Lietuvoje

2020.04.24 11:01

Padidinę atlyginimus medikams kerta per pačių įstaigų pajamas: pacientų atstovai įsitikinę – skirtumą sumokėsime mes

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.04.24 11:01

Po ilgų kautynių Seime pagaliau priimtas sprendimas medikams 18 proc. padidinti atlyginimus. Praėjo vos trys savaitės – o jau planuojama 2-3 kartus nurėžti bazines kainas už radiologines paslaugas, kurios, anot medikų, ir taip nedengia realių sąnaudų. Situaciją turėtų sušvelninti laikinos kompensacijos, tačiau laikina paguoda medikų netenkina.

Pacientai būgštauja, kad nurėžtą dalį jiems teks dengti iš savo kišenės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ramina – patvirtinus įkainius įstaigos galės išmokėti medikams didesnius atlyginimus, o nuo lapkričio bus dengiamos ir infrastruktūros išlaidos.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga balandžio 21 dieną pavedė Valstybinei ligonių kasai (VLK) parengti ir teikti svarstyti Privalomojo sveikatos draudimo tarybai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų perskaičiuotas bazines kainas.

VLK perskaičiuotos kainos drastiškai sumažėjo. Pavyzdžiui, Kompiuterinė tomografija ar daugiafazė kontrastinė kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas iki perskaičiavimo kainavo 71,47 Eurus. Perskaičiavus įkainis nukrito perpus – iki 38,27 Eurų. Magnetinio rezonanso tomografijos iki 1 teslos magnetinio lauko stiprumo, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas, įkainis sumažėjo 2,6 karto: nuo 105,01 Euro iki 39,58 eurų.

Teigiama, kad bazinės kainos perskaičiuotos atsižvelgiant į didžiųjų Lietuvos ligoninių pateiktus duomenis.

Atsižvelgdama į drastišką kainų skirtumą po perskaičiavimo VLK nusprendė, kad reikėtų šioms paslaugoms numatyti laikinąjį kompensacinį priedą. Priedo dydis identiškai sutampa su perskaičiuotų įkainių skirtumu.

Nauji įkainiai su laikinais priedais turėjo būti tvirtinami ketvirtadienį Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, tačiau posėdis staiga nukeltas į balandžio 28 dieną.

Nepaisant to, kad sprendimas būtų priimamas balandžio pabaigoje, tarybai patvirtinus naujieji įkainiai būtų taikomi ne nuo priėmimo dienos, o nuo balandžio 1-osos, atbuline data.

Medikai nesuvokia, kaip viskam brangstant įkainiai už jų paslaugas kelis kartus atpinga

VLK perskaičiuotos bazinės radiologinių tyrimų kainos šokiravo medikų bendruomenę. Šie teigia, kad minėtų tyrimų savikaina nesumažėjo, naudojama įranga, jos priežiūra, remontas neatpigo. Dar daugiau – pačių išlaidų tik padaugėjo, nes dėl plintančio koronaviruso nepalyginamai dažniau vykdoma priemonių, patalpų dezinfekcija, naudojama daugiau asmens apsaugos priemonių.

Taip pat lėšų reikia ir didėjantiems medikų atlyginimams. Mat pats premjeras Sauliaus Skvernelis dar balandžio pradžioje pranešė, kad 18 proc. keliami atlyginimai visiems medikams ir tam papildomai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo bus skirta apie 130 mln. Eurų.

Medikai atkreipia dėmesį, kad atlyginimus ligoninės moka iš gaunamų lėšų už suteiktas paslaugas pagal VLK nustatytas kainas. Jei bazinės kainos mažėja, nei didinti atlyginimų, nei tekti kokybiškų paslaugų nėra įmanoma.

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė, kuri Vilniaus Santarų klinikose dirba gydytoja radiologe, naujienų portalui LRT.lt komentavo abejojanti bazinių kainų perskaičiavimo tvarka. Jos tikinimu, nė viena įstaiga negali šiandien teigti, kad jų sąnaudos sumažėjo, jeigu brango viskas – nuo elektros, darbo užmokesčio iki apsaugos priemonių.

