Lietuvoje

2020.04.28 05:30

Smurtas artimoje aplinkoje neaplenkia ir „elito“, tačiau prabilti stabdo visuomenės abejingumas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.04.28 05:30

Tai, kad smurtaujama tik tam tikro socialinio sluoksnio šeimose, – mitas, tvirtina LRT.lt kalbintos pašnekovės. Anot jų, ir aukščiausio socialinio sluoksnio šeimose smurtaujama, o kai kurie atvejai baigiasi net mirtimi. Tačiau smurto aukoms sunku apie tai kalbėti, jos baiminasi visuomenės reakcijos.

Kad smurtas nesirenka socialinio sluoksnio, parodo ir tai, kad kiek anksčiau nei prieš savaitę dėl smurto artimoje aplinkoje į policijos pareigūnus kreipėsi nušalintojo prezidento Rolando Pakso sutuoktinė Laima. Tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas, o tai pareigūnai argumentuoja tuo, kad L. Paksienė nerašė pareiškimo.

Pasak Moterų informacijos centro direktorės Jūratės Šeduikienės, mitas, kad smurtaujama tik tam tikro socialinio sluoksnio šeimose, buvo sugriautas dar 1998 metais. Lietuva buvo viena iš kelių pasaulio šalių, atlikusių viktimologinį tyrimą. Tyrimas labai aiškiai parodė: netiesa, jog smurtaujama tam tikro socialinio sluoksnio šeimose.

„Galbūt į policiją dažniau kreipiasi žemesnio išsilavinimo asmenys, kadangi turintieji aukštesnį išsilavinimą, aukštesnes pareigas turi daugiau baimių, kad bus atpažinti. Jie į policiją kreipiasi rečiau, o jei reikia pagalbos, dažniau kreipiasi asmeniškai, jau ne į policiją, o į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ar pagalbos ieško kitur“, – aiškina Moterų informacijos centro direktorė.

1998 metais atliktas tyrimas parodė, kad kas trečia moteris Lietuvoje patiria savo artimiausio partnerio ar vyro fizinį smurtą. Anksčiau sakydavo, kad labiau smurtauja kaimo vietovėse gyvenantys žmonės, kitataučiai, o lietuviai jau tikrai savo žmonų nemuša, pasakoja J. Šeduikienė. Atliktas tyrimas paneigė ir tai – smurtą patiria įvairių socialinių grupių žmonės.

Vis dėlto Vilniaus Moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė tvirtina, kad dar vyrauja policijos pareigūnų naratyvas, jog „mušasi tos šeimos, kuriose vartojamas alkoholis, kurios patiria socialinę atskirtį“. Tačiau tai – aukų ir pačios problemos sumenkinimas, įsitikinusi pašnekovė.

Smurtaujama ir aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose

Kaip jau skelbėme kiek anksčiau, dėl smurto artimoje aplinkoje į policijos pareigūnus kreipėsi nušalintojo prezidento R. Pakso žmona Laima. Tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas: pareigūnai argumentuoja tuo, kad L. Paksienė nerašė pareiškimo.

Policijos atstovai LRT.lt sako, kad šiuo metu sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nepriimtas, nes negauta pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Tokį pareigūnų sprendimą kritikuoja L. H. Vasiliauskė. Anot jos, jei moteris skambina į Bendrosios pagalbos centrą ir sako, kad jos sutuoktinis „girtas ir mušasi“, tai akivaizdu, jog ji patiria smurtą: „Pareigūnai yra smurtautojo pusėje, o ne aukos – ji jau padarė pareiškimą, kai paskambino į 112.“

Tačiau tokių atvejų – daugiau.

„Kiek skaitėme pirmuose laikraščių puslapiuose apie aukščiausio visuomenės sluoksnio nužudytas moteris? Vengiame pripažinti, kad viešoje erdvėje žinomose porose taip pat smurtaujama, kad moterys patiria smurtą. Tik šiais atvejais moteriai dar sunkiau išviešinti smurtą, ji pagrįstai baiminasi visuomenės reakcijos.

Kai viešojoje erdvėje prabilo dainininkės, kai jos apsisprendė išviešinti chronišką smurtą, kiek jos sulaukė piktų visuomenės reakcijų, pasityčiojimų. Visuomenė, institucijos nepasakė, kad tai yra nusikaltimas, neapgynė jų, mes negirdėjome apie realias bausmes smurtautojams. Jei viešumoje matomi žmonės kreipiasi dėl patiriamo smurto, grėsmė turi būti padauginama bent kubu“, – tvirtina L. H. Vasiliauskė.

