Lietuvoje

2020.04.28 08:40

Akibrokštu tapęs Seimo sprendimas – susidorojimas su teisėja ar prezidentūros teisinio neišprusimo pasekmė?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.04.28 08:40

Seimas, svarstydamas prezidento siūlymą teisėją Sigitą Rudėnaitę skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininke, ne tik nesutiko su Gitanu Nausėda, bet savo sprendimu kartu ir pažemino teisininkę pareigose. LRT.lt kalbintas teisės profesorius Vytautas Nekrošius tikina, kad teisėja galėjo tapti politinių žaidimų auka ir, jei ši klaida nebus ištaisyta, galime turėti precedentą, kaip buvo susidorota su kažkam neįtikusia teisėja. Tuo metu „valstietė“ Agnė Širinskienė beda pirštu į prezidentūrą, kuri esą numojo ranką į parlamentarų perspėjimus dėl teisinio neraštingumo.

Praėjusią savaitę Seimas slaptame balsavime nepritarė prezidento G. Nausėdos siūlymams advokatę Giedrę Lastauskienę skirti Konstitucinio Teismo (KT) teisėja, o LAT Civilinių bylų skyriaus vadovę S. Rudėnaitę – to paties teismo pirmininke. Šiuo atveju parlamentas priėmė precedento neturintį sprendimą, mat S. Rudėnaitė po slapto balsavimo net buvo pažeminta pareigose – teisininkė buvo atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

LRT.lt kalbintas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos vadovas Algimantas Valantinas neslėpė manantis, kad Seimas S. Rudėnaitės atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą.

„Mano akimis žiūrint, sprendimas yra ir neteisingas, ir neteisėtas, nes vienintelė atleidimo iš esamų pareigų sąlyga buvo paskyrimas į kitas pareigas. Neįvykus šitam faktui, negalėjo būti sprendžiamas ir kitas klausimas, tai yra dėl atleidimo“, – pažymėjo A. Valantinas.

Teisėjų tarybos pirmininkas tvirtino manantis, kad šią klaidą turėtų ištaisyti pats Seimas. Tuo metu S. Rudėnaitė, anot A. Valantino, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis, jei galvoja, kad jo teisės buvo pažeistos, gali kreiptis į teismą. Tiesa, kokiu būdu konkrečiai teisėja galėtų ieškoti teisybės, A. Valantinas neįvardijo.

Teisėjų tarybos pirmininkas tikino, kad sprendimas dėl S. Rudėnaitės galbūt ir suponuoja tai, jog reikalingi tam tikri įstatymų pakeitimai, kad panaši situacija nepasikartotų. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, jog anksčiau Seime, balsuojant dėl kandidatų į teismus, tokių nesusipratimų nekildavo.

„Iki šiol tarsi visiems buvo aišku, kad teisinio reguliavimo pakako ir tokių klaidų nebuvo. Ši situacija, matyt, privers susimąstyti, galbūt pagalvoti apie tam tikrus teisinius reguliavimus ar dokumentų formą ir turinį“, – svarstė A. Valantinas.

VU profesorius: jei nebus ištaisyta klaida, turėsime precedentą, kaip galima susidoroti su teisėju

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius, teisės mokslų daktaras V. Nekrošius, komentuodamas Seimo sprendimą dėl S. Rudėnaitės, teigė, kad veikiausiai galėjo įvykti klaida, mat G. Nausėdos dekretas – siūlymas skirti teisėją į LAT pirmininkus – buvo pateiktas, kurį laiką svarstomas Seime, ir, kaip teigia pašnekovas, praėjus ne vieną „atsarginį slenkstį“, problemų kilti neturėjo.

Kita vertus, pasak V. Nekrošiaus, neatmestina, kad S. Rudėnaitė sulaukė jai nenaudingo Seimo sprendimo ir dėl netinkamai parengto prezidentūros dekreto. Kad ir kaip bebūtų, teisės profesoriaus manymu, Seimas priėmė antikonstitucinį sprendimą.

