Lietuvoje

2020.04.27 17:36

Medikai nori pagarbos ne tik per pandemiją: šitai valdžiai esame paskutinėje vietoje

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.27 17:36

Iki COVID-19 pandemijos Lietuvos gydytojai ir slaugytojai Medicinos darbuotojų dieną minėdavo triukšmingomis eisenomis, mitingais. Šiemet pandemijos šešėlyje ji visai kitokia – liaupsinami ir herojais vadinami medikai šiandien santūriai prašo nepamiršti jų rytoj. 

Liūdesio persmelktos medikų žinutės viena po kitos plinta socialiniuose tinkluose. „Šiandien REIKALAUJAME mums nuolatinės pagarbos. Ne momentinės. Ne tik švenčių ar pandemijų proga. Reikalaujame mus išgirsti ir įsiklausyti į mūsų siūlymus – medikų bendruomenės siūlymus“, – rašo Lietuvos medikų sąjūdis.

Kaip per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų pasikeitė Lietuvos mediko įvaizdis, kodėl jis toks ir su kokiais iššūkiais kasdien susiduria visa bendruomenė – interviu su Lietuvos medikų sąjūdžio vadove Živile Gudlevičiene.

– COVID-19 pandemija visus pasaulio medikus pavertė nebyliais herojais, tačiau jūs žinutėje teigiate, kad medikams trūksta pagarbos? Kodėl?

– Kažkodėl šiandien medikus visi prisiminė. Tas pats, kaip su tuo Alytaus gaisru: gaisras, padangos, čia visi didvyriai, bet gaisras baigėsi, kažkokius kaltus suradome ir viskas, vėl pamiršome, kad žmonės dirba kiekvieną dieną.

Lygiai tas pas ir čia – kiekvieną dieną medikai dirba, tik šiandien mes jiems medalius užkabinsime, o rytoj – galvas nukaposime. Pavyzdžiui, jau prasideda sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo mažinimas.

– Tai žinutė dėl pagarbos pirmiausia adresuojama valdžios atstovams: Seimui, Vyriausybei, greičiausiai Sveikatos apsaugos ministerijai?

– Mes ir sakome, kad į mus tikrai valdžia dėmesio nekreipia. Jį reikia išsikovoti, išsimušti ir tik tada, ir labai dozuotai tas dėmesys yra skiriamas. Kad ir su medikų atlyginimų didinimu: jeigu nebūtume paprašę tų 30 proc., nebūtume gavę 20 proc. Nuolatinės derybos, nors mūsų darbas yra nuolatinis, susijęs su žmonių sveikata, su žmonių gyvybe, jis yra atsakingas.

Kai valdžia mūsų nemyli, tada ir pacientai prisideda. O kodėl? Nes jie mato nuolatinį mūsų munduro purvinimą, nuolat medikai dėl kažko kalti. Net ir COVID-19 infekciją, pasirodo, medikai išplatino Lietuvoje, slidinėjo ir parvežė. Tą girdi pacientai ir, aišku, kad tas naratyvas pacientui daug labiau įsirėžia į galvą, nes taip sako valdžios atstovai. Dauguma žmonių labiau tikės valdžios atstovais negu šitais, vadinkime, bešūkaliojančiais, kyšinikais medikais.

Nuoširdus darbas valstybinėje įstaigoje netinka, nes jie tada yra kyšininkai, nes mažai uždirba, suradę savo nišą verslo struktūrose arba privačiose įstaigose jie yra lupikautojai, kuriems nieko neužtenka, dirba per tris darbus.

Manęs klausia, kodėl ta mediko profesija šitaip negerbiama šiandien. Pradėjome analizuoti 30 metų žingsnius, kas buvo daroma, kol pagaliau iš tiesų šita profesija buvo visiškai sutrypta.

– Ką galėtumėte išskirti per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų, kas labiausiai pakenkė medicinos darbuotojų reputacijai?

– Tai buvo daroma tendencingai visus 30 metų. Pirmiausia buvo pradėti garbinti „gariūniniai“ verslininkai, kurie be jokių mokslų, išsilavinimo pasidarė turtingais ir gerbiamais žmonėmis. Įvyko aukštojo mokslo nuvertinimas. Medikai kentėjo, kol atsirado galimybės kurti privačias gydymo įstaigas ir užsidirbti. Jie taip pat pasuko į verslą, nes valstybinėje įstaigoje dirbdami jie negalėjo oriai gyventi.

