Lietuvoje

2020.05.11 05:30

Rinkimams partijos ruošia dar didesnį maišą pinigų, tačiau ekspertai įsitikinę – šįkart sėkmę lems kiti dalykai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.05.11 05:30

Laikas iki Seimo rinkimų nenumaldomai tiksi, o politikai jau pradeda aktyvią rinkimų kampaniją. Būtent jai per artimiausius mėnesius politikai ir turės skirti daugiausia lėšų. Tiesa, ekspertai mano, kad rinkimus nebūtinai laimės ta partija, kurios piniginė storiausia.

2016-aisiais rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pagal rinkimų kampanijai skirtų lėšų sumą ji buvo antroje vietoje. Ar tai reiškia, kad kuo daugiau pinigų skiriama, tuo didesni šansai laimėti? Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai svarstė, kad rinkimų sėkmę lemia gerokai daugiau veiksnių, tad sotus partijos biudžetas negarantuoja pirmosios vietos.

Gali išleisti beveik 4 mln. eurų

1,2 mln. eurų – tokią maksimalią sumą rinkimų kampanijai gali išleisti partijos, keliančios savo kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Palyginimui, panašią sumą – 1,1 mln. eurų – galėjo skirti kandidatai, siekę prezidento posto 2019-aisiais.

Vienmandatėse apygardose keliami kandidatai, žinoma, gali išleisti gerokai kuklesnę sumą – nuo 31 tūkst. iki 43 tūkst. eurų. Jei pakliūva į antrą turą, jiems leidžiama kampanijai skirti 25 proc. daugiau. Taigi, politinė partija, kelianti kandidatų sąrašą ir kandidatus visose vienmandatėse rinkimų apygardose, kartu su visais kandidatai gali išleisti 3,589 mln. eurų.

Kaip praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), galima išleisti suma gali didėti priklausomai nuo to, ar partijos keliami kandidatai dalyvaus pakartotiniame balsavime, kitaip tariant – ar pateks į antrąjį rinkimų turą. Be to, išlaidų, kurias partijos gali skirti rinkimų kampanijai, limitai nepriklauso nuo to, ar partija anksčiau yra dalyvavusi rinkimuose.

Toje pačioje apygardoje kandidatuojantiems politikams kampanijai leidžiama išleisti tiek pat pinigų, nes maksimali suma, kurią galima skirti kampanijai, priklauso nuo dviejų dalykų: rinkėjų skaičiaus ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Pastaroji nuostata įvesta nuo 2018 metų, o iki tol limtai buvo skaičiuojami dauginant nekintančius koeficientus iš rinkėjų skaičiaus.

Tiesa, dėl šios nuostatos šiemet rinkimams leidžiama skirti maksimali suma gerokai lenkia tą, kurią buvo galima skirti anksčiau. Štai 2012-aisiais daugiamandatėje rinkimų apygardoje savo sąrašą kelianti partija kampanijai galėjo skirti daugiausia 2,6 mln. litų, arba maždaug 753 tūkst. eurų. Tais pačiais metais keliant savo kandidatūrą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kampanijai maksimaliai buvo galima išleisti 100 tūkst. litų, arba apytiksliai 28 tūkst. eurų.

2016-aisiais kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelianti partija rinkimų kampanijai galėjo išleisti mažiau nei 2012-aisiais – 740 tūkst. eurų. Kitaip tariant, prieš ketverius metus partijos, keliančios kandidatų sąrašą daugiamandatėje apygardoje, galėjo išleisti maždaug 500 tūkst. eurų mažiau nei šiemet vyksiančiuose rinkimuose. Maksimali suma, kurią buvo galima skirti keliant kandidatūrą vienmandatėje apygardoje 2016-aisiais, buvo 22 tūkst. eurų.

Kiek savo turimų lėšų kandidatai ar partijos gali skirti konkrečioms rinkimų kampanijos priemonėms, numatyta nėra. Vienintelis taikomas apribojimas – agitaciniams siužetams, rodomiems televizijoje, negalima išleisti daugiau nei pusės išlaidų limito.

VRK puslapio duomenimis, 2016-ųjų Seimo rinkimuose politinės kampanijos dalyviai išleido daugiau nei 7 mln. eurų. 90 proc. šios sumos buvo išleista politinei reklamai. Nurodoma, kad 2016-aisiais daugiausia pinigų reklamai skyrė Lietuvos socialdemokratų partija, išleidusi beveik 1,4 mln. eurų (suma skaičiuojama su lėšomis, skirtomis vienmandatėms apygardoms). Antrojoje vietoje atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (1,1 mln. eurų), trečiojoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, išleidę kiek daugiau nei 1 mln. eurų.

Mažiausiai lėšų rinkimų kampanijai išleido politinė partija „Drąsos kelias“, išleidusi 24 tūkst. eurų, taip pat partija „Lietuvos sąrašas“, išleidusi beveik 21 tūkst. eurų. Tarp mažiausiai išleidusių buvo ir Lietuvos žaliųjų partija, kuri rinkimų kampanijai skyrė beveik 8 tūkst. eurų. Kaip nurodo VRK, praėjusiuose rinkimuose simbolinę sumą politinei reklamai skyrė Tautininkų sąjunga (681 eurą), partija „Jaunoji Lietuva“ (351 eurą) ir Lietuvos pensininkų partija (322 eurus).

Pati VRK šiemet rinkimų organizavimui ir vykdymui ketina skirti maždaug 12,4 mln. eurų. 2016-aisiais tam buvo skirta 7,4 mln. eurų.

Turės kalbėti apie idėjas

Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus kalbėdamas su portalu LRT.lt sakė, kad ši rinkimų kampanija dėl pasaulyje kilusios koronaviruso pandemijos bus kitokia. Anot jo, artėjant Seimo rinkimams, vis svarbiau bus, kokią idėją neša partijos ir politikai, o pernelyg daug politinės reklamos gali erzinti rinkėjus.

Žmonėms vis labiau rūpės, kaip jie gyvens artimiausius metus, pradės galvoti, kokio lyderio jie nori artimiausius metus.

„Pirmiausia reikėtų suprasti, kad rinkodara kaip ir viešoji politika ar verslas gyvena tokiu beta režimu. Lygiai taip pat yra su politine komunikacija. Dabar yra nelabai geras laikas televizinei reklamai, būtų, turbūt, nelabai geras laikas įvaizdiniams arba kūrybiniams dalykams, kurie papasakotų, ką gali padaryti, kažkokiam pozicionavimui.

Dabar yra tinkamas laikas galvoti idėjas apie sveikatos, nedarbo, ekonominių krizių sprendimą, galvoti, ką galime padaryti. Žmonėms vis labiau rūpės, kaip jie gyvens artimiausius metus, pradės galvoti, kokio lyderio jie nori artimiausius metus“, – sakė M. Katkus.

Jis kalbėjo, kad žmonių poreikiai keičiasi kasdien, todėl partijos turi stebėti situaciją. Didžiausias uždavinys, kylantis atsižvelgiant į lėšas, kurias partijos ketina skirti rinkimams, rasti būdą, kaip prasimušti pro visą informacinį triukšmą, kuris yra užgožęs politinį lauką.

„Reikia turėti žinutę, kuria pasakytum tai, kas yra žmonėms svarbu. Šiuose rinkimuose, turbūt, rinksime tuos, kurie galėtų mus geriausiai išvesti iš ekonominės krizės, ir tuos, kurie galėtų suvaldyti karantino krizę, susijusią su sveikatos sistema. Todėl politikai turi aiškiai žinoti, ką nori pasakyti ir kaip tai padaryti“, – kalbėjo M. Katkus.

Norint ateiti į televiziją su reklama, reikia žinoti, ką tu ten darai.

Jis svarstė, kad susitikimai su rinkėjais, greičiausiai, bus draudžiami iki pat rinkimų, bet lieka kitos savireklamos priemonės, tokios kaip spauda ar televizija. Lauko reklama, pasak M. Katkaus, turbūt, nebus tokia svarbi, kadangi žmonių judėjimas sumažėjęs. Televizija ir kitos mokamos priemonės, kaip kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas, gali būti naudojamos idėjoms išsakyti. Visgi pernelyg daug reklamos žmones gali pradėti erzinti.

„Norint ateiti į televiziją su reklama, reikia žinoti, ką tu ten darai. Tokią reklamą, kuri buvo suplanuota prieš metus ar net kelis mėnesius, reikia išmesti į šiukšlių dėžę, ji nebeaktuali ir yra pinigų išmetimas. Tai galioja visiems. <...> Žmonės yra pikti, nelaimingi ir jei jaučia, kad yra daroma reklama, jie labai pyksta, kad ir ką reklamuotum.

