Lietuvoje

2020.05.03 11:27

Gydytoja apie darbo kasdienybę: žmonės nesisaugo tol, kol neatsiduria kitoje barikadų pusėje

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.03 11:27

Žmonės būna atsipalaidavę ir nesisaugo tol, kol neatsiduria kitoje barikadų pusėje, portalui LRT.lt sako Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja Rūta Pundinienė. Anot jos, tikriausiai nė vienam gydytojui Lietuvoje nėra tekę dirbti panašiomis sąlygomis, todėl pamačius, kad prie laiptinės būriuojasi jaunuoliai, o parduotuvėje be kaukių vaikšto pensinio amžiaus žmonės, pikta.

R. Pundinienė pasakoja, kad dabar, kai nuo pirmojo užsikrėtimo koronavirusu Lietuvoje praėjo jau du mėnesiai, darbo pobūdis stoja į savo vėžes. Tačiau pačioje pradžioje, kai užsikrėtimų dar nebuvo arba jų buvo labai nedaug, jautėsi ir sąmyšis.

„Viskas buvo nauja, dar nežinoma – nei kaip su pacientu elgtis, nei kaip rengtis ar nusirengti. Klausimų kėlė ir tokie elementarūs dalykai“, – tvirtina medikė.

Medikų darbo diena atrodo panašiai, kaip ir iki koronaviruso pandemijos – ryte vyksta pacientų vizitacija, tikrinamos gyvybinės funkcijos, vykdomos deguonies įsotinimo procedūros, matuojamas kraujospūdis, daromi laboratoriniai, rentgeno tyrimai. Vis dėlto R. Pundinienė atvira – tikriausiai niekam nėra tekę dirbti panašiomis sąlygomis.

„Nė vienas vyresnis ar jaunesnis medikas su tokiais iššūkiais nesusidūręs – nieko panašaus nebūdavo, tik mokymai. Tokie mokymai buvo, kai plito SARS virusas, tačiau visai kitaip, kai viskas persikelia į praktiką“, – prisimena medikė.

Atsiranda rutina

Jos teigimu, dabar darbo pobūdis visai kitoks, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją. Skiriasi ir priėjimas prie paciento, o sunkumų sukelia ir dėvima apsauginė apranga.

„Negali elementariai normaliai žmogaus apžiūrėti, negali širdelės klausyti – iš dalies toks aklas, laboratorinis darbas, pasikliauji ir žmogaus pasakymu. Iššūkių ir apžiūros procese yra, tai kardinaliai pasikeitę“, – kalba R. Pundinienė.

Nė vienas vyresnis ar jaunesnis medikas su tokiais iššūkiais nesusidūręs

R. Pundinienė pasakoja, kad sulaukus pirmojo koronavirusu užsikrėtusio paciento jautėsi žmogiška baimė ir nerimas, tačiau dabar, praėjus dviem mėnesiams po pirmojo paciento, atsiranda tam tikra rutina.

„Žinoma, su visomis apsaugomis esi, bet tiesiog priimi tokią realybę. (...) Jau ne pirmas mėnuo, galbūt ir pasiilgstame savo ankstesnių pacientų, su kitomis patologijomis, nes dabar praktiškai viena liga su jos variacijomis, komplikacijomis. Bet ji jau tapo sava“, – darbo užkulisiais dalijasi gydytoja.

Nors ligoninėje atsiranda tam tikra rutina, o gydytojams aiški darbo specifika, dar kyla sunkumų. Sunkiausia tai, kad su pacientu praleistas laikas ribojamas – visai kitaip pacientą apžiūri, turi išlaikyti atstumą, sako R. Pundinienė.

Daugumos pacientų būklė vidutinio sunkumo

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, keitėsi ne tik darbas su pacientais. Naujų iššūkių buvo ir organizuojant darbą. Nuo šiol medikai dirba slenkančio grafiko režimu. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną eiti į darbą nebereikia – kartais dirbi kelias dienas iš eilės, kartais turi kelių dienų pertrauką. Dažniausiai gydytojai gali atsikvėpti vieną arba dvi dienas.

Žmonės būna atsipalaidavę ir nesilaiko karantino tol, kol neatsiduria kitoje barikadų pusėje

Neliko ir pacientų pasiskirstymo – nėra taip, kad šis pacientas mano, o šis – ne, šypsosi R. Pundinienė. Ryte susirinkimo metu medikų komanda pasiskirsto, kuris už kurį postą bus atsakingas. Iš viso Infekcinių ligų skyriuje rūpinamasi 55 pacientais.

Pasak R. Pundinienės, daugumos pacientų būklė yra vidutinio sunkumo – didžiajai daliai pasireiškia komplikuoti plaučių uždegimai, kai kuriems reikalinga deguonies ar antibiotikų terapija. Sunkesnės būklės pacientai, atvykę iš Klaipėdos hospiso, sako medikė. Vis dėlto, priduria ji, šių pacientų būklė jau iki užsikrėtimo koronavirusu buvo sunki.

Nė vienas nebuvo ruoštas tokiai situacijai

Dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės darbo organizavimo buvo atliktas patikrinimas, jo išvadose rašoma, kad koronaviruso išplitimas tiek tarp pacientų, tiek tarp ligoninės darbuotojų yra iš dalies susijęs su infekcijų kontrolės reikalavimų nesilaikymu, daug kritikos sulaukė ligoninės vadovas. Patikrinimo metu surinkta medžiaga perduota prokuratūrai.

Anot R. Pundinienės, jei ir buvo padaryta klaidų, tikriausiai suveikė žmogiškasis faktorius, kadangi nė vienas žmogus nebuvo ruoštas tokiai situacijai. Tačiau medikė pabrėžia – Infekcinių ligų skyriaus gydytojai visada turėjo apsauginių priemonių ir jautėsi pakankamai saugiai.

Esate medikas ir norėtumėte pasidalinti savo istorija? Rašykite redakcijai el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt