Lietuvoje

2020.04.23 05:30

Už ką teisiami du Vilniaus chirurgai: jaunos pacientės mirties aplinkybes ir šiandien gaubia paslaptis

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2020.04.23 05:30

Vasarį prasidėjusi baudžiamoji dviejų Vilniaus chirurgų byla kelia aistras medikų bendruomenėje: jei šie gydytojai bus nuteisti ir iš jų atimta licencija, Vilniaus chirurgų bendruomenė ketina išeiti protestuoti į gatves. Vis dėlto pati byla, nors nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, yra ypač paini.

Ligoninės medikai teigia, kad atsakymų, nuo ko iš tiesų prieš trejus metus Kalėdų rytą mirė pacientė, negavo net po teismo ekspertizės, todėl ir šiandien diagnozė lieka neaiški.

Pirmas baudžiamosios bylos posėdis įvyko šių metų vasario pabaigoje Vilniaus apylinkės teisme. Du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) chirurgai Antanas Eigminas ir Loreta Lapinaitė kaltinami neatsargiu pacientės gyvybės atėmimu ir tarnybinių pareigų neatlikimu. Antras bylos posėdis buvo numatytas balandžio 23 dieną, tačiau jis dėl karantino nukeltas vėlesniam laikui.

Jei A. Eigminas ir L. Lapinaitė būtų pripažinti kaltais, jiems gresia dvejiems metams laisvės atėmimas lygtinai, taip pat dvejiems metams būtų atimama licencija, uždraudžiant medikams verstis gydytojo praktika.

2017 metų pabaigoje, kai įvyko tragedija, ligoninei vadovavo Algimantas Pamerneckas. Jis tikino, kad moteris, kankinama skausmų, pirmą kartą į ligoninę atvyko gruodžio 23 dieną, tačiau ilgai priėmimo skyriuje neužtruko ir esą pati nusprendė vykti pagalbos ieškoti kitur. Kadangi pacientės būklė negerėjo, tos pačios dienos naktį jai iškviesta greitoji medicinos pagalba į namus, bet su brigada moteris esą vykti atsisakė ir į ligoninę buvo atvežta tik kitos dienos vakarą, per 2017 m. Kūčias.

24 metų moteris atvežta į priėmimo skyrių skundėsi pilvo skausmais, ją pykino. Tą naktį budėję chirurgai A. Eigminas ir L. Lapinaitė, įvertinę moters nusiskundimus ir būklę, nusprendė ją guldyti į chirurginį skyrių stebėti. Kelių skirtingų redakcijos šaltinių teigimu, minėta naktis chirurgams buvusi ypač įtempta, jie didžiąją nakties dalį praleido operacinėje, tad nuolat stebėti paguldytos pacientės būklės buvo neįmanoma. Moteris po kelių valandų ligoninėje mirė.

Kalėdų rytą atvykę šeimos nariai buvo informuoti, kad pacientė mirė, tiksli mirties priežastis nėra žinoma.

Naujienų portalui LRT.lt pavyko susisiekti su dukros netekusia šeima, tačiau jie bylos detalių nekomentuoja. Neviešo teismo posėdžio prašė kaltinimą chirurgams palaikanti prokuratūra, su tokiu sprendimu sutinka ir nukentėjusioji šeima. Viešą komentarą žiniasklaidai šeima tikino duosianti, kai pasibaigs teismo procesas.

Buvusiam ligoninės vadovui ekspertizė kelia įtarimų

Po 2017 m. gruodžio 25 dienos tragedijos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atliko ligoninės patikrinimą. Naujienų portalui LRT.lt Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė patvirtino, kad tyrimo dėl pacientės mirties metu ligoninėje buvo nustatyta pažeidimų.

„Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą RVUL, jo metu nustatė, kad paslaugos pacientei buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Akreditavimo tarnyba įspėjo įstaigos vadovą dėl nustatytų pažeidimų, tačiau RVUL nesutiko su sprendimu ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pastarasis RVUL skundą atmetė ir paliko galioti Akreditavimo tarnybos sprendimą, tačiau šį teismo sprendimą RVUL taip pat apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo metu vyksta procesas“, – teigia N. Ribokienė.

Kalbėdamas naujienų portalui LRT.lt A. Pamerneckas teigė esąs įsitikinęs, kad jo asmeninės kaltės dėl pacientės mirties nėra, tačiau ir jam jaunos moters staigi mirtis buvo netikėta, o ekspertizės išvados – mažų mažiausiai keistos.

Anot buvusio ligoninės vadovo, prieš trejus metus lemtingą naktį budėję du chirurgai, šiandien atsidūrę teisiamųjų suole, darbą atliko tinkamai.

