Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas (LK SKD) per savaitę užfiksavo 96 dezinformacijos atvejų, susijusių su COVID-19, praneša Krašto apsaugos ministerija. Tai – 16 incidentų daugiau nei per tą patį praeitos savaitės laikotarpį.
Iš viso nuo vasario 1 d. iki balandžio 23 d. nustatyta apie 869 skirtingų tipų informacinių incidentų, skleidžiamų elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, kurie susiję su COVID-19, teigiama pranešime.
Šią savaitę fiksuota koordinuota priešiška operacija, kurios tema – NATO dėl COVID-19 išveda pajėgas iš mūsų šalies. Šio incidento fragmentas buvo nušviestas šalies žiniasklaidoje, tačiau pažymėtina, kad šio informacinio incidento metu buvo taikyti skirtingi sklaidos būdai ir naudotos įvairios priemonės – suklastotas blogas, netikri laiškai, pasisakymai socialinėje erdvėje, tam tikrų vizualinių produktų kūrimas.
Kelias dienas eskaluota dezinformacija fiksuota beveik dvejose dešimtyse šaltinių įvairiose šalyse. Paminėti veiksmai bei paraleliai eskaluojamos nepasitikėjimo valstybės institucijomis temos atitinka hibridinio karo požymius, teigia LK SKD analitikai.
Dezinformacijos skleidėjai siekia pasinaudoti COVID-19 pandemija baimei ir įtampai visuomenėje sukurstyti, šalies žmones neigiamai nuteikti prieš sąjungininkų karius Lietuvoje, teigiama pranešime.
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, melagingų naujienų, dezinformacijos ir klaidinančios informacijos pagrindiniai taikiniai buvo Lietuvos valstybės atsakingų institucijų sprendimai ir veiksmai, siekiant suvaldyti su COVID-19 susijusią situaciją.
LK SKD analitikai išskiria kelias grupes dominuojančių naratyvų. Viena jų teigia, kad COVID-19 yra sąmokslo teorija. Pavyzdžiui, pateikiamos versijos, kad skiepai nuo viruso skirti žmonių skaitmenizavimui (čipavimui) ir kontrolei, ar sakoma, kad tai valdžios ir žiniasklaidos kartu sukurtas panikos burbulas. Taip pat išlieka populiari versija, kad COVID-19 plinta per 5G tinklą.
Kitas populiarus naratyvas – NATO egzistavimo klausimas, kuris neva pandemijos metu kelia grėsmę pačioms narėms. Pavyzdžiui, kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad NATO ne tik neatšaukia karinių pratybų, bet prisidengdami krize pumpuoja raumenis.
Europos Sąjungos (ES) ateitis ir Lietuvos institucijų gebėjimai lieka populiariu eskaluojamu naratyvu. Pavyzdžiui, formuojama neigiama nuomonė dėl ES ateities, o šalies institucijos kritikuojamos dėl neva atimtos galimybės verslui užsidirbti ar neva priverstinio gydymo, kuris net vadinamas medicininiu fašizmu.
Pasak LK SKD analitikų, melo, dezinformacijos ir klaidinančios informacijos sklaida, manipuliacijomis siekiama neutralizuoti visuomenės kritinį mąstymą, didinti atskirtį tarp valstybės ir jos piliečių, mažinti šalies bendradarbiavimą su NATO, kurstyti Lietuvos žmonių nepasitikėjimą ES, stabdyti technologinę pažangą, komunikacijų infrastruktūros vystymą šalyje.
