytume saugumo taisyklių dėl kaukių dėvėjimo ir saugaus atstumo ir atsipalaiduotume, tada stipresnis pakilimas gali būti. Aš vis dėlto manau, kad ilgą laiką liks toks ligos rusenimas.

Kalbant apie sezoniškumą, tai realu. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad prasirgus COVID-19 nesusidaro pastovus imunitetas koronavirusui, kaip kad prasirgus kitomis infekcijomis, tokiomis kaip erkinis encefalitas ar hepatitas. Gripu persirgęs žmogus taip pat gali susirgti ir kitą sezoną.

– Ką patartumėte žmonėms atsiveriant įstaigoms, lauko kavinėms ir parduotuvėms?

– Mano rekomedacija būtų ypatingai vyresniems žmonėms, patenkantiems į rizikos grupę – būkite atidūs, saugūs ir nepulkite būriuotis, švęsti, o laikykitės praktiškai tų pačių saugumo principų, kurių laikėtės iki šiol.

Visiems kitiems galbūt galima daugiau bendrauti, bet vis tiek raginčiau į viską žiūrėti atsargiai ir budriai, kad neatsitiktų taip, kad mes vėl išsiplatinsime virusą ir vėl turėtume griežtinti karantino ribojimus. Iki šiol viskas buvo labai tvarkingai ir Lietuva sklandžiai tvarkosi.

– Kas leidžia jums taip teigti?

– Mažėjantis susirgimų skaičius, labai platus testavimas, karantino sąlygos, kurių žmonės laikosi, pareigūnai, kurie labai stebi ir kontroliuoja situaciją. Tikrai palyginti su kitomis šalimis, kad ir su Skandinavija, Lietuvoje viskas yra ir griežčiau, ir to laikomasi, ir infekcija kontroliuojama.

Jeigu buvo prognozuojama, kad mirtingumas balandžio pabaigoje ar viduryje bus didesnis, kaip ir sergančiųjų skaičius, tai dabartinė statistika rodo, jog nėra taip blogai. Lietuva tikrai patenka į geriausiai Europoje, net pasaulyje besitvarkančių valstybių dešimtuką

Populiariausi

Baravykai

Lietuvoje

2020.07.14 17:58

Lietuvos miškuose pasipylė grybai: vos per kelias valandas šimtai baravykų krepšiuose gėrybes renka ir Vilniaus regione, ir Žemaitijoje

Karantinas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.07.15 11:09

Per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis: tendencija tampa tolimųjų reisų vairuotojų užsikrėtimai 16 naujų atvejų susiję su protrūkiu Kauno įmonėje; atnaujinta 12.59

6