Lietuvoje

2020.04.26 09:02

Istorija išbando jus: sužinokite trečiojo testo apie LDK bajorų gyvenimą teisingus atsakymus ir nugalėtoją

LRT.lt2020.04.26 09:02

Baigėsi trečiasis istorijos žinių turnyro „Istorija išbando jus“ testas. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio portalas LRT.lt ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto istorikai kvietė išbandyti jėgas ir atsakyti į klausimus apie LDK bajorų kasdienybę. Skelbiame teisingus šio testo atsakymus su paaiškinimais ir geriausiai pasirodžiusį dalyvį, kurio laukia LRT prizas.

Pirmoji vieta šįkart atiteko Rytui, sveikiname! Su nugalėtoju dėl prizo susisieksime el. paštu.

Norite išbandyti savo jėgas? Kviečiame įveikti naują testą, kuriame laukia klausimai iš karo istorijos.

Testo apie LDK barojų gyvenimą klausimai ir teisingi atsakymai:

1. Tuometinėje kasdienybėje buvo daug smurto, neretai pasitaikydavo ir bajorų namų (dvarų sodybų) užpuolimų. Kokią bausmę už tai nustatė Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.)?

Mirties bausmę. Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.) įrašyta sankcija skamba taip: „Kas kieno namus sąmoningai užpultų, norėdamas jį užmušti, arba smurtu ir jėga įsibrautų ir tuose namuose ką nors sužeistų arba užmuštų, arba nors ir nesužeistų nieko, tik smurtu įsiveržtų, tas galvos netenka“.

Tiesa, teismų bylos rodo, kad teisėjai šios mirties bausmės skelbti neskubėjo, nes tam reikėjo pagrįstų įrodymų. 1551 m. bajorų prašymu valdovas nustatė, kad smurtinio užpuolimo atveju nieko nesužeidus mirties bausmė neturi būti taikoma, už tai turi būti sumokėta 12 rublių grašių smurtinė ir atlygis už žalą. Būtent tokia norma pateko į Antrąjį Lietuvos Statutą.

2. Kas tai?

Sūrinė. Bajorų sodybose statytos sūrinės buvo mažas, ant keturių aukštų stulpų iškeltas pastatėlis, kurio sienos buvo pintos iš žabų arba suręstos iš plonų sijų, kad į patalpą lengvai patektų oras, mat būtent čia sūriai būdavo džiovinami. Šaltiniai liudija, kad sūrinės būdavo dengtos šiaudais arba skiedromis, jų durys paprastai būdavo rakinamos. Tiesa, kai kada virš sūrinės būdavo įrengta ir karvelidė.

3. Kuris iš šių teiginių apie XVI a. – XVII a. pirmos pusės bajorų namus yra neteisingas?

Mediniai namai būdavo be kamino. Šis teiginys neteisingas. Iš tiesų bajorų namai turėdavo vieną ar kelis kaminus. Medinis namas būdavo statomas be pamato ir todėl laikytas kilnojamo turto dalimi – jį būdavo galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Aukštesni namai būdavo statyti ant paklėčių.

Paklėtis – tai keli apatiniai sienojų vainikai, be pamato sunerti ant žemės. Langai paprastai būdavo stikliniai, nors neturtingų bajorų kuklūs namai būdavo su riebaluoto popieriaus, drobiniais ar odiniais langais.

4. Ką šiame 1599 m. Simono Vainos Žarėnų dvaro didžiojo namo plane žymi raidė „e“, jei žinome, kad skaičiumi 1 pažymėtos seklyčios – geriausios, šviesiausios namo patalpos? Pagalvokite, ką reiškia kiti skaičiai ir raidės.

Raidė „e“ pažymėta krosnis. 1 – seklyčia, 2 – priemenė, 3 – kamara, 4 – tualetas, 5 – prieangis; a – suolas, b – lova, c – stalas, d – uslonas (ilgas suolas), e – krosnis, f – kaminėlis, g – spinta, h – kabykla, i – laiptai, k – kaminas.

1599 m. Simono Vainos Žarėnų dvaro didžiojo namo plane matome įprastas to meto bajoro namo patalpas. Prie įėjimo į namą būdavo prieangis, kuriame stovėdavo vienas ar du suolai. Įžengus pro duris būdavo patenkama į priemenę, kurioje būdavo įrengiamas vienas ar daugiau kaminų, į kuriuos sueidavo seklyčiose besikūrenančių krosnių dūmai, taip pat čia kai kur būdavo laiptai, skirti nusileisti į rūsį ar pakilti į viršutines patalpas. Seklyčios buvo geriausios, šviesiausios namo patalpos.

Viena iš seklyčių paprastai buvo skirta valgomajam. Kamaros buvo mažesnės patalpos, skirtos miegoti arba daiktams laikyti. Kamaroje nebuvo krosnies – miegantiesiems turėjo pakakti tiek šilumos, kiek jos patekdavo iš šildomos seklyčios. Tualetai tuo metu būdavo įrengiami pačiuose namuose, kai kada net keli. Tokiu atveju greičiausiai būdavo atskiri tualetai vyrams ir moterims.