„Chirurginiame skyriuje moteris atsidūrė pagal nusiskundimus. Ją apklausė skubios pagalbos skyriuje, kuo pacientė skundžiasi. Jeigu žmogus sako, kad pykina, vemia, skauda pilvą, ją apžiūri skubios pagalbos skyriuje budintys gydytojai ir guldo į tą profilį, kuris artimiausias pagal nusiskundimus. Liga – ūmus pilvo ertmės susirgimas, buvo tik įtartas, bet nebuvo nustatytas. Gi ne visada būna taip, kad iš karto viskas aišku. Net ir formaliai žiūrint, pagal teisės aktus, per 3 paras yra nustatoma klinikinė diagnozė. Tai paguldymas paciento stebėjimui, juo labiau įtariant ūmų pilvo ertmės kažkokį susirgimą – visiškai įprastinis dalykas“, – tikino A. Pamerneckas.

Visgi staigi pacientės mirtis šokiravo ir ligoninės personalą. Anot buvusio ligoninės vadovo, yra sunku suvokti, kaip per keletą valandų jaunas žmogus, neturintis jokių kitų gretutinių ligų, čia pat vaikščiojęs, kalbėjęs, staiga miršta. Nuo ko mirė pacientė – A. Pamerneckas negalėjo pasakyti, tikina atsakymo neradęs ir medicinos ekspertų išvadose.

„Ten yra labai įdomių dalykų. Mes turėjome labai daug pretenzijų būtent teismo ekspertizei, neaiškumų, klausimų. Mums atrodė, kad ekspertizė yra neišsami, kaip tokiu atveju turėtų būti, nes jaunas žmogus su labai trumpa ligos anamneze staiga gali mirti tik dėl, turbūt, kokių dviejų–trijų priežasčių. Ir tyrimas turėtų būti ypač išsamus. Nemiršta taip jauni žmonės, nesirgę niekuo, lėtinėmis ligomis jokiomis. Tai mums atrodė, kad tas tyrimas nepakankamai išsamus. Ir to tyrimo išvados iš kažkur paimtos. Skrodime nerasta jokia plyšusi kraujagyslė, kad staiga kur nors kraujas išsiliejo. Taip, nustatyta infekcija, bet infekcijos židinio niekas nerado. Tai kaip infekcija, jeigu židinio nėra? Dėl virusinio sepsio ten tokie išvedžiojimai, bet jokie tyrimai neimti. Mums atrodė, kad pats tyrimas neišsamus ir nekokybiškas. Iš tokio neišsamaus tyrimo tos išvados nepagrįstai padarytos. Jauni žmonės taip nemiršta! Tai šitoje vietoje mes turėjome neatsakytų klausimų“, – tikino A. Pamerneckas.

Įtaria, kad pacientė buvo paguldyta ne į tą skyrių

Prieš trejus metus visus šokiravusi pacientės mirtis iškėlė ne vieną teoriją. Pačioje ligoninėje puse lūpų kalbama, kad pacientė chirurginiame skyriuje atsidūrė dėl pilvo skausmų, tačiau ji buvusi visiškai ne to profilio pacientė. Ją paguldę medikai tą naktį buvę ypač užimti, įtemptai dirbo operacinėje, o kai grįžo – pacientei niekuo padėti nebegalėjo.

Keli visiškai vienas su kitu nesusiję šaltiniai, kurie norėjo likti anonimiški, naujienų portalui LRT.lt patvirtino sklandant įtarimus, kad visiškai ne chirurginio profilio pacientė buvo paguldyta į chirurginį skyrių, kuriame jai nebuvo įmanoma suteikti reikiamos pagalbos. Jeigu moteriai buvo sepsis, infekavęs jos organizmą ir kuris nėra užkrečiama infekcinė liga, ji turėjo atsidurti terapinio profilio skyriuje.

LRT.lt šaltiniai patvirtino, kad iki pastarojo incidento RVUL buvusi tokia praktika, kad dėl vietų trūkumo pacientai į kitus skyrius guldyti ne pagal profilį. Ypač pacientai iš terapinių skyrių, nes šie nuolat yra perpildyti. Po moters mirties šios praktikos atsisakyta. Kitas aspektas – RVUL juntamas nuolatinis personalo trūkumas, tai taip pat galėjo lemti, kad pacientei laiku nebuvo suteikta pagalba.

Nukentėjusiajai šeimai atstovaujantis advokatas Vidmantas Baumila naujienų portalą LRT.lt patikino, kad baudžiamoji byla iškelta remiantis ligoninėje atlikto audito išvada, Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos sprendimu ir teismo medicinos ekspertize.

Paklaustas, ar, žvelgiat į bylos duomenis, galima teigti, jog dėl pacientės mirties yra atsakingi du tą naktį budėję chirurgai, V. Baumila atsakė, kad į šį klausimą turės atsakyti teismas.

