Lietuvoje

2020.04.24 13:04

Nausėda išgirdo Lukašenkos pažadą, kad Astravo elektrinė netrukdys bendrauti

atnaujinta 14.15
Saulius Jakučionis, Gytis Pankūnas, LRT.lt, Ramūnas Jakubauskas, BNS2020.04.24 13:04

Su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka pasikalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako išgirdęs kolegos pažadą, kad šalių nesutarimai Astravo atominės elektrinės klausimu netrukdys bendradarbiavimui kitais aspektais.

Baltarusijoje statoma jėgainė jau daugelį metų yra pagrindinė Lietuvos ir Baltarusijos nesutarimų priežastis. Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai kalbėjosi po daugiau nei dešimties metų pertraukos.

G. Nausėda žurnalistams penktadienį sakė tiesiai paklausęs Baltarusijos prezidento, ar griežta Lietuvos pozicija dėl elektrinės saugumo ir elektros nepirkimo klausimais netaps kliūtimis šalimis bendradarbiauti kitur.

Prezidentas apie Seime nepaskirtą LAT teisėją: situacija teisiniu požiūriu yra nenormali

„Jo atsakymas buvo vienareikšmiškas: ne, tai netaps kliūtimi ir mes galime diskutuoti visais klausimais, kuriais galime rasti sutarimą“, – kalbėjo prezidentas.

Siekdama paspausti Minską didinti Astravo elektrinės saugumą, Lietuva kurį laiką blokuoja Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos susitarimą dėl partnerystės pagrindų.

G. Nausėda tvirtino, kad šį klausimą taip pat aptarė su A. Lukašenka. Anot jo, Lietuva laikosi pozicijos, kad Baltarusija dar iki elektrinės paleidimo turi imtis priemonių, jog stress testais vadinamų jėgainės darbo nepalankiausiomis sąlygomis bandymų rezultatai būtų įgyvendinti.

„Mes tikrai traktuojame Astravo atominę elektrinę kaip grėsmę mums tiek ekologinio tiek nacionalinio saugumo požiūriu“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat sakė iš Baltarusijos prezidento išgirdęs, kad šalis neskubins jėgainės atidarymo saugumo sąskaita, nes yra lygiai taip pat suinteresuota savo žmonių saugumu kaip valstybė, viena labiausiai nukentėjusių nuo Černobylio katastrofos.

Baltarusija pagalbos nepaprašė

G. Nausėda taip pat pareiškė matantis besikeičiantį Baltarusijos vadovybės požiūrį į koronavirusą.

Baltarusijos valdžia iki šiol susilaukia kritikos, kad nuvertina globalios pandemijos grėsmę.

„Aš manau, kad požiūrs į koronavirusą kaip į grėsmę visuomenės sveikatai yra jaučiamas ir yra gerokai griežtesnis, negu kad buvo prieš kurį laiką. Imamasi tam tikrų priemonių, kurias Baltarusijos prezidentas man išdėstė“, – tvirtino G. Nausėda.

Prezidentas sakė neturintis pagrindo netikėti Baltarusijos gyventojų sergamumo statistika.

„Aš nedisponuoju alternatyviais statistiniais duomenimis apie susirgimus ir jų dinamiką. Mano tikslas buvo (pasakyti – LRT.lt), kad jeigu yra kažkokių būdų padėti Baltarusijos pusei lengviau susidoroti su koronaviruso grėsme, esame pasirengę tai padaryti tiek patarimais, tiek priemonėmis“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Pokalbio metu prezidentas tiesiog padėkojo už tai, bet konkretaus noro gauti vienokio ar kitokio pobūdžio paramą jis neišreiškė“, – pridūrė jis.

Teisėjų skyrimai

Kalbėdamas apie vidaus politiką, G. Nausėda sakė nesutinkantis su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) nuomone, kad jo dekretas dėl teisėjų skyrimo galėjo būti neaiškus. Anot jo, parlamentas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Sigitą Rudėnaitę iš pareigų atleido be pagrindo.

Prezidentas G. Nausėda LAT Civilinių bylių skyriaus pirmininkę S. Rudėnaitę siūlė atleisti iš dabartinių pareigų ir paskirti LAT pirmininke. Seimas antradienį atleido teisėją iš esamų pareigų, tačiau nepaskyrė į prezidento siūlomas.

Kaip skelbė BNS, Seimo EPK šį parlamento sprendimą pripažino negaliojančiu. Seimo etikos sargai kreipėsi į prezidentūrą, prašydama dekretus dėl teisėjų skyrimo bei atleidimo rengti taip, „kad Seimui nekiltų abejonių dėl prezidento valios“.