„Akivaizdu, kad šitas atleidimas, kuris įvyko, man nekelia abejonių, kad yra visiškai antikonstitucinis. Dabar arba Seimas turėtų ištaisyti šitą klaidą, arba Konstitucinis Teismas imsis šito reikalo, jeigu kažkas kreipsis. Jeigu ši klaida nebus ištaisyta, tai bus be galo pavojingas precedentas, kaip galima be jokių pasekmių, paprastuoju būdu susidoroti su nepageidaujame teisėju – pakvietei į karjerą, atleidai, o po to nepaskyrei“, – LRT.lt komentavo V. Nekrošius.

Teisininkas tikino, kad pareigose pažeminta teisėja galėtų dėl susiklosčiusios situacijos individualiu skundu kreiptis į KT, tačiau, kaip priminė, S. Rudėnaitei iki tol reikėtų „praeiti“ visas kitas teismų instancijas.

„Manau, kad čia, ko gero, teisminio kelio iš viso nėra“, – pažymėjo V. Nekrošius ir užsiminė, kad Seimo sprendimą turėtų pataisyti patys parlamentarai, inicijuodami Seimo statuto pataisas.

V. Nekrošius, kalbėdamas apie Seimo sprendimą dėl S. Rudėnaitės, neatmetė galimybės, kad šiuo atveju, esant įtemptiems santykiams tarp valdančiųjų ir prezidento, teisėja galėjo tapti ir politinių kovų įkaite.

„Aš manau, kad čia yra klaida, o vėliau dar įsijungė ir politinės ambicijos – „kas geresnis, kas gudresnis, kas, kam, ką nori įrodyti“, – kalbėjo teisininkas.

Po etikos sargų sprendimo – bandymas taisyti situaciją

Praėjusią savaitę į posėdį susirinkusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nusprendė siūlyti parlamentui nutarimą, kuriuo S. Rudėnaitė buvo iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, pripažinti negaliojančiu. Atitinkamą nutarimą Seimui bus siūloma priimti kitą savaitę.

LRT.lt kalbintas EPK pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas aiškino, kad Seimo sprendimas atleisti S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų neatitiko nei Konstitucijoje, nei Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų. Anot jo, šią klaidą mėgins ištaisyti pats Seimas, balsuodamas už EPK išvadą. Naują dekretą, A. Matulo manymu, dėl S. Rudėnaitės skyrimo į LAT pirmininkus, turėtų pateikti prezidentas.

EPK vadovas, kalbėdamas apie akibrokštu tapusį Seimo sprendimą, pažymėjo, kad šis prieštaravo G. Nausėdos idėjai paaukštinti teisėją pareigose, tačiau kartu A. Matulas pažymėjo, kad ir pats šalies vadovo dekretas nebuvo visiškai aiškus.

„Dekretas, lyginant su ankstesniais prezidento dekretais, irgi yra šiek tiek painus“, – tikino A. Matulas.

Jo teigimu, visų pirma, teisėjo turėjo būti paskirta į siūlomas pareigas, o vėliau atleista iš esamų, tačiau prezidentūra savo dekrete nurodė ne tokią procedūrų tvarką.

„Kodėl Seimo pirmininkas taip greitai pasirašė šį dekretą? Jis, pagal Seimo statutą, galėjo dekretą pasirašyti per 10 dienų, jis pats galėjo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Iš karto visiems buvo aišku, kad padarėme kažkokią nesąmonę. Padaryta daug klaidų, kurias patys turime ištaisyti“, – kalbėjo A. Matulas.

Anot jo, Seime dėl susiklosčiusios situacijos yra parengtas ir kreipimasis į KT, tačiau, kaip pažymėjo EPK pirmininkas, tikimąsi, kad klaidą ištaisys pats parlamentas.