„Ne vieną kartą buvo siūlyta apskritai tvarką keisti ir labiau diferencijuoti tyrimus pagal apimtis, pagal sudėtingumą ir pagal tai įkainius reguliuoti, bet niekas į tai neatsižvelgė. Paslaugų įkainiai paskutinį kartą buvo keisti 2018 m. Kas tokio drastiško galėjo pasikeisti įstaigose ar pačioje metodikoje, kad įkainis sumažėtų per pusę? Ką įstaigos galėjo pateikti, jeigu sąnaudos neabejotinai tik išaugo? Net ir dabartinė koronaviruso situacija išaugino sąnaudas, nes tu po kiekvieno paciento turi dezinfekuoti vietą, aparatūrą, kad kiekvienas atėjęs pacientas gultųsi į švarią lovą. Turi naudoti papildomas apsaugas“, – tikino J. Sejonienė.

Kodėl prireikė šiuo metu keisti įkainius – Lietuvos medikų sąjūdis gali tik spėlioti. Kaip ir dėl paties kompensacinio priedo.

„Medikai ruošiasi antrai koronaviruso bangai, o jie, matyt, ruošiasi taupyti. Nes kompensacinis balas taip ir pavadintas – laikinas. Be jokio termino. Matyt, kada norės, kada neužteks pinigų, tada jį ir sumažins, nes termino nėra“, – būgštavo Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja.

Mažinimas, jos teigimu, turės labai skaudžių pasekmių visam sveikatos priežiūros sektoriui. Mat negaudamos pajamų gydymo įstaigos bus priverstos taupyti kirsdamos pirmiausia per medikų darbo užmokestį. Jeigu radiologinių paslaugų sąnaudos bus didesnės už pajamas, greičiausiai mažės ir gydytojų radiologų atlyginimai.

Anot J. Sejonienės, Lietuvoje juntamas radiologų-technologų stygius, jų netenkina nei Lietuvoje esantys darbo krūviai, nei darbo užmokestis, tad nemaža dalis jų tiesiog emigruoja.

„Radiologų pertekliaus tikrai nėra, o išvažiavusių yra labai daug. Mano žiniomis, vien Danijoje vienoje iš ligoninių dirba apie 10 lietuvių radiologų. Jie išvažiavę dėl algos, dėl darbo sąlygų, dėl galimybių tobulėti. Po šio sprendimo radiologų neabejotinai gali dar sumažėti, nes jeigu radiologijos paslaugų įkainiai kris, tai radiologų ir technologų darbo užmokestis irgi mažės.

Kadangi posėdis nukeltas balandžio 28 dienai, aš labai tikiuosi, kad ir pačios įstaigos, kurios vos ne apkaltintos, kad pagal jų duomenis įkainiai buvo perskaičiuoti, jos imsis kažkokių veiksmų. Nes tai ne tik įkainių klausimas, bet ir darbuotojų darbo užmokesčio klausimas. Tikimės sulaukti jei ne sprendimo, tai bent jau paaiškinimo, kodėl ta metodika pasikeitė ir apskritai kokia ji yra, kad tą tvarką būtų galima padaryti teisingesnę“, – vylėsi J. Sejonienė.

Abejoja duomenų teisingumu: paskaičiavo savo metodikomis, kurių niekam nerodo

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja trečiadienį apmaudą dėl mažėjančių bazinių kainų išliejo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas po šiuo įrašu komentavo, kad tokie SAM bei VLK sprendimai nebestebina. Tiesa, vedėjas leidžia platinti tik neredaguotą jo įrašą.

„Tai eilinis SAM ir TLK (teritorinės ligonių kasos – LRT.lt) išsidirbinėjimas iš gydytojų. Klausimo istorija daug gilesnė. Viskas prasidėjo prieš porą metų, kai Radiologinės pagalbos optimizavimo taryboje prie SAM (kurioje teko dalyvauti) buvo iškeltas klausimas dėl kelių sričių tyrimų apmokėjimo. Kaip žinia, dabar nepriklausomai, ar darai vieną galvą ar visą krūtinę/pilvą/dubenį onko su dinamika, apmokėjimas yra tas pats.