Jeigu žmonės jaučia, kad kalbama apie tai, kas yra svarbu, keliamos idėjos, jie tą reklamą tikrai atleis. Manau, kad reikia ieškoti kitokių formatų. 30 sekundžių klipas, į kurį sukiši idėją ir parodai vaizdą, geriausiu atveju bus aktualus gal tik rudenį, kai žmonės galbūt šiek tiek labiau atsipalaiduos“, – sakė ekspertas.

Sotus biudžetas sėkmės negarantuoja

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Algis Krupavičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad didelė suma, skirta rinkimų kampanijai, negarantuoja partijoms, rinkimų sąrašui ar vienmandatėse apygardose kandidatūras keliantiems politikams sėkmės. Be to, jis kalbėjo, kad kai kurios partijos net ir norėdamos negali skirti didelių sumų rinkimams, nes valstybės partijoms skiriamos dotacijos priklauso nuo to, kaip jos pasirodė ankstesniuose rinkimuose.

„Skirtingos partijos turi įvairius prioritetus. Jeigu partija yra gana nauja ir ji, pirmiausia, savo stiprybę regi nacionaliniu lygiu, tuomet turėtų investuoti daugiau į kampaniją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kad būtų matomas sąrašas, jo lyderiai, bent pirmosios 20 pavardžių. Tokiu atveju galima tikėtis didesnės sėkmės“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Visgi jis teigė, kad yra partijų, kurios pasirodo gana gerai nacionaliniu mastu, tačiau susiduria su problemomis vienmandatėse apygardose. Anot jo, su tokia situacija 2004 metais susidūrė Darbo partija, o pastaruosiuose, 2016-ųjų Seimo rinkimuose ši problema užklupo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatus, keltus Kauno vienmandatėse rinkimų apygardose. Tad, anot politologo, reikia apsvarstyti, kur sudėlioti prioritetus.

„Nėra universalaus recepto, kad partijai A, B ar C reikėtų rinkimų kampanijos finansavimą padalinti per pusę ir tada turės gerus rezultatus“, – sakė politologas. Pasak jo, didžiosios partijos turi savo elektoratus atskiruose regionuose, todėl joms itin svarbu, kad rinkimų agitacija tuose regionuose būtų aktyvi. Kaip sakė A. Krupavičius tradicinės, didžiosios partijos rinkimų kampanijoms gali skirti daugiau lėšų, nes dažniausiai gauna didesnes valstybės dotacijas.

Paklaustas, ar populiarus, gerai žinomas kandidatas gali rinkimų kampanijai skirti mažiau lėšų, A. Krupavičius teigė, kad lazda turi du galus. Pasak jo, kandidatas gali būti labai populiarus, tačiau skirtingose rinkimų apygardose jis gali būti vertinamas nevienodai.

„Jeigu, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė sugalvotų dalyvauti rinkimuose Vilniaus rajone ir kandidatuotų prieš gerai žinomą Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politiką, tai didelė tikimybė, kad ji pralaimėtų. <...> Tam kandidatui, kuris yra žinomas, populiarus, vis viena reikia apie save priminti. Tai nereiškia, kad jam nebereikia reklamos, nes jis ir taip žinomas. Paprastai partijos gerokai prisideda prie populiarių politikų reklamos vienmandatėse apygardose“, – kalbėjo VDU politologas.

Rinkimuose veikia daug veiksnių. Biudžetas yra tik vienas iš jų.

Be to, A. Krupavičius patikino, kad didžiausia kampanijai išleista suma negarantuoja to, jog partija laimės rinkimus. Politologas svarstė, kad tam tikra koreliacija tarp išleistos sumos ir rinkimų rezultatų gali būti matoma, tačiau, anot jo, buvo matyti atvejų tiek prezidento, tiek Seimo rinkimuose, kai ir išleidus mažiau galima pademonstruoti gerus rezultatus.

„Rinkimuose veikia daug veiksnių. Biudžetas yra tik vienas iš jų. Pagrindinių partijų biudžetai nėra itin besiskiriantys. Partijos turi dideles valstybes dotacijas, kurios didžiosioms partijoms yra santykinai panašios. Tikrai griežtos koreliacijos tarp išlaidų dydžio ir gautų mandatų skaičiaus nėra. Ypač protesto partijos, kurių biudžetai yra labai nedideli, gali būti sėkmingos. Galima tikrai rasti atvejų, kuomet biudžetas nėra svarbiausias veiksnys“, – komentavo VDU politologas A. Krupavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt