Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas tikina, kad koronaviruso įkalintas, skandalingai pagarsėjęs UAB „Klaipėdos hospisas“ neturėjo jokių higienos leidimų, reikalingų jų veiklai.
Interviu LRT.lt NVSC Klaipėdos departamento vadovas teigė, kad NVSC specialistai niekada nežinojo apie privačių slaugos namų „Klaipėdos hospisas“ egzistavimą iki tol, kol pasirodė informacija apie tai, kad jame išplito koronaviruso infekcija.
R. Grigaliūno teigimu, labiausiai tikėtina, kad hospise egzistavusi netvarka, kai medicinos darbuotojai vienu metu dirbo keliose sveikatos apsaugos priežiūros įstaigose, o darbuotojų pamainos nebuvo keičiamos laiku, galėjo tapti infekcijos išplitimo priežastimi.
– Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad UAB „Klaipėdos hospisas“ turi higienos pasą tik vienai lovai, tačiau Jūs vėliau naujienų agentūrai BNS patikslinote, kad tuo pačiu adresu veikia dvi įstaigos, tai yra UAB „Klaipėdos hospisas“ ir viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, ir kad tik pastaroji turi higienos leidimą. Tad, kuri iš įstaigų turi tą vieną higienos pasą?
– Higienos pasą turi „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“.
– Tai UAB „Klaipėdos hospisas“ iš viso jokio higienos paso neturi?
– Matomai, čia yra bendras įstaigų pavadinimas, kuri sklando viešojoje erdvėje, nes ir iškaba pas juos yra „Klaipėdos hospisas“, o apačioje mažomis raidėmis parašyta „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“.
Visi jų įmonių įteisinimo, įregistravimo dalykai yra tikai ne mūsų reikalas. Kadangi įstaigos yra po bendru pavadinimu, tai daug kas ir suklysta. Mes kalbame apie viešąją įstaigą „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“. Jie turi higienos pasą, išduotą praėjusių metų gegužės pabaigoje, o UAB „Klaipėdos hospisas“, kaip rodo mūsų duomenų bazės, neturi kokio nors higienos paso.
– Kada konkrečiai buvo išduotas higienos pasas viešajai įstaigai „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“?
– Įstaigai išduoti leidimai dėl trijų skirtingų veiklų, trys higienos pasai. Vienai veiklai išduotas pasas 2019 metų gegužės 20 dieną, ūkinės komercinės veiklos pavadinimas – ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Į šį leidimą įeina „paliatyvoji pagalba“, „šeimos medicina“ ir pan.
Kitas leidimas išduotas irgi gegužės 20 dieną – dėl ligoninių veiklos, palaikomojo gydymo ir slaugos. Dėl leidimo ir vyksta ta diskusija. Prie higienos paso, kaip sudedamoji dalis, pridedama ūkinės veiklos vertinimo pažyma. Toje pažymoje ir nurodyta, kad leidimas duotas vienai palatai.
Trečias leidimas išduotas taip pat gegužės 20 dieną, kurioje nurodoma veikla – „kita asmens sveikatos priežiūros veikla“, tai yra ambulatorinės paslaugos, slaugos namuose paslaugos ir pan.
– Kas šiuo atveju išdavė higienos pasus?
– Mes išdavėme, NVSC. Mes higienos pasus išduodame ir kitoms įstaigoms – darželiams, odontologijos klinikoms ir pan.
– Ar UAB „Klaipėdos hospisas“ turi kitus veiklai vykdyti reikalingus leidimus? Ar bendrovei netrūko kitų leidimų be higienos paso?
– Pirmas dalykas, mes kalbame apie hospisą, kuris į mus net nesikreipė, mes su juo neturėjome reikalų ir tik dabar sužinojome, kad yra tokia atskira įstaiga.
Kai buvo vertinama situacija, kai buvo vietoje apžiūrima, tai buvo dirbama su „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centru“, o dėl kitų leidimų – tai nėra mūsų kompetencija vertinti, ar jie turi leidimus, ar neturi. Kai iš mūsų gaunamas leidimas-higienos pasas, tada įstaiga kreipiasi į Akreditavimo tarnybą dėl kitų leidimų.
– Ar sulaukėte kokių nors nusiskundimų dėl UAB „Klaipėdos hospisas“ veiklos?
– Nebuvo ir labai gaila, kad nebuvo. Jeigu būtų skundų, gal nebūtų tokios situacijos, kokią dabar turime. Mes reaguojame, kiek įmanoma, operatyviai į visus skundus. O čia jus yra padidintos rizikos objektas, tai būtų reaguojama, būtų priimti sprendimai, būtų atitinkamai ir nuobaudos taikomos. Labai gaila, kad niekam neužkliuvo.
– Jūs, NVSC, esate kontroliuojanti institucija. Ar nuo tada, kai pradėjo veikti UAB „Klaipėdos hospisas“, Jūs tikrinote šią ar kitą – „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ – įstaigą? Ar nors kartą tikrinote, iš anksto apie tai pranešę įstaigai, arba nepranešę apie tai iš anksto?
– Dar sykį – UAB „Klaipėdos hospisas“ neturi jokių higienos pasų ir mes su juo jokių reikalų neturėjome, pirmą kartą apie jį dabar sužinojome. Dėl viešosios įstaigos „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, tai yra tokie teisės aktai, tokie reglamentai, kad, siekiant sumažinti biurokratinę naštą verslui, planiniai patikrinimai po higienos paso išdavimo būtų vykdomi tik praėjus metams po įstaigos veiklos pradžios. Tai sugalvojome ne mes.