Mes (radiologai toje taryboje) kėlėme klausimą, kad įkainiai turėtų skirtis, nes skiriasi realios sąnaudos, darbo krūvis ir pan. Ką padarė SAM? Jie išsiuntė užklausas minėtoms rašte įstaigoms su prašymu paskaičiuoti realias sąnaudas, atliekant KT ir MRT (kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos – LRT.lt) vienai, dviem ir trims sritims. Buvo paskaičiuota ir nusiųsta.

SAM, o ypač TLK atstovėms jos nepatiko ir jie paskaičiavo patys. Paskaičiavo savo metodikomis (nenurodydami jų net prašomi) ir gavo kone dvigubai mažesnes kainas nei yra dabar. Iš kur tas skirtumas? Jie NESKAIČIUOJA NUSIDEVĖJIMO IR AMORTIZACIJOS. Jie (TLK) įsivaizduoja, kad jie ir perka įstaigoms įrangą, kurios nereikia instaliuoti, išlaikyti, remontuoti. Išvadoje mums (tarybos radiologams) tėškė į akis savo skaičius, pasakė, kad mes ir taip daug gauname ir nieko geriau nebus.

Aš labai kvestionuočiau tą dalį, kad kainos nustatytos remiantis ĮSTAIGŲ skaičiavimais. MELAS. Tas kainas sukūrė TLK klerkai, be jokio derinimo su įstaigomis ar ta pačia Radiologinės pagalbos optimizavimo taryba. Ką reiškia apmokėjimo skirstymas į dvi dalis (bazinę ir laikiną priedą)? Priedo neliks, o įkainis už brangius tyrimus sumažės 2-3 kartus. Ne procentus, o kartus! Kaip SAM didina deklaruojamą apmokėjimą už paslaugas, vertinkite patys“, – komentavo A. Čiuvašovas.

Pacientai griebiasi už galvų: galiausiai už viską teks primokėti mums

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas naujienų portalui LRT.lt komentavo negalintis suvokti bazinių kainų mažinimo, kai jos ir dabar nedengia visų gydymo įstaigų sąnaudų. Asociacijos atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 1,2 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, parodė, kad šiandien radiologinių tyrimų paslaugą gauti yra sudėtinga, o pandemijos metu jos tapo dar mažiau prieinamos.

„Apklausa parodė, kokios yra ilgos laukimo eilės prie magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimo, ir tada aiškinomės priežastis. Kalbantis su Nacionaliniu vėžio institutu, su Santaros klinikomis, Kauno klinikomis visų pozicija buvo ta pati – ydingas apmokėjimo modelis.

Pavyzdžiui, kai yra atliekami trijų skirtingų anatominių zonų tyrimai, yra apmokama kaip už vieną tyrimą. Natūraliai tuomet įstaigos planuodavo savęs nenuskriausti, arba siųsdavo pacientus tris kartus skirtingu metu skirtingas zonas išsitirti, kas yra visiškai nelogiška medicininiu požiūriu, arba stengdavosi tų pacientų netirti ir kreipti į privačias gydymo įstaigas, kuriose, natūralu, yra priemokos. Ir dabar kažkokiu stebuklingu būdu tie įkainiai sugebėjo ne didėti, o mažėti, nors jau tada įstaigos sakė, kad jie nedengia realių sąnaudų“, – stebėjosi Š. Narbutas.

POLA asociacijos prezidento turimais duomenimis, pavyzdžiui Nacionalinio vėžio instituto gaunamos pajamos už radiologijos srities paslaugas jau dabar nedengia sąnaudų, po pastaruoju metu skirtumas padidėjo iki 40 proc.

Skirtumas susidaro dėl to, kad dabar galiojantys įkainiai neatspindi realios situacijos ir gerokai skiriasi nuo tų, kurie galioja kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, jei už kompiuterinės tomografijos tyrimą šiandien Lietuvoje gydymo įstaigai mokama apie 70 eurų, tai reali jo kaina siekia 120 eurų. Už magnetinio rezonanso tyrimą mokama apie 100 Eurų, kai realiai jis kainuoja apie 250 eurų.

Įtarimų pacientų teises ginančiai nevyriausybinei organizacijai kelia ir tai, kad įkainių skaičiavimo metodikos VLK neviešina ir mažėjimą sieja su gydymo įstaigų pateiktais duomenimis. Kompensacinis priedas kelia tik daugiau neaiškumų, nes nėra nurodyto laiko, iki kada jis bus taikomas.