Galiausiai A. Matulas, komentuodamas susidariusią situaciją, pažymėjo, kad sprendimams dėl S. Rudėnaitės karjeros įtakos galėjo padaryti ir politiniai žaidimai, jo teigimu, galimas valdančiųjų kerštas prezidentui.

„Matau, kad buvo politinių motyvų, buvo kišimosi ir bandymo suvaržyti Seimo narių teises. [...] Matomai, galimai kažkam buvo duota komanda vienaip ar kitaip balsuoti ir ta komanda nebuvo logiškai apgalvota. [...] Buvo pasakyta A, bet nepasakyta B. Įžvelgiu tam tikrus politinius žaidimus, galbūt bandymus kerštauti prezidentui“, – svarstė A. Matulas.

A. Širinskienė: jokio keršto nėra

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė, „valstietė“ A. Širinskienė pritarė A. Matului, kad naują dekretą dėl S. Rudėnaitės skyrimo į LAT pirmininkus turi teikti prezidentas. Vis dėlto ji kategoriškai neigė, kad valdantieji, nepritardami prezidento siūlytai kandidatei, galėjo keršyti dėl ko nors šalies vadovui.

„Jokio keršto nėra, nes, jeigu pažiūrėtumėme, tai dar pernai, berods, gruodžio viduryje, Teisės departamentas parašė pastabą, kad negali būti prezidento siūlomas nutarimas suformuotas vienu sakiniu. [...] Du veiksmai – atleidimas ir paskyrimas į pareigas – turi būti atskirti“, – LRT.lt kalbėjo TTK pirmininkė ir pridūrė, kad vertinant balsų pasiskirstymą slaptame balsavime, akivaizdu, kad S. Rudėnaitės kandidatūrai nepritarė tiek dalis valdančiųjų, tiek ir dalis opozicijos atstovų.

„Valstietė“ pasakojo, kad dėl kandidatūrų į KT, LAT teisėjus diskusija tarp prezidentūros ir Seimo prasidėjo praėjusiais metais. Anot jos, jau tada TTK nariai perspėjo G. Nausėdos patarėjus, kad jų teikiami dekretai yra ydingi teisiniu požiūriu, bet prezidentūra esą tai ignoravo.

„Apmaudu, kad prezidento patarėjai savo klaidų nesugeba pripažinti, paskui bando viešai kaltinti Seimą, kad neva Seimas kažką žioplai padarė“, – rėžė A. Širinskienė.

Be to, TTK pirmininkė dėstė, kad parlamentarai tiek S. Rudėnaitės, tiek ir į KT teisėjus siūlytos G. Lastauskienės kandidatūrai turėjo pastabų, tačiau jų viešai neišsakė.

„Kai yra pateiktos personalijos, niekada nepuoli kritikuoti viešai ir sakyti, kad kažkas yra blogai. Stengiesi, kiek įmanoma, tai daryti diskretiškiau, bet visą laiką tikiesi, kad prezidento patarėjai tą tavo pasakytą poziciją ar Seimo narių diskusiją, kuri vyksta frakcijose, praneša prezidentui. Šiuo atveju to ryšio nebuvo“, – svarstė „valstietė“.

A. Širinskienė, paklausta, ar Seimo dauguma pakeistų savo poziciją, jei prezidentas iš naujo teiktų tas pačias kandidatūras į KT ir LAT teisėjus, neužtikrino, kad teisėjai sulauktų palankaus sprendimo.

„Dėl S. Rudėnaitės iš tikrųjų buvo mažiausiai abejonių ir dvejonių. Dėl ponios G. Lastauskienės, kiek žinau, kiek teko domėtis, tai pirmą kartą į Konstitucinį Teismą skiriamas žmogus, kuris turi pakankamai neilgą advokatavimo praktiką, kuris nėra konstitucinės teisės ekspertas, kuris, kiek man teko domėtis jos publikacijomis, savo publikacijomis negali lygintis su T. Birmontiene, G. Mesoniu, su V. Sinkevičiumi, su E. Kūrio publikacijomis“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Kandidatūras teiks dar kartą

Prezidentas G. Nausėda tikina, kad Seimo sprendimas atmesti S. Rudėnaitės kandidatūrą į LAT pirmininkus yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje, kuris ne tik nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei, bet kartu neturi ir jokio teisinio pagrindo.