Ji primena, kad anksčiau viena viešojoje erdvėje žinoma politikė buvo ilgai matoma su smurto žymėmis ant veido. Apie patiriamą smurtą žinojo ir jos partijos nariai, ir darbovietė, tačiau visi suko akis į šalį ir nedrįso įsikišti, apgailestauja Vilniaus Moterų namų vadovė. Šis smurtavimo atvejis baigėsi moters nužudymu.

Pašnekovė primena, kad viešojoje erdvėje vis pasirodo informacijos apie tarp visuomenėje žinomų porų vykstantį smurtą, apie garsių ir sėkmingų moterų patiriamą smurtą.

„Jei niekas neįsikiš, smurtas artimoje aplinkoje stiprės ir gali baigtis nužudymu, todėl policijai siūlyčiau išsiimti vašką iš ausų, ypač kai kalba eina apie visuomenėje žinomus žmones, nes įstatymai galioja visiems. (...) Moterims pavojingiausia vieta yra namai“, – imtis veiksmų ragina L. H. Vasiliauskė.

Smurtas artimoje aplinkoje nurašomas kaip buitinis konfliktas

J. Šeduikienė išskiria, kad, užfiksavus smurto artimoje aplinkoje atvejį, auka neprivalo rašyti pareiškimo, ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas policijos iniciatyva. Vis dėlto, apgailestauja ji, policija geriau atpažįsta fizinį smurtą, kai mato aiškius fizinius sužalojimus, tačiau, jei auka kenčia nuo psichologinio smurto, policija ne visada jį atpažįsta.

Tokiais atvejais smurtautojas neretai paliekamas savo gyvenamojoje vietoje, o jei ir išvežamas, jau po 48 valandų arba dar anksčiau sugrįžta atgal į namus, tvirtina Moterų informacijos centro direktorė. Pasak jos, tokiais atvejais taikomos netinkamos kardomosios priemonės.

L. H. Vasiliauskės teigimu, priėmusi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, valstybė įsipareigojo įsikišti ir padėti nukentėjusiam asmeniui išsivaduoti iš smurtinių santykių. Tačiau, pasak jos, gyvename konservatyvioje ir patriarchalinėje visuomenėje, todėl neretai smurtas artimoje aplinkoje nurašomas kaip buitinis konfliktas, atsiranda aukos kaltinimas.

Smurtas artimoje aplinkoje yra lyčių nelygybės išraiška ir kraštutinė moterų diskriminacijos forma, todėl sveika visuomenė turi būti nukentėjusiojo asmens pusėje, akcentuoja Vilniaus Moterų namų vadovė. Ji pabrėžia, kad patyrus smurtą sunku apie tai kalbėti, nes, aukai paviešinus nusikaltimą, padidėja tikimybė, kad ji gali būti rimtai sužalota ar net nužudyta.

Karantino metu išsiviešino senos problemos

Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje įvedus karantiną iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje padaugėjo 20 procentų. Vis dėlto, kaip LRT.lt informuoja policijos atstovai, pradėtų ikiteisminių tyrimų mastai nepadidėjo.

Pasak L. H. Vasiliauskės, į tai, kad karantino metu policija sulaukia daugiau pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, reikėtų žiūrėti kaip į senos problemos išsiviešinimą. Karantino metu auka visą laiką būna kartu su smurtautoju, todėl dažniau nukenčia. Tokį ryšį galima matyti ir kitais atvejais, įsitikinusi pašnekovė.

„Pastebėdavome, kad liepos mėnesį, jau nuo gegužės mėnesio, kai prasideda darbai daržuose ir soduose, sumažėja kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje, nes auka gali būti kitoje vietoje nei smurtautojas. Per visas didžiąsias šventes vėl būna didžiulis plūstelėjimas“, – pastebi Vilniaus Moterų namų vadovė.

Vis dėlto karantino metu, daugiau laiko leidžiant kartu su smurtautoju, sunkiau kreiptis pagalbos.

„Moterys jaučia didesnę baimę, nes smurtautojas sėdi kartu namuose. Aukoms yra apribotos galimybės paskambinti, todėl karantino metu sunkiau prisikviesti pagalbą – smurtautojas visada namuose“, – aiškina J. Šeduikienė.