Antra – kad sprendimas turėtų įsigalioti atgaline data, kas kertasi su teisinėmis nuostatomis. Trečia – pati posėdžio rengimo tvarka, kai trečiadienį paviešintus naujus įkainius ketinama priimti jau kitą dieną. Tiesa, vėliau posėdis nukeliamas iš ketvirtadienio į antradienį, tačiau tai vis tiek pilnos darbo nesudaro savaitės, pažeidžiant tarybos nuostatus. O ten rašoma, kad „Tarybos pirmininko pasirašyta darbotvarkė likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki numatomo Tarybos posėdžio paskelbiama VLK interneto svetainėje“.

Be to, kol kas nepateikiama jokių nuorodų, kaip bus galima stebėti nuotoliniu būdu vykstantį posėdį, nors jie yra atviri ir juos stebėti gali visi norintys.

„Tai aš nesuprantu, kokia yra logika valstybės? Tie tyrimai nėra kažkokia prabanga, jie yra būtinybė, kai yra trauma, infekcija, nenustatytas ligos židinys. Onkologinių pacientų atveju tai iš viso yra rutininis tyrimas, kurį tau būtina atlikti paskiriant daugelį vaistų, nes žiūrima, ar tos metastazės nyksta, ar jos didėja, ar jos atsiranda. Kitais tyrimais to nenustatysi.

Tai yra neprotingas sprendimas, pažeidžiantis tiek pacientų lūkesčius, tiek prieštaraujantis Vyriausybės sprendimui kelti medikų atlyginimus. Tai rezultatai bus du: radiologams sumažės atlyginimai kokiu trečdaliu ar dar daugiau, o pacientams išaugs priemokos ir laukimo eilės.

Jau dabar, pandemijos laikotarpiu, ir taip mes turėjome šitas paslaugas apribotas, kurių niekas negali gauti, teikti, išskyrus būtinąją pagalbą. Mums kaip organizacijai POLA vėl daug raštų prirašius ministerijai leido onkologiniams pacientams radiologines paslaugas teikti. Bet tai vėlgi yra tik lašas jūroje ir ne visi miestai ir respublikinės ligoninės tą daro. Šitoks dalykas ne tik kad ekonomiškai nėra protingas, nei čia yra labai didelio sutaupymo klausimas, kažkiek milijonų per metus sutaupys, bet kiek dėl to eilės išaugs, priemokos išaugs ir kita, pavyzdžiui, korupciją gydymo įstaigose“, – prognozėmis dalijosi POLA prezidentas.

Š. Narbutas yra įsitikinęs, kad sumažėjus įkainiams skirtumą iš savo kišenės teks dengti pacientams. Užkirsti kelią tokiam sprendimui šiuo metu nėra paprasta, nes dauguma instrumentų yra apriboti: teisė burtis, piketuoti, atvykti derėtis, tartis.

„Bet ką mes vienareikšmiškai darysime – priminsime apie mūsų apklausas, kurios rodė, kad ir dabar situacija su tais radiologiniais tyrimais yra bloga Lietuvoje, kad jų prieinamumas yra mažas, laukimo eilės yra didelės, priemokos – didelės ir kad ta situacija yra tik gilinama. Kur čia yra kažkuo pamatuotas sprendimas, kuris galėtų būti geriau pacientams? Tikrai neįmanoma įžiūrėti“, – piktinosi Š. Narbutas.

SAM teigia, kad be naujų įkainių didesnių atlyginimų balandį nebus

SAM nesutinka su medikų teiginiu, kad bazinės kainos yra per mažos. Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė naujienų portalui LRT.lt komentavo, kad už dalį radiologinių tyrimų šiuo metu yra permokama, o už kitus – neprimokama. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimu tikimasi šias bazines kainas sureguliuoti.

