Lietuvoje

2020.04.28 15:47

Seime – žalia šviesa naujam LRT įstatymui: ragino ir nebetempti gumos, ir nekišti nagų prie žiniasklaidos

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.04.28 15:47

Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė naujai LRT įstatymo redakcijai. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad šis projektas paruoštas bendru Seimo ir LRT tarybos atstovų sutarimu.

Seimo posėdyje valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis priminė, kad Seime buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo tiek Seimo Kultūros komiteto, tiek LRT tarybos narių. Šioje grupėje buvo parengta nauja LRT įstatymo redakcija.

„Bendromis pastangomis paruošėme įstatymo projektą. Mūsų komitete bendru sutarimu išvadai yra pritarta“, – sakė R. Karbauskis. Seime veikusioje darbo grupėje buvo atsisakyta kai kurių valdančiųjų siūlytų nuostatų, pavyzdžiui, sudaryti LRT valdybą. Vietoje to, nutarta, kad LRT taryboje turėtų būti kuriami komitetai.

Po svarstymo projektui buvo pritarta. Už balsavo 96 Seimo nariai, septyni buvo prieš, o 13 susilaikė. Dėl projekto dar bus balsuojama priėmimo stadijoje.

Svarstė seną redakciją

Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas kalbėjo, kad jo vadovaujamas komitetas svarstė LRT įstatymą, tačiau tai buvo senosios redakcijos įstatymas, kuriame nebuvo padaryti kai kurie pokyčiai, vėliau priimti darbo grupėje. Kalbėdamas apie komiteto išvadą, V. Simulikas sakė, kad pirmajai redakcijai pritarti negalima, nes ji neužtikrina LRT nepriklausomumo.

Portalas LRT.lt primena, kad pirmąją įstatymo redakciją turėjo svarstyti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Visgi opozicija tam priešinosi ir reikalavo išbraukti senąją redakciją iš komiteto darbotvarkės, nes ji atvertų kelią šios redakcijos priėmimui. Tačiau Seimas valdančiųjų balsais nutarė, kad NSGK iš viso turėtų būti išbraukiamas iš įstatymo svarstymo.

Politikų nuomonės išsiskyrė

„Darbo grupė dirbo visus metus ir rado bendrą sutarimą su LRT. Kultūros komitete visi vieningai balsavo už, vienas susilaikė. Tai rodo, kad pagaliau rastas bendras konsensusas. Noriu parašyti balsavime nebevarginti LRT bendruomenės, nebetampyti gumos, žmonės pavargo ir, juolab, kad radome bendrą sutarimą“, – posėdyje kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Robertas Šarknickas.

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys kalbėjo, kad reikia paklausti, ar naujasis įstatymas yra orientuotas į LRT, kaip politinės galios įrankį, ar juo siekiama, kad LRT būtų galima įgalinti kultūros, tolerancijos, humanizmo puoselėjimui, nepriklausomybės ir demokratijos stiprinimui.

„Kol kas, ką girdėjau svarstyme, vis dėlto matau, kad daugiau yra orientuojama į tai, kad LRT išliktų kaip politinės galios įrankis. Tai, kad nieko nekalbama apie tas vertybes, kurios įrašytos LRT veiklos principuose, nekalbama apie nacionalines kultūros vertybių puoselėjimą, kaip tai bus vykdoma, kaip tas įstatymas tai įgalins. Nėra todėl, kad kultūra buvo panaudota tik rinkimų kampanijoje, sakant, kad tai yra vienas iš prioritetų“, – kalbėjo P. Urbšys.

Konservatorius Mykolas Majauskas kalbėjo, kad svarstymo stadijoje įstatymas nėra pavojingas, tačiau, anot jo, kyla pavojus dėl to, koks įstatymo variantas bus pristatytas priėmimo stadijoje: „Matėme ne vieną valdančiųjų bandymą sumenkinti nacionalinį transliuotoją, matėme antikonstitucines komisijas, įvairiausius tyrimus, netgi su realybe prasilenkenčius viešus pareiškimus.

Šiandien girdėjome valdančiųjų pareiškimą, kad šiuo siūlymu ketinama išlaisvinti LRT. Mačiau tokį užrašą „darbas išlaisvina“ ir liūdnai baigėsi. Konservatyvus požiūris sako, kad nelaužytume to, kas nesugedo. Siūlau politikams nekišti nagų prie žiniasklaidos ir palikti nacionalinį transliuotoją ramybėje.“

Siūlė išbraukti

Antradienio ryte susirinkus Seimo seniūnų sueigai, kurioje buvo svarstyta posėdžio darbotvarkė, liberalas Eugenijus Gentvilas siūlė išbraukti šio įstatymo svarstymą iš antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkės: „Mano manymu, visą šitą kadenciją forsuojamos LRT įstatymo pataisos. Tikrai nesuprantu, ar šitomis dienomis, šituo laikotarpiu reikia įtraukti tą klausimą svarstymo stadijoje.“

R. Karbauskis atsakydamas į tokį E. Gentvilo siūlymą kalbėjo, kad vienas iš naujos įstatymo redakcijos aktyviausių rėmėjų yra prezidentas Gitanas Nausėda, o darbo grupė, sudaryta iš Seimo ir LRT tarybos narių, kaip sakė R. Karbauskis, dirbo metus laiko.

„Ir LRT tarybos nariai, ir mūsų komiteto nariai. Manau, kad diskusijos, kad stumiamas, neturėtų būti. Jūsų teisė, galit siūlyti išimti, bet manau, kad turime eiti su juo į priekį“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Išbraukti įstatymo pataisas iš posėdžio darbotvarkės E. Gentvilas siūlė ir Seimo plenarinio posėdžio pradžioje. Visgi balsų dauguma tokiam pasiūlymui pritarta nebuvo ir įstatymo pataisos liko darbotvarkėje.

Komisijos sudarymas – antikonstitucinis

2018-ųjų sausį, valdančiųjų iniciatyva, Seime buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi LRT valdymą, ūkinę ir finansinę veiklą. Jai vadovavo „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Tų pačių metų gruodį komisija savo išvadas pateikė Seimo plenariniame posėdyje. Tačiau įvyko tai, ko, pasak tuo metu posėdžiui pirmininkavusio Remigijaus Žemataičio, nėra buvę – balsuodamas dėl išvadų projekto Seimas balsų dauguma joms nepritarė.

2019-ųjų gegužę Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą, kuriuo nutarė, kad tokios komisijos sudarymas Seime prieštaravo Lietuvos Konstitucijai. Kaip tuomet sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas, sudarydamas tokią komisiją Seimas pažeidė Konstitucijoje numatytą teisę į žodžio laisvę. Taip pat KT teigė, kad Seimas negali kištis į LRT turinį ar kitaip daryti tam įtaką.

Tokia komisija negalėjo būti sudaryta ir tyrimas negalėjo būti vykdomas.

Be to, po paskelbto sprendimo, KT pirmininkas D. Žalimas kalbėjo, kad laikinosiomis tyrimo komisijomis negali būti perimtos kitoms valstybės institucijoms pagal Konstituciją priskirtos funkcijos.

„Šiuo atveju mes turime valstybinio audito tematikos klausimus, juolab, kada kalbame apie nacionalinį transliuotoją, kuris turi būti nepriklausomas, pirmiausia, nuo politinės valdžios. Atsižvelgiant į tai, tokia tyrimo komisija, kuriai buvo pavesti tyrimui tokie klausimai, kurių dalis sutapo, ką pagal Konstituciją ir įstatymus turėtų daryti valstybės kontrolė, dėl to ir buvo pripažinta, kad tokia komisija negalėjo būti sudaryta ir tyrimas negalėjo būti vykdomas“, – komentuodamas 2019 gegužę priimtą sprendimą konstatavo KT pirmininkas.