60 proc. nukentėjusiųjų nesikreipia niekur

Pasak J. Šeduikienės, prieš daugiau nei 20 metų, 1998 metais, atliktas tyrimas parodė, kad dėl smurto artimoje aplinkoje kreipiasi apie 11 proc. visų nukentėjusiųjų. Remiantis praėjusių metų apklausos duomenimis, dėl patirto smurto į policiją kreipiasi 14 proc. nukentėjusiųjų.

„Praėjo daugiau kaip 20 metų, o tik trimis procentais daugiau nukentėjusiųjų kreipiasi į policiją. Pagal praeitų metų apklausos duomenis, maždaug 60 proc. niekur nesikreipia – nei į policiją, nei į pagalbos centrus, nei į draugus.

Kai policija džiaugiasi, kad mažėja pranešimų, aš visai nesidžiaugiu, nes tai tik parodo, kad žmonės vis dar bijo kreiptis pagalbos. (...) 60 proc. nesikreipia jokios pagalbos ir taip gyvena (...) jei jų šeimoje buvo smurtaujama, tai jie perima tokį modelį“, – apgailestauja J. Šeduikienė.

L. H. Vasiliauskė prisimena vienos moters istoriją, kai ji du kartus nukentėjo nuo savo sutuoktinio, ant jos kūno matėsi mėlynės, buvo pristatyta teismo medikų pažyma, liudininkai taip pat matė patiriamą smurtą, tačiau policija nesiėmė ikiteisminio tyrimo ir nepareiškė jokių kaltinimų.

Nors moteris buvo oficialiai pripažinta nukentėjusiąja, smurtavusiam jos partneriui įtarimai nebuvo pareikšti, nepaisant pakartotinio kreipimosi į prokuratūrą, skundžiant policijos veiksmus.

Vis dėlto, sutinka L. H. Vasiliauskė, yra labai pozityvių atvejų, kai policijos pareigūnai rimtai žiūri į savo pareigas ir padeda smurto aukoms. Pastaruoju laiku tokia tendencija stiprėja – buvo priimtas viltingai nuteikiantis Policijos generalinio komisaro aprašas, reglamentuojantis pareigūnų veiksmus smurto artimoje aplinkoje atvejais, sako pašnekovė.

Kokių veiksmų imasi policija?

Policijos departamento atstovų komentare portalui LRT.lt rašoma, kad pareigūnai, kurie reaguoja į įvykį ir atvyksta į įvykio vietą dėl gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje, nustato įvykio aplinkybes. Nustačius nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Tais atvejais, kai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą neužtenka ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Nustačius smurto artimoje aplinkoje riziką arba gavus rašytinį smurtą patyrusio asmens prašymą skirti laikinąsias apsaugos užtikrinimo priemones, nedelsiant kreipiamasi į apylinkės teismą su prašymu skirti asmens apsaugos užtikrinimo priemones.

Nepasitvirtinus pranešimui apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pirmo patikrinimo metu nustačius, kad buvo konfliktas, nesukėlęs pasekmių, užtraukiančių baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, organizuojamas pakartotinis aplinkybių patikrinimas. Nepasitvirtinus pranešimui apie smurtą artimoje aplinkoje, konstatuojama, kad informacija nepasitvirtino.

Kaip rašoma Policijos departamento atsakymuose, apie smurtą patyrusį nepilnametį policija nedelsdama informuoja specializuotos pagalbos centrą, teikiantį pagalbą įvykio vietos teritorijoje. Jei smurtą patyrė arba smurto artimoje aplinkoje liudininku buvo vaikas, policija nedelsdama informuoja vaiko teisių apsaugos skyrių pagal įvykio vietą.

Policijos pareigūnai atskiria galimai smurtą patyrusį asmenį nuo smurtu įtariamo asmens, užtikrina, kad šis negalėtų daryti įtakos – grasinti ar kitaip bandyti paveikti. Jei smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo kelia grėsmę asmens sveikatai ar gyvybei, o kitomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti galimos smurto aukos apsaugos, smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo gali būti pristatytas į policijos įstaigą.

Smurtą patyręs žmogus informuojamas, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, jis suteiks pagalbą. Žmogui įteikiama informacinė medžiaga, kurioje nurodytas psichologinės pagalbos telefono numeris, toje teritorijoje veikiančio specializuotos pagalbos centro kontaktinė informacija ir kita rašytinė informacija apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.

Anot policijos atstovų, pareigūnai imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Visais atvejais per 48 valandas kreipiamasi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą dėl kardomosios priemonės – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.