Pasirodo – blogai, pradėta pilti purvą, kokios ten kainos didelės, kaip privačiose įstaigose viskas blogai. Kiti iš medicinos nuėjo į kitas verslo struktūras – farmacijos kompanijas, ir tik todėl, kad norėjo užsidirbti, gyventi oriai. Jie irgi sukritikuoti – čia ne medikai, čia kažkokie verslininkai, o visi kiti medikai yra papirkti farmacinių kompanijų, nes jie ten vaikšto, siūlo savo produktus, o medikai už vadinamus „otkatus“ skiria tam tikrus vaistus.

Nuolatos medikai buvo kritikuojami. Jeigu sąlygos buvo tinkamos kitoms socialinėms grupėms, kažkodėl netiko medikams. Nuoširdus darbas valstybinėje įstaigoje netinka, nes jie tada yra kyšininkai, nes mažai uždirba, suradę savo nišą verslo struktūrose arba privačiose įstaigose jie yra lupikautojai, kuriems nieko neužtenka, dirba per tris darbus.

Nuosekliai žeminta profesija, kol galiausiai pradėtos kurpti baudžiamosios bylos: žinomi profesoriai, žmonės, kurie savo srities aukščiausios kategorijos profesionalai, ir juos bet kas gali paduoti į teismą, kelti baudžiamąją bylą. Ir tada tas medikas piešiamas kaip žudikas, nes ėmė ir nužudė pacientą.

Visą laiką buvo keliami blogi pavyzdžiai ir labai aktyviai eskaluojami. Ir su COVID-19 infekcija tas pats: tarsi pradėta rodyti, kaip medikai dirba, tačiau pasiskaitykime komentarus – jūs meluojate, jokio COVID-19 nėra, nuotraukose palatos tuščios, pacientų nėra.

– Praėjusią savaitę Seime skaitėte pranešimą apie kylančias problemas keliant medikų algas. Nors buvote kviesta, pranešimą skaitėte tuščiai salei. Tai, tikriausiai, irgi rodo tam tikrą valdžios nepagarbą medikams?

– Praėjusią savaitę aš jau tikėjausi šito, tai nebuvo pirmas kartas. Pirmas kartas buvo su biudžeto svarstymu, kai opozicija pasikvietė. Žinoma, tada mus išgirdo tik opozicija. Tada mums pradėtos kabinti etiketės, kad čia jūs penktoji kolona, tyčia trukdote valdančiajai daugumai dirbti.

Mes gi neskirstome, čia opozicija ar pozicija mus kviečia. Mus kviečia ateiti į Seimą ir išsakyti savo problemas. Seimo nariai nesugeba ateiti į savo posėdį, kas kaip ir privalu jiems turėtų būti.

Kažkodėl valdančioji dauguma nė karto nėra mūsų pasikvietusi niekur. Buvo pasakyta, kad medikai bus paskutinėje vietoje, mums jie visiškai neįdomūs.

Praėjusią savaitę dėl to nuoskaudos nebuvo, žinojau, kad šitaip bus. Tai rodo, kad medikai yra neįdomūs šitai valdančiajai daugumai. Valdančiosios daugumos nuomone tai yra kyšininkai, nesąžiningi darbuotojai, žudikai, papirkti farmacinių kompanijų. Jų elgesys labai aiškiai parodo, ką jie apie mus galvoja. Kad net neverta klausyti, ką mes sakysime. Ir nesvarbu, kad ir pasiūlymai yra teikiami, jie vis tiek priimami kaip nuolatinė kritika ir trukdymas dirbti.

Kažkodėl valdančioji dauguma nė karto nėra mūsų pasikvietusi niekur. Buvo pasakyta, kad medikai bus paskutinėje vietoje, mums jie visiškai neįdomūs. Tą pasakė valdančioji dauguma. Atrodo, Ramūnas Karbauskis. Kadangi nedalyvavau tame susitikime, negaliu tiksliai pasakyti, bet iš „valstiečių“ frakcijos buvo pasakyta šitaip: jūsų problemos tikrai bus paskutinės.

– Lietuvos medikų sąjūdis, įkurtas prieš dvejus metus, visai bendruomenei buvo tarsi sprogimas, nors ir iki tol buvo, ir dabar yra dešimtys įvairių organizacijų, kurios gina gydytojų, slaugytojų interesus. Kaip nutiko, kad šiandien kilus rimtesnei problemai pirmiausia pagalbos medikai ieško Jūsų organizacijoje?

– Kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Visi įsakymai medikams nuleidžiami iš aukščiau: darykite taip. Į siūlymus buvo visiškai neatsižvelgiama.

Paskutinis lašas buvo eilių įstatymas. Niekas nežiūrėjo, kodėl tos eilės pas gydytojus susidaro, kad iš tiesų trūksta specialistų, o paslaugų vartojama per daug, nes pacientai kreipiasi dėl kiekvieno niekniekio. Nebuvo pasakyta, kad reikia paslaugų paketą, kas yra kompensuojama ir kas ne, peržiūrėti, ar papildomas komandas sudaryti ten, kur nesugebama labai daug pacientų priimti. Gal papildyti šeimos gydytojais, papildomais socialiniais darbuotojais.

Ne, tiesiog buvo liepta tuos pacientus priiminėti trumpiau ir greičiau. Tai mes sakome: kaip tai – įėjo į kabinetą „Laba diena“ „Viso gero“ ir viskas? Šitaip galima daryti, bet ar tai yra sprendimas? Kadangi vis tiek tas įstatymas „išėjo“, žmonės neapsikentė, kad valdžia negirdi, ką sako dirbantys žmonės, tada ir įsikūrė Lietuvos medikų sąjūdis. Ir tada pradėjo girdėti.

Kitos organizacijos yra labiau profesinės, jos rūpinasi savo atstovų kvalifikacijos kėlimu, švietimu ar dar kažkuo. Jie galbūt nekėlė tų tikslų daryti įtaką sveikatos politikai, strategijai. Negaliu sakyti, kad jie neteikia savo pasiūlymų. Pati esu nuo kai kurių draugijų dalyvavusi darbo grupėse, bet kai įstatymų leidyba staiga tapo visiškai nevaldoma, nelogiška, susikaupė ta kritinė masė, kuri pasakė stop.

Sako, kad mes visai nulinkome į politikavimą ir sau žeriamės politinius dividendus. Šitą baisiausia girdėti. Iš kitos pusės tu be politikos pokyčių nepadarysi. Profesinės sąjungos kažką darė savo lygmenyje, teikė pasiūlymus, tuos pasiūlymus priimdavo, bet iš esmės sveikatos sistemos veikla nepasikeitė. Tai reikėjo daryti per tą politinę prizmę, imti kalbėtis su politikais, o ne tik savo profesinės sąjungos ar asociacijos rėmuose.

– Praėjo dveji veiklos metai, turit minčių, į ką galėtų ateityje evoliucionuoti Lietuvos medikų sąjūdis?

– Kadangi praktiškai tą veiklą vykdome, tai iš tiesų ilgainiui turėtume išaugti į medikų rūmus, kurie atstovautų visiems medikų interesams, apjungtų visas profesines sąjungas, asociacijas. Medikų rūmai yra viena iš minčių, bet... Iš karto sakau bet, nes tik ką buvo sunaikinti odontologų rūmai, tai mūsų šita idėja su šita valdančiąja dauguma niekaip neįgyvendinama.

– Lauksite Seimo rinkimų?

– Lauksime rinkimų.

– O jei ne medikų rūmai, koks būtų kitas planas?

– Būsime tas pats sąžinės balsas. Jeigu matysime, kad kažkokie sprendimai iš tiesų netenkina medikų bendruomenės, mes ir toliau savo funkciją vykdysime: kritikuosime, teiksime siūlymus, bendrausime su opozicija, bendrausime su pozicija. Mes esame nepriklausomi. Niekas mūsų nesukūrė, už mūsų nugarų stovi tik medikai. Todėl mes ir toliau atstovausime išskirtinai medikų interesams.