„2012 metais buvo perskaičiuotos brangių tyrimų apmokėjimo kainos pagal tuometinę apskaičiavimo metodiką, ir tai parodė, kad kainos už brangius tyrimus yra net gerokai aukštesnės, negu realiai paskaičiuota kaina. Ir 2012 metais buvo priimtas sprendimas mokėti tą didesnę kainą, nesvarbu, kad paskaičiavimas pagal realias sąnaudas rodė ką kita. Jeigu mes už magnetinį rezonansą vienos anatominės srities mokame 145 eurų, bet reali kaina, paskaičiuota pagal sąnaudas, yra 46 eurai, tai vadinasi ta permoka yra virš 100 eurų“, – tikino L. Jaruševičienė.

Tačiau SAM bazinių kainų mažinti neketina, net jeigu jos neatitinka pagal metodiką paskaičiuotos paslaugos kainos.

„Natūralu, kad žmonės turi teisę į tuos lūkesčius, tikėtis gauti ne mažiau, negu kad jie uždirbo anksčiau už tą patį darbą. Todėl yra laikinasis kompensacinis priedas – mes avansu, galbūt į priekį mokame tą padidintą sumą, kuri kažkada buvo nustatyta“, – sakė viceministrė.

Laikinasis kompensacinis priedas, L. Jaruševičienės teigimu, gali kisti priklausomai nuo šalies ekonominės situacijos.

„Gali būti, kad, jeigu bus labai bloga ekonominė situacija, gal tas laikinasis kompensacinis priedas ir 10 metų išsilaikys. Bet yra dar vienas dalykas. Daug metų VLK mokėjo tik už einamąsias išlaidas: darbo užmokestį, reagentus ir kitas išlaidas, bet pati įranga arba patalpos, kuriose stovi įranga, jos nebuvo įskaičiuojamos į kainą. Tai dabar yra istorinis įvykis – mes turime įstatymo pakeitimą ir nuo šių metų lapkričio 1 dienos mes turime įskaičiuoti tą amortizacijos arba infrastruktūrinę dalį į įkainį.

Ką tai reikštų brangiems tyrimams? Kadangi jų infrastruktūros dalis yra labai didelė, nes įranga tiesiog yra labai brangi, man sunku prognozuoti, bet aš įtariu, kad tai gali sudaryti apie trečdalį ar pusę kainos, tai kai mes įskaičiuosime šitą segmentą į kainą, gali būti, kad jau šiais metais tie laikinieji priedai jeigu neišnyks, tai jie tiesiog labai stipriai sumažės, nes apskritai pašoks kainos už brangius tyrimus“, – tikino sveikatos apsaugos viceministrė.

Tiesa, atlikus skaičiavimus pagal metodiką paaiškėjo, kad kai kurių radiologinių tyrimų kainos yra mažesnės, nei realios sąnaudos. Tokių tyrimų iš 16 yra 2: Kompiuterinė tomografija ar daugiafazė kontrastinė kompiuterinė tomografija, kai atliekamas trijų anatominių sričių tyrimas ir Kompiuterinė tomografija ar daugiafazė kontrastinė kompiuterinė tomografija, kurios metu naudojamos teleradiologijos priemonės, kai atliekamas trijų anatominių sričių tyrimas.

Abiejų bazinė kaina padidinta apie 10 Eurų, nuo 71,47 Eurų iki 82,23 Eurų. Kadangi už kitus tyrimus mokama daugiau, nei rodo metodiniai skaičiavimai, lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms turėtų pakakti.

L. Jaruševičienė sutiko, kad sprendimą stengiamasi priimti skubos tvarka, tačiau pažeidimų skuboje SAM neįžvelgia. Pavyzdžiui, taryba, kurios posėdis suplanuotas balandžio 28 dieną, apie tai pranešė trečiadienį, todėl faktiškai reiškia, kad posėdis įvyks po 5 darbo dienų, kaip reikalauja teisės aktai. O naujas bazines kainas taikyti nuo balandžio 1 dienos verčia įsipareigojimai medikų bendruomenei.

„Teisės aktas bus priimtas, kada bus priimtas, tiesiog apmokėjimas taikomas už sąnaudas, patirtas nuo balandžio mėnesio. Aišku, galima taikyti nuo gegužės 1 dienos, bet visą mėnesį medikai negautų didesnių atlyginimų. Mes norime, kad jie kuo anksčiau pajustų tą pozityvų efektą“, – teigė L. Jaruševičienė.