„Vadovaudamiesi vien paklausos ir pasiūlos formule, mes sukuriame situaciją, kai nėra to, ko reikia valstybei“, – reaguodamas į apkarpytą inžinerinių specialybių finansavimą LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Eugenijus Valatka.
Tuo metu Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas pritaria, kad finansavimo paskirstymas nuvylė ir gali neigiamai atsiliepti ateityje.
Švietimo mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose skaičių. Antrus metus iš eilės sumažinta vietų inžinerijai, bet gerokai padinta vadybai ir socialiniams mokslams.
Štai, jei inžineriams ir technologijų specialistams universitetuose rengti šiemet suplanuota 1375 valstybės finansuojamos studijų vietos, IT specialistams – 1580, tai vien socialinių mokslų srities studijoms universitetuose skirta 2000 valstybės finansuojamų vietų, dar 600 – viešajai vadybai, teisei – daugiau nei 430, be to, šiems specialistams rengti skirta dar ir keliasdešimt valstybės studijų stipendijų.
Tiesa, Vyriausybės strateginis analizės centras „Strata“ ne vienoje savo analizių pastebėjo, kad Lietuvoje yra šių sričių specialistų perviršis, jie sunkiai randa darbo pagal specialybę arba imasi darbų, kuriems nereikalingas aukštojo mokslo diplomas.
Nėra to, ko reikia valstybei?
E. Valatkos teigimu, ženkliai didėjantis valstybės finansuojamų vietų skaičius bakalauro studijose buvo žingsnis nemokamo bakalauro koncepcijos įgyvendinimo link.
Sąlygas kuo didesniam studentų skaičiui gauti valstybės finansuojamas vietas rektorius vertina palankiai, tačiau gana neigiamai atsiliepia apie valstybės finansuojamų vietų inžinerinėms specialybės apkarpymą.
„Mano nuomone, bendru planavimo atveju tai yra valstybės masto klausimas, kas turi nuspręsti valstybės finansuojamų vietų skaičių – ar abiturientų norai, ar strateginiai valstybės siekiai. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad jaunimas daugiau linkęs į socialinius ir vadybos mokslus. Manau, kad, vadovaudamiesi vien paklausos ir pasiūlos formule, mes sukuriame situaciją, kai nėra to, ko reikia valstybei, ko prašo šalies pramonė ir verslas“, – pabrėžia E. Valatka.
Kryptingo planavimo nebuvimas, pasak jo, egzistuoja jau vidurinėje mokykloje, o tai gali skaudžiai atsiliepti ateityje.
„Tai konstatuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai – esame per mažai inovatyvūs. Klausimas, kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus leidžiame rengti specialistus, kurie darbo rinkoje lyg ir nekonkurencingi, yra pagrįstas“, – pažymi KTU rektorius.
Įžvelgia gilumines problemas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad antrus metus iš eilės mažina inžinerių ir IT specialistų rengimą valstybės lėšomis, nes užpernai padidinus jų rengimą vietos liko neužpildytos. Tuo metu moksleiviai rinkosi socialinius mokslus, o ne inžineriją.
E. Valatkos aiškinimu, tokį abiturientų pasirinkimą lemia giluminės problemos, kurios glūdi dar vidurinio ugdymo sistemoje.
„Tikslieji mokslai nėra patys populiariausi. Turime kalbėti apie mokyklas baigiančiųjų pasirengimą studijuoti tiksliuosius mokslus universitetuose ir keisti šią situaciją. Problema puikiai matosi iš valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo šiais ir praėjusiais metais. Fizikos, chemijos, informacinių technologijų egzaminų, kurie būtini tokioms specialybėms, laikančių asmenų skaičius yra liūdnokas. [...]
Nesakau, kad visi turėtų mokytis tiksliuosius mokslus, bet pusiausvyros nebuvimas sukelia skaudžius padarinius visuomenei. Man ramybės neduoda klausimas, kaip nacionaliniame pažangos plane pasieksime užsibrėžtą tikslą artimiausiu metu pereiti prie mokslo žiniomis ir pažangiomis technologijomis grįsto ekonomikos augimo“, – svarsto pašnekovas.
Tarp vyresnių klasių moksleivių E. Valatka teigia pastebintis „profesinio orientavimosi stoką“.
„Turiu galvoje ne rinkodarinį agitavimą rinktis inžinerines profesijas, o rimtą pagalbą parodant jaunam žmogui jam labiausiai patinkantį profesinį kelią. [...] Valstybės mastu tai leistų harmonizuoti specialistų poreikį. Tegul nesupyksta socialinių mokslų atstovai, tačiau tikslieji mokslai yra sunkesni, reikalaujantys daugiau darbo ir pastangų. Kaip rodo statistika, jie garantuoja ne tik darbo vietą, bet ir geresnes pajamas“, – komentuoja E. Valatka.
Galutinis rezultatas nuvylė
O štai iš kolegijoms skirsimų kiek daugiau nei 6 tūkst. valstybės finansuojamas studijų vietų net pusė, tai yra 3 tūkst., skirta tik dviem sritimis: socialinių mokslų ir viešosios vadybos.
N. Varnas, vertindamas kolegijų finansavimą, sako, kad paskirstymas nėra toks, kokio tikėjosi, esą tiek sveikatos mokslų, tiek slaugos, tiek akušerijos specialistų skaičius buvo sumažintas.
„Tokios tendencijos nėra geros, nes ateityje atsilieps bendrai situacijai“, – sako N. Varnas.
Išsamiau – laidos „Dešimt balų“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