„Seimo nutarimas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje, kai asmuo, teikiamas paaukštinti pareigose, užuot tai padarius, yra pažeminamas. Prezidento nuomone, tokia situacija nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei ir kelia nepasitikėjimą valstybės valdžios institucijomis“, – rašoma Eltai atsiųstame Prezidentūros komentare.

Kartu atsiųstoje pozicijoje pažymima, kad S. Rudėnaitės atleidimas iš pareigų nesiremia prezidento teikimu bei neturi teisinio pagrindo. Todėl, kaip tvirtino akcentuoja prezidentūra, atleidimas yra neteisėtas.

„Prezidentūra trečiadienį atkreipė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių dėmesį, kad Seimo nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš pareigų nesiremia prezidento teikimu bei neturi teisinio pagrindo, kuris būtų įtvirtintas Konstitucijoje ir Teismų įstatyme. Tai reiškia, kad jis yra neteisėtas, pažeidžia S. Rudėnaitės teises ir turi būti pripažintas netekusiu galios nuo jo priėmimo momento“, – rašoma komentare.

Prezidentūra pažymi, kad S. Rudėnaitės atleidimas, nesant teisinio pagrindo, paralyžiuoja ir LAT darbą.

„Visi asmenų, šiuo metu einančių vadovaujančias pareigas neteisėtai atleisto asmens vietoje, priimti sprendimai galės būti ginčijami teismuose kaip neteisėti. Prezidento nuomone, Seimas turi vienintelį kelią – nedelsiant imtis visų įmanomų būdų priimti sprendimą, kuriuo būtų ištaisyta padaryta šiurkšti klaida ir išvengta tolesnių teisinio nihilizmo apraiškų valstybėje“, – prezidentūros poziciją skelbė ELTA.

Praėjusią savaitę G. Nausėda sakė nesutinkantis su EPK nuomone, kad jo dekretas dėl teisėjų skyrimo galėjo būti neaiškus. Šalies vadovas teigė manantis, kad jo valia dekrete dėl S. Rudėnaitės buvo aiški, tad dabartinė situacija šios teisėjos atžvilgiu turi būti ištaisyta.

„Mano valia šitame dekrete yra juodu ant baltu išreikšta labai aiškiai – atleidimas, skiriant į aukštesnes pareigas. Jeigu sprendimo metu gimė štai toks rezultatas, kad žmogus yra atleidžiamas iš pareigų, nesant tam tinkamo pagrindo nei Konstitucijos 115 straipsnyje, nei Teismų įstatyme, reiškia, tiesiog šitą klaidą reikia ištaisyti ir aš labai tikiuosi, kad ji netrukus bus ištaisyta, ir mes grįšime prie normalaus status quo, nes dabartinė situacija teisiniu požiūriu yra nenormali“, – kalbėjo G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, ir S. Rudėnaitė, ir G. Lastauskienė teisėjų, teisininkų bendruomenėje „turi puikų vardą, puikią reputaciją“.

„Po sprendimo nepatvirtinti jų niekas nepasikeitė. Būtų pasikeitę, jeigu būtų nurodyti konkretūs pagrindai, konkretūs galbūt nekompetencijos pavyzdžiai, bet viso to nebuvo padaryta, todėl mano nuomonė šių gerbiamų teisėjų, teisininkių atžvilgiu lieka nepakitusi“, – pažymėjo prezidentas.

Jis tvirtino minėtas kandidatūras Seimui teiksiąs antrą kartą.