Lietuvoje

2020.04.23 18:06

Nausėda: Seimo sprendimas dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininkės yra neteisėtas, darantis gėdą Lietuvai

Benas Brunalas, ELTA 2020.04.23 18:06

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šios savaitės Seimo nutarimas atmesti Aukščiausiojo Teismo pirmininkės kandidatūrą yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje. Prezidento teigimu, parlamento sprendimas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, kai ši buvo teikiama paaukštinti pareigose, ne tik nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei, bet kartu neturi ir jokio teisinio pagrindo.

Prezidentas kritiškas ir dėl parlamento pozicijos jo teiktos kandidatūros į Konstitucinį Teismą atžvilgiu. G. Nausėdos teigimu, Seime argumentų, kodėl Giedrė Lastauskienė yra netinkama, jis neišgirdo, tad ją siūlys dar kartą.

„Seimo nutarimas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje, kai asmuo, teikiamas paaukštinti pareigose, užuot tai padarius, yra pažeminamas. Prezidento nuomone, tokia situacija nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei ir kelia nepasitikėjimą valstybės valdžios institucijomis“, – rašoma Eltai atsiųstame prezidentūros komentare.

Kartu atsiųstoje pozicijoje pažymima, kad S. Rudėnaitės atleidimas iš pareigų nesiremia prezidento teikimu bei neturi teisinio pagrindo. Todėl, akcentuoja Prezidentūra, atleidimas yra neteisėtas.

„Prezidentūra trečiadienį atkreipė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių dėmesį, kad Seimo nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš pareigų nesiremia Prezidento teikimu bei neturi teisinio pagrindo, kuris būtų įtvirtintas Konstitucijoje ir Teismų įstatyme. Tai reiškia, kad jis yra neteisėtas, pažeidžia S. Rudėnaitės teises ir turi būti pripažintas netekusiu galios nuo jo priėmimo momento“, – rašoma komentare.

Prezidentūra pažymi, kad S. Rudėnaitės atleidimas, nesant teisinio pagrindo, paralyžiuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbą.

„Visi asmenų, šiuo metu einančių vadovaujančias pareigas neteisėtai atleisto asmens vietoje, priimti sprendimai galės būti ginčijami teismuose kaip neteisėti. Prezidento nuomone, Seimas turi vienintelį kelią – nedelsiant imtis visų įmanomų būdų priimti sprendimą, kuriuo būtų ištaisyta padaryta šiurkšti klaida ir išvengta tolesnių teisinio nihilizmo apraiškų valstybėje“, – teigia prezidentūra.

Lastauskienę Seimui teiks antrą kartą

Kartu Prezidentūra pasisakė ir dėl Seimo slaptu balsavimu antradienį į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas nepatvirtintos G. Nausėdos siūlytos G. Lastauskienės kandidatūros. Kaip Eltą informavo Prezidentūra, šalies vadovas neišgirdo įtikinamų argumentų, kodėl ši teisėja yra netinkama į siūlomas pareigas. Todėl, žada prezidentas, atmestą kandidatūrą teiks dar kartą.

„Seimui svarstant Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo narius, Prezidentas neišgirdo įtikinamų argumentų, kodėl nusipelniusi teisės mokslo atstovė ir stipri teisės praktikė negalėtų užimti šių pareigų. Prezidentas neturi priežasčių abejoti G. Lastauskienės profesine kvalifikacija ir reputacija. Dėl šios priežasties Prezidentas ketina pakartotinai teikti Seimui G. Lastauskienės kandidatūrą“, – rašoma atsiųstame komentare.

Seimas antradienį nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų.

Už Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiūlytą Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas balsavo 41 Seimo narys, prieš – 59, susilaikė 20 parlamentarų.

Už prezidento G. Nausėdos pateiktą G. Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 50, susilaikė 16 Seimo narių. Didžiausio palaikymo sulaukė Algio Norkūno kandidatūra, tačiau tai jam nepadėjo tapti KT teisėju. Už jo paskyrimą KT teisėju balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 24 parlamentarai.

Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.