Lietuvoje

2020.04.23 09:00

Istorija išbando jus: sužinokite antrojo testo apie gyvenimą sovietinėje visuomenėje teisingus atsakymus ir nugalėtoją

LRT.lt 2020.04.23 09:00

Antrasis istorijos žinių turnyro „Istorija išbando jus“ testas jau baigėsi. Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio portalas LRT.lt ir Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto istorikai kvietė atsakyti į klausimus apie sovietmečio kasdienybę. Skelbiame teisingus šio testo atsakymus su paaiškinimais ir geriausiai pasirodžiusį dalyvį, kurio laukia LRT prizas.

Teste apie sovietmečio kasdienybę pirmoji vieta atiteko Mantui, sveikiname! Su nugalėtoju dėl prizo susisieksime el. paštu.

Dar nedalyvavote „Istorija išbando jus“ žinių turnyre? Kviečiame įveikti naują testą apie LDK bajorų kasdienybę.

Testo apie gyvenimą sovietinėje visuomenėje klausimai ir teisingi atsakymai:

1. XX a. viduryje ketverius metus Lietuvos miestų gyventojai kiekvieną dieną būdavo informuojami apie tam tikrą laiko tarpą, kurio metu turėjo kai ką padaryti. Žiemą šis laikotarpis trukdavo ilgiau, vasarą – trumpiau. Gyventojams, nesilaikantiems šio nurodymo, grėsė baudos. Tiesa, pasitaikydavo piktavalių, kurie, pasinaudodami tuo specifiniu laikotarpiu, vykdydavo nusikaltimus. Tokie būdavo baudžiami mirtimi. Ką turėdavo padaryti Lietuvos miestų gyventojai?

Užtemdyti šviesas. 1941–1945 m. Lietuvos miestų gyventojai kiekvieną dieną būdavo informuojami apie tos dienos užtemdymo trukmę. Užtemdymas buvo reikalingas tam, kad nakties metu bombonešiai (sovietų ar nacių) nematytų miesto šviesų ir negalėtų orientuotis, kur išmesti bombas. Nesilaikantys užtemdymo taisyklių, buvo baudžiami, jiems galėjo būti atjungiama elektros energija.

2. Sovietų Sąjungoje vykdant kolektyvizaciją, beveik visas valstiečių turtas būdavo suvisuomeninamas, t. y. atiduodamas kolchozui. Valstiečiams leista pasilikti vieną karvę, dvi kiaules, paukščių ir nedidelius individualius pasodybinius sklypus, kuriuos jie apdirbdavo patys. Kokio dydžio buvo šie individualūs sklypai, jeigu šeštojo dešimtmečio viduryje iš šių sklypų valstiečiai gaudavo net tris ketvirtadalius visų savo pajamų, o iš darbo kolchoze – tik 15–20 proc.?

60 arų. Palyginimui: 1930 m. vidutiniškai vienam žemės ūkiu užsiėmusiam asmeniui Lietuvoje teko po 3,8 hektaro žemės – tai aiškiai rodo, kad kolektyvinių ūkių sistema Lietuvoje buvo neveiksni, o žmonės ir toliau stengdavosi pragyventi dirbdami individualiuose ūkiuose, net jeigu jie ir buvo itin maži.

3. Tai – iliustracija viename Stalino metais leistame regioniniame laikraštyje. Vaizduojami du darbininkai prie garbės lentos, vyras ir moteris. Užbaikite užrašą po karikatūra: „Turėk omenyje: kol greta manęs nebūsi – ...“.

„aš už tavęs netekėsiu“. Ši karikatūra siunčia propagandinę žinutę, kad ideologinis angažuotumas ir darbas turi įtakos ne tik karjerai, visuomeniniam, bet ir asmeniniam gyvenimui.

4. Savotiškame komunizmo vadovėlyje „Komunizmo abėcėlė“ (1919) du revoliucijos lyderiai – Nikolajus Bucharinas ir Jevgenijus Preobraženskis – siūlė kaimų gyventojams vakarieniauti ne namie su šeima, o su kaimynais organizuoti viso kaimo – komunos – vakarienę. Valgymą su šeima namuose jie netgi pavadino tam tikru įpročiu. Kokiu?

Barbarišku. Bolševikai visuomet skeptiškai žiūrėjo į kaimo gyventojus, laikydami juos atsilikusia, beveide mase. Toks požiūris būdavo paremtas nelabai pagrįstais stereotipais ir pranašumo jausmu. Dėl to bet kokie tradiciniai kaimo gyventojų įpročiai (šiuo atveju – vakarienė šeimoje) atrodė peiktini kaip atsilikimo, barbarybės apraiška.

5. XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje keli sovietų Lietuvos kolūkių pirmininkai buvo nuteisti keleriems metams lagerio už identišką pogrindinio verslo schemą: jie suorganizuodavo sunkvežimį, prikraudavo jį tam tikros rūšies produktų ir veždavo į Leningradą (dab. Sankt Peterburgas, Rusija). Ten šią produkciją parduodavo kolūkiniuose turguose. Žinoma, gautą pelną pasilikdavo sau. Kas buvo pardavinėjama?

Obuoliai. Galbūt tuo nėra lengva patikėti, bet šeštojo dešimtmečio pradžioje didžiųjų SSRS miestų (Leningrado, Maskvos) aprūpinimas maistu buvo tiek problemiškas, kad net iš Lietuvos atvežti paprasčiausi obuoliai galėjo būti sutikti kaip retas delikatesas, greitai išgraibstomas pirkėjų. Tuo ir pasinaudojo sovietų Lietuvos kolūkių pirmininkai, suorganizavę ne vieną tokį „obuolių reisą“ į Leningradą.

6. 1953 m. milicija atsitiktinai sustabdė „Pobeda“ markės automobilį, kuriuo po sovietų Lietuvą keliavo grupė latvių iš Rygos. Su savimi jie turėjo Lietuvos žemėlapį, kelis kastuvus, o patikrinus automobilį, jame rasta slėptuvė. Šie asmenys jau kurį laiką tikslingai važinėjo po Lietuvą ir kai ką rinko. Padarius kratas sulaikytųjų namuose, paaiškėjo, jog kai kuriuos radinius jie mirkydavo benzine, kad išnyktų specifinis kvapas. Ką jie rinko?

Dantų karūnėles ir valiutą: sulaikytieji asmenys važinėdavo po Lietuvą, lankydavosi masinio žydų naikinimo vietose ir iškasinėdavo kapavietes. Taip jiems pavyko aptikti nemažą kiekį auksinių dantų karūnėlių, įvairių monetų, užsienio valiutos – būtent ją ir mirkydavo benzine, kad išnaikintų specifinį kvapą. Už tokią veiklą šie kapų plėšikai buvo dešimčiai metų išsiųsti į lagerius, o jų radiniai buvo atiduoti į valstybės iždą.

7. 1981 m. žurnale „Mūsų sodai“ pasirodžiusiame straipsnyje kritikuojami kolektyvinių sodų bendrijų nariai, kurie sode augina monokultūras. Kokie augalai (X ir Y) buvo minimi šios citatos pabaigoje: „Reikia kritiškai vertinti ir sklypelyje auginamas kultūras. Kadaise nariai, kurie sodindavo vien bulves, buvo kritikuojami. Dabar panašiai reikia vertinti ir tų narių sklypelius, kuriuose monokultūra tapo X, Y“?

Tulpės, kardeliai. XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje sovietų Lietuvoje pradėjus oficialiai kurtis pirmiesiems kolektyviniams sodams, papildomas apsirūpinimas maistu buvo itin svarbus daugybei miestiečių šeimų, todėl kartais sodo sklypas būdavo užsodinamas vien bulvėmis, nepaliekant erdvės gėlėms ar poilsio kampeliui.

Tačiau palaipsniui prioritetai ėmė keistis ir daliai žmonių sodas tapo ne papildomo maisto, bet papildomų pajamų šaltiniu. Viena iš pelningų veiklų tapo gėlių auginimas pardavimui. Nors iš dalies tai nebuvo draudžiama, netgi diegta „valdiška“ derliaus supirkimo sistema, bet į „nedarbines pajamas“ buvo žiūrima įtariai.

8. Kolektyviniuose soduose dažnai statyti standartiniai surenkami nameliai, kuriuos tiekė buitinio aptarnavimo organizacijos, Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinatas ar miškų ūkio įmonės. Kaip buvo vadinamas iliustracijoje matomo populiaraus surenkamo sodo namelio modelis?

Bitininko namelis. Vienas iš plačiai po Lietuvą paplitusių surenkamų sodo statinių buvo itin mažas, apie 8 kv. m. ploto „bitininko“ namelis. Kainavo jis beveik dešimteriopai pigiau nei didesni sodo nameliai – 383 rublius. Kodėl pasirinktas būtent toks namelio projekto pavadinimas? Buvo numatyta, kad namelio skydus bus nesunku transportuoti iš vienos vietos į kitą, todėl gaminys tiks aptarnauti kilnojamus bitynus.

9. Citata iš 1973 m. vykusio Vilniaus radijo komponentų gamyklos cecho nr. 31 atviro partinio susirinkimo protokolo: „Kiekvieną dieną iš gamyklos teritorijos išvedami X–Y girti, nesugebantys išeiti savarankiškai. Antroje pamainoje būna tokių atvejų, kad kai kurie įsilinksminę pamiršta, kur yra, ir vaikšto po gamyklą tarsi išėję pasivaikščioti“. Kokie skaičiai (X ir Y) buvo nurodyti?

20–25. Sovietai nuolat skelbė kovojantys su alkoholizmo problema, tačiau ji niekada nebuvo efektyvi, o dažnai ir veidmainiška, nes valstybė daug uždirbdavo iš alkoholio gamybos ir pardavimų. Nemažai darboviečių, taip pat ir gamyklose, girtaujantys darbuotojai buvo tapusi rimta problema. Visoje Sovietų Sąjungoje devinto dešimtmečio pradžioje maždaug kas ketvirto gyventojo mirtis tiesiogiai ar netiesiogiai buvo susijusi su alkoholio vartojimu.