Kai teikėme pasiūlymus dėl kontrolės sugriežtinimo, tai gauname tokį atsakymą – „mes trukdome verslui, tikrintojai ne visada yra pageidaujami“. Taigi, matote, prie ko privedė tokia tvarka. Jeigu būtų atlikti patikrinimai po higienos paso išdavimo praėjus trims ar šešiems mėnesiams, tai gal tokios bėdos dabar ir neturėtumėme. O dabar taip gaunasi, kad šių metų gegužę sukaktų metai, kai veikia ta įstaiga, tai periodinį patikrinimą buvo numatyta atlikti birželį arba liepą.
– Jeigu teisingai supratau, UAB „Klaipėdos hospisas“, niekam nežinant, veikė po viešosios įstaigos „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, įsikūrusios tuo pačiu adresu, sparnu. Kaip galėjo tokia situacija susiklostyti? Juk bendrovė, neturėdama leidimų, staiga savavališkai negalėjo pradėti veikti.
– Tai yra ne mums adresuotas klausimas, nes mes dirbome su tomis įstaigomis, kurios kreipėsi į mus (dėl higienos pasų – LRT.lt), o kas ten yra užsiregistravę, kas ten vyksta viduje – tikrai mes nežinojome, nesame teisėsaugos įstaiga, kuri galėtų tirti.
Į mus kreipėsi tik viešosios įstaigos „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos medicinos centras“ darbuotoja, pateikė paraišką, mūsų žmonės vertino dokumentus, paprašė juos papildyti, vėliau nuvyko į vietą, patikrino, paruošė ūkinės veiklos vertinimo pažymą, viską sudėliojo ir tada išdavė higienos pasus, o aiškintis, kaip, kas, kur dirba, tikrai nėra mūsų kompetencijos sritis. Manau, kad teisėsauga turėtų išanalizuoti šią situaciją.
– O, tarkime, Registrų centro duomenų bazėse nebuvo fiksuota, kad įsikūrė nauja bendrovė? NVSC netikrino šio informacijos šaltinio?
– Negaliu pasakyti. Mes neturime prievolės kažko ieškoti. Daug kur visko juk būna. Kai į mus kreipėsi viešoji įstaiga „Paliatvyviosios pagalbos ir šeimos medicinos centras“, tai su ja ir dirbame, o ieškoti, kas ten yra aplink ją, nėra mūsų kompetencija.
– Jau yra žinoma, kad UAB „Klaipėdos hospisas“ darbuotojai tuo pačiu metu dirbo ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, viena jų – „Klaipėdos hospisas“ direktorė R. Dagienė, kuri dirbo ir Klaipėdos universitetinėje ligonėje. Ar Jūsų duomenimis, be R. Dagienės ir dar vieno hospiso darbuotojo, kuris dirbo ir Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje, dar yra kitų hospiso darbuotojų, kurie dirba keliose medicinos įstaigose vienu metu?
– Mes būtent šiuos duomenis norime gauti, juos sužinoti. Jų iki šiol dar nesame gavę.
– Jūs kreipėtės į UAB „Klaipėdos hospisą“ ir Jums tų duomenų bendrovė nesuteikė?
– Kreipėmės ir ne kartą. Galbūt šiandien atsiųs. Mums tie duomenys yra labai svarbūs.
– Ar hospisas su Jumis nebendradarbiauja?
– Negaliu pasakyti, kad visiškai nebendradarbiauja. Atsakinėja po truputį, bet ne visus duomenis pateikia ir ne pilnai. Mes būtent šios informacijos labai pasigendame.
– Ar yra tiksliai nustatyta, kokiu būdu COVID-19 infekcija pateko į hospisą?
– Sunkoka įvardyti tą patį pirminį šaltinį. Iš pradžių vienas jų darbuotojas dirba ir ten, ir ten... Matote, tą virusą sunku pagauti, sunku pasakyti, prie ko ir kada jis „prilipo“. Bet faktas, kad virusas „atėjo“ iš išorės, nes tie žmonės (hospiso pacientai – LRT.lt) yra tikrai nevaikščiojantys ir tas virusas per atidarytus langus neatskrido. Vadinasi, žmonės virusą „atnešė“, tai yra kažkas iš personalo.
– Ar tikėtina, kad hospise išplisti koronavirusas galėjo būtent dėl praktikos dirbti vienu metu keliose sveikatos priežiūros įstaigose?
– Tokia tikimybė yra. Pats aiškinimasis, iš kur atsirado infekcija, nėra lengvas, greitas, nes mes gauname naujas pavardes, informaciją apie žmonių kontaktus. Matome voratinklį apie tai, kokie darbuotojai su kuo bendravo, ir bandome atsekti, kas ir su kuo bendravo, kur buvo.
Žiūrinti į jų dokumentus, į darbo grafikus, tai matome, kad tų kontaktų tarpusavyje buvo, jie buvo dažni. Darbas nebuvo vykdomas kaip kitur, kai dirbama vieną savaitę, o kitą nėra dirbama. [...] Hospise nebuvo sudarytos darbuotojų grupės pagal grafikus, ko reikalaujame dabar – kad tam tikrą laiką dirbtų viena grupė, o vėliau eitų dirbti kita grupė, nesimaišant tarpusavyje, išvengiant kontaktų.