Šalies vadovas G. Nausėda penktadienį teigė manantis, kad jo valia dekrete dėl S. Rudėnaitės buvo aiški, tad dabartinė situacija šios teisėjos atžvilgiu turi būti ištaisyta.

„Mano valia šitame dekrete yra juodu ant baltu išreikšta labai aiškiai – atleidimas, skiriant į aukštesnes pareigas. Jeigu sprendimo metu gimė štai toks rezultatas, kad žmogus yra atleidžiamas iš pareigų, nesant tam tinkamo pagrindo nei Konstitucijos 115 straipsnyje, nei Teismų įstatyme, reiškia, tiesiog šitą klaidą reikia ištaisyti ir aš labai tikiuosi, kad ji netrukus bus ištaisyta, ir mes grįšime prie normalaus status quo, nes dabartinė situacija teisiniu požiūriu yra nenormali“, – kalbėjo G. Nausėda.

Seimas taip pat nepritarė ir prezidentūros teiktos Giedrės Lastauskienės kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus.

G. Nausėdos teigimu, ir S. Rudėnaitė, ir G. Lastauskienė teisėjų, teisininkų bendruomenėje „turi puikų vardą, puikią reputaciją“.

„Po sprendimo nepatvirtinti jų niekas nepasikeitė. Būtų pasikeitę, jeigu būtų nurodyti konkretūs pagrindai, konkretūs galbūt nekompetencijos pavyzdžiai, bet viso to nebuvo padaryta, todėl mano nuomonė šių gerbiamų teisėjų, teisininkių atžvilgiu lieka nepakitusi“, – pažymėjo prezidentas.

Jis tvirtino minėtas kandidatūras Seimui teiksiąs antrą kartą.

Ragina optimizuoti karinių įsigijimų išlaidas

Prezidentas taip pat sakė, kad dėl koronaviruso pasekmių ekonomikai lėšos karinėms išlaidoms neišvengiamai mažės ir ragina svarstyti galimą optimizavimą karinių įsigijimų srityje. Anot šalies vadovo, sutaupytas lėšas galima būtų nukreipti kitoms sritims.

„Net ir išsaugant tą patį krašto apsaugai skiriamų lėšų procentą – 2 proc. nuo BVP, jeigu BVP mažėja – kai kurios prognozės rodo, kad mažėja apie 8 proc., – reiškia atitinkamai mažėja net ir išliekant tam pačiam procentų lygiui krašto apsaugai skirtos lėšos“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė šalies vadovas.

Jo teigimu, dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų taupymo turi spręsti tie, kurie už tai yra atsakingi. Tačiau pats ragino svarstyti galimą lėšų taupymą optimizuojant karinius įsigijimus.

„Kaip jas taupyti, tegul pirmiausia apsisprendžia tie, kurie yra atsakingi už šituos asignavimus, o mes visada esame šalia ir mano vienas iš raginimų ir aspektų, kuriuos aš visada sakau ir kariuomenės vadui, ir krašto apsaugos ministrui, – mes skiriame tikrai didžiules, įspūdingas lėšas kariniams įsigijimams ir mes negalime švaistyti pinigų šitoje srityje, nes šitie pinigai turi būti labai tiksliai skaičiuojami“, – teigė G. Nausėda.

„Šitie pinigai potencialiai galėtų atitekti kitoms gyvenimo sritims, kurios taip pat yra tikrai labai svarbios. Aš tikiuosi, su šituo suvokimu ir bus stengiamasi spręsti, kaip optimizuoti išlaidas ir kaip sutaupyti būtent šitoje srityje“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis penktadienį LRT radijui teigė, kad dėl pandemijos sukeltos krizės mažėjant BVP mažės ir gynybos biudžetas, teks persvarstyti kai kuriuos kariuomenės plėtros planus ir taupyti, tačiau jis pabrėžė, kad 2 proc. BVP kariuomenės finansavimo standartas turi būti išlaikytas.

Finansų ministerija šį pirmadienį paskelbė prognozę, kad šiemet Lietuvos ekonomika gali smukti 7,3 proc., bet kitąmet ūkis paaugs 6,6 proc. Scenarijus remiasi prielaida, kad viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį.

Populiariausi

Istorijos egzaminas

Lietuvoje

2020.07.07 12:46

Užduotis apie Landsbergį ir Brazauską įveikę abiturientai: per istorijos egzaminą reikėjo tiesiog pagalvoti istorikas: nuotolinis mokymas atskleidė brandos stygių; atnaujinta 13.18

14