Teisiamo chirurgo advokatas kaltės neįžvelgia

Chirurgui A. Eigminui teisme atstovaujantis advokatas Raimundas Jurka nuo detalesnių komentarų sakė susilaikantis dėl to, kad byla nukentėjusios pusės prašymu yra nagrinėjama už uždarų durų. Tačiau advokatas patikino, kad remdamasis bylos duomenimis jis savo ginamojo kaltės neįžvelgia.

„Pagal tą bylos medžiagą, kurią aš matau, ir pagal gynybos liniją, kurią aš laikau, sprendžiu, kad gydymo planas iš esmės buvo teisingas. Buvo padaryta maksimaliai viskas, kas buvo jų galiose ir kokius duomenis jie galėjo turėti. Jeigu žmogus kažko neatlieka, nes yra neįmanoma to padaryti, jis negali ir neturi to padaryti. Be abejo, kyla kažkokios pasekmės, bet turi būti aiškinamasi, ar jam buvo prieinama informacija, ar jis jos ieškojo, ar dėjo visas pastangas. Aš vienareikšmiškai matau, kad mano ginamasis dėjo pastangas, nes, pagal byloje esančius duomenis, viskas buvo daroma, mano supratimu, nuosekliai, pagal eiliškumą“, – teigė advokatas R. Jurka.

Pasak jo, ekspertų išvados yra prieštaringos. Paklaustas, ar galima, remiantis ekspertų išvadomis, užtikrintai teigti, kad medikai padarė klaidą, jis sakė: „Aš manau, kad ne. Jeigu vis dėlto yra padaryta kažkokių klaidų, kurios tiesiogiai nenulemia žmogaus mirties, be abejo, gali būti sprendžiamas kažkoks ligoninės atsakomybės klausimas. Kaip žinote, lygiagrečiai yra civilinė byla nagrinėjama. Aš negaliu kalbėti ligoninės vardu, nes aš jai neatstovauju, bet maksimaliai kas gali dėl to vykti – tik civiliniai ginčai dėl nuostolių patyrimo ir panašiai. Čia ne ta situacija, kai medikas pažeistų medicinos normą.“

Teismai kelia įtampą medikų bendruomenėje

Vilniaus chirurgų draugijos pirmininkas profesorius Audrius Šileikis naujienų portalui LRT.lt tvirtino įžvelgiantis Lietuvoje besiformuojančią klaidingą teismų praktiką, kai neatsižvelgiama į faktą, kad medicinoje žmogiškosios klaidos taip pat yra neišvengiamos. Dar daugiau, kad ne visada įmanoma tiksliai nustatyti, ar pacientas mirė dėl mediko klaidos, ar dėl įvykusios komplikacijos. Dėl to, Vilniaus chirurgų draugijos pirmininko nuomone, pirmosios baudžiamosios bylos medikams turi būti ypač atidžiai nagrinėjamos, nes šie teismai formuos tolesnę praktiką, kuria ateityje bus remiamasi.

„Chirurgai nelabai tiki, kad teismai iš tikrųjų yra teisingi. Juo labiau kai tam pirmam gydytojui Mindaugui Žiukui buvo atimta licencija dėl žmogiškos klaidos. Mes galvojame, kad jeigu čia bus antras toks pat atvejis, tai paskui bus labai sunku priešingai įrodyti. Čia pati pradžia ir norisi, kad teisingumas būtų teisingas. Dabar viena teisėja praktiškai gali nulemti visą mūsų profesinį likimą. Aš bijau, kad jeigu ir čia bus neaiškus atvejis, neišaiškintas, neišdiskutuotas, tai greičiausiai Vilniaus medikai išeis į gatves. Nes situacija labai baugina medikus. Tie jauni gydytojai buvo mano rezidentai. Nuostabūs žmonės! Jų atvejyje nemaža dalis yra organizacinių problemų: trūksta darbuotojų, trūksta lovų, darbo krūviai dideli. Svarbu ne tai, ar nubaus, ar ne, bet kiek skaidrus yra pats procesas“, – tikino A. Šileikis.

LRT.lt primena, kad praėjusių metų balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino urologą M. Žiuką kaltu dėl paciento mirties. Chirurgas operacijos metu pažeidė klubinę veną, kilo ūmus vidinis nukraujavimas, lėmęs paciento mirtį. Iš gydytojo buvo atimta teisė dvejiems metams verstis mediko praktika.

Negalėdamas dirbti Lietuvoje M. Žiukas buvo priverstas emigruoti į Švediją. Jo turima kvalifikacija šioje šalyje leidžia toliau verstis chirurgo praktika, nepaisant Lietuvos teismų sprendimo.

Šių metų kovą pirmos instancijos teisme Kauno klinikų chirurgas Žilvinas Saladžinskas pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl neatsargaus pacientės gyvybės atėmimo ir pareigų neatlikimo. Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė lygtinai ir tokiam pačiam laikotarpiui atimama licencija, draudžianti verstis mediko praktika. Teismo sprendimą medikas ketina skųsti.