5. Koks tai baldas? Žinučių apie jį bajorų namuose randama nuo XVI a. antros pusės, tačiau ir tuomet tai dar buvo retenybė. Paprastai vietoje jo būdavo naudojamas kitas, kurį šiandieną greičiausiai jau retas kas turi namų viduje, nebent laiko tai progai, kai sugužės daug svečių.

Lova. Dar ir XVI a. antros pusės šaltiniuose retai kada minima bajorų namuose buvusi lova. Paprastai dar būdavo miegama tiesiog ant plačių suolų. Miegui skirtose kamarose jų stovėdavo vienas, du ar daugiau. Turtingesniųjų namuose atsiradusios lovos būdavo staliaus darbo, su baldakimais. Didikų namuose šie, kaip ir kiti, baldai pasižymėjo puošnumu – 1620 m. Boguslavo Radvilos turto sąraše minima išskirtinė, itin prabangi angliška lova – drožinėta ir netgi paauksuota. Spinta aptariamuoju laikotarpiu taip pat buvo retas baldas, aptinkama tik turtingesniųjų namuose.

6. Koks ir kam skirtas indas vaizduojamas iliustracijos kairiajame kampe?

Praustuvė (ąsotis su dubeniu) rankoms plauti. Tiek Vakarų Europoje, tiek ir LDK bajorai prieš ir po valgio naudojosi praustuvėmis – ąsočiu, pastatytu ant gilaus dubenio, į kurį sutekėdavo iš ąsočio ant rankų lietas vanduo. LDK bajorų namuose jos būdavo varinės ar alavinės, o itin pasiturinčiųjų namuose – pagamintos iš sidabro. Toks rankų nusiplovimo ritualas buvo svarbus, nes dar nebuvo įprasta naudotis asmeniniu stalo įrankiu – šakute, kuri LDK atsirado XVI a. pirmoje pusėje, tačiau dar buvo retai kur naudojama.

7. Kuriame iš šių produktų sąrašų yra įsipainiojęs vienas, kurio LDK bajorai XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje nevalgė?

Balta kvietinė duona, kukurūzų kruopos, grietinė, kiauliena, eršketai, morkos, slyvos. Į šį sąrašą įsipainiojęs maisto produktas, kuris tarp bajorų vartojamų maisto produktų XVI a.– XVII a. pirmoje pusėje dar nėra minimas, – tai kukurūzų kruopos. Kukurūzai, kaip ir bulvės ar pomidorai, į Europą iš Amerikos buvo atgabenti Kristupo Kolumbo. Pirmiausia jie buvo imti auginti pietų Europoje. Lietuvoje išpopuliarėjo tik XIX a. Iš kituose pateiktuose sąrašuose išvardintų produktų išskirtiniai buvo ryžiai – importuojama prabangos prekė.

8. XVI a. gyvenęs Mikalojus Husovianas rašė: „Jie dideli, būna net sunkesni ir už riebiąją žąsį / O jų skanioji mėsa traukia mus savo kvapu“. Kokius laukinius paukščius, kuriuos mėgo bajorai, jis šitaip aprašė?

Tetervinus. Aptariamuoju laikotarpiu medžioklė buvo bajorų pramoga. Tuo metu valgyti įvairūs laukiniai paukščiai, tarp jų ir kurapkos, putpelės, laukinės antys, jerubės, tetervinai ir kt. Europoje gausus laukinių paukščių valgymas buvo Renesanso virtuvės bruožas, nors tuo metu jau buvo labiau susirūpinta dėl sunkaus šių patiekalų virškinimo.

9. Kuris iš šių paukščių nebuvo įrašytas Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.), vardijant to meto naminius paukščius?

Kalakutas. Pirmajame Lietuvos Statute vardijami šie to meto naminiai paukščiai: vištos, žąsys, antys, gaigalai, kaplūnai, karveliai, netgi naminės gervės, naminės gulbės ir povės. Kalakutų šiame sąraše nėra, kadangi jie LDK imti auginti XVI a. antroje pusėje. Šie paukščiai, į Europą iš Amerikos atgabenti Kristupo Kolumbo, visoje Europoje tuo metu buvo naujovė. Statute paminėti kaplūnai – tai kastruoti gaidžiai, kurių auginimas Vakarų Europoje buvo paplitęs dar Viduramžiais. Jie, turėję užaugti dideli ir riebūs, buvo laikomi beveik kiekviename LDK bajoro dvare.

Gitanas Nausėda
5
2021.05.06 08:14

Besitęsiantį konservatorių aiškinimąsi dėl atstovavimo EVT prezidentūra vadina „antivalstybišku“

Pavilionis rėžia – Nausėda vienasmeniškai uzurpavo Briuselį; atnaujinta 10.09
5
Aurelijus Veryga
2021.05.06 14:48

Teismas: Veryga nuo 2020-ųjų gegužės nebuvo tinkamai įgaliotas eiti operacijų vadovo pareigas

Veryga: keista, kad teisininkai nesužiūrėjo, atnaujinta 18.25