Lietuvoje

2020.04.22 18:34

Atkreipė dėmesį į profesines mokyklas: nereikalingų patalpų – per akis, mokinių nubyrėjimas – dramatiškas

Aida Murauskaitė, LRT.lt 2020.04.22 18:34

Kai kuriose profesinėse mokyklose bendras patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui, siekia net per 200 kvadratinių metrų. Tačiau nenaudojamų patalpų neskubama atsisakyti. Be to, akivaizdi bėda ir ta, kad kasmet iš profesinio mokymo iškrenta apie 17 proc. jaunuolių. 

Profesinis mokymas organizuojamas nepakankamai efektyviai, naudodami modernią įrangą mokosi tik trečdalis mokinių, mažėjant mokinių skaičiui, neskubama atsisakyti nenaudojamų profesinių mokyklų patalpų, o mokymo kokybės užtikrinimas dar nepakankamai veiksmingas.

Tai parodė Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas, kurio išvados pateiktos šiemet.

LRT.lt primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) metų pradžioje paskelbė profesinių mokyklų pertvarkos planą. Iš 61 profesinės mokyklos nuo kitų mokslo metų, pagal planą, liktų 57-ios.

Profesinių mokyklų pertvarkos tinklo planas paveikia 22 mokyklas. Plane numatyta reorganizuoti 7 profesinio mokymo įstaigas. Dar 4 profesinio mokymo skyriai bus uždaryti.
8 mažose vietovėse veikiantiems profesinio mokymo įstaigų padaliniams siūloma sujungti pajėgas su bendrojo ugdymo mokyklomis pasirašant jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams teiks bendrąjį ugdymą, o profesinio mokymo įstaigos mokys profesijos.

Kelios savivaldybių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos bus integruotos į profesinio mokymo įstaigas.

Perteklinis turtas neperduodamas

Kaip skelbia VK, mažėjant mokinių skaičiui, daugėja tokių profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi mažiau nei 300 mokinių (2016 m. tokių buvo 7, o 2018 m. – 18). Įstaigas jungiant, neskubama atsisakyti nenaudojamų patalpų, todėl bendras jų plotas 2016–2019 m. vienam mokiniui didėjo 37 proc.

Pusėje įstaigų jis buvo didesnis nei 39,2 kv. m, o trijose perkopė 200 kv. m (nuo 203 iki 380 kv. m). Keturiose įstaigose nenaudojamų patalpų plotas viršijo 30 proc. ir sudarė iki 11 tūkst. kv. m. VK pabrėžė, kad nenaudojamoms patalpoms išlaikyti skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Kaip sakė Seimo Švietimo ir sporto komiteto nuotoliniame posėdyje trečiadienį dalyvavusi VK Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė, 2019 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie 18 tūkst. kv. metrų atidavė Turto bankui.

„Tinklą reikėjo pradėti tvarkyti prieš dešimt metų. Dabar darome tai, ką turime padaryti“, – sakė A. Plikšnys.

„Ministerija teigia daugiau negalinti atiduoti, nes, nors dabar turime 61 profesinio mokymo įstaigą, jos yra reorganizuojamos prijungimo būdu, išlikę skyriai, kuriose vykdomos profesinio mokymo programos. Todėl sunku atsisakyti turto“, – aiškino L. Balėnaitė.

Parlamentaras Gintaras Steponavičius sakė, kad profesinio ugdymo sektoriuje nepanaudojami patalpų ploto skaičiai skamba dar grėsmingiau nei bendrojo ugdymo sektoriuje. Parlamentaras sakė, kad bendrojo ugdymo sektoriuje vienam mokiniui tenka apie iki 80 kv. metrų.

„O čia skaičiai iš kosmoso srities“, – sakė G. Steponavičius.

„Žinau, kad nėra lengva atsisakyti turto, bet reikia sprendimo. Negalima leisti užmerktomis akimis pustuštes mokyklas finansuoti. 37 proc. biudžeto profesinėms mokykloms nueina mažoms mokykloms. Suprantu, kad jos turi veikti, turi būti prienamumas. Bet tai yra milžiniška disproporcija“, – pabrėžė G. Steponavičius.

Auditas atvėrė spragų

Kaip rodo VK duomenys, 2019-2020 metais profesinio mokymo sektoriuje mokėsi 27,8 tūkst. mokinių, o tai 18,5 proc. mažiau nei prieš metus. ŠMSM pabrėžia, kad pastaraisiais metais į profesines mokyklas stojo daugiau jaunuolių.

„Nepaisant to, kad rinkoje jaučiamas įvairių sričių darbuotojų trūkumas, Lietuvoje tik 27 proc. jaunuolių siekia įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, o Europos Sąjungoje (ES) profesinio mokymo įstaigose vidutiniškai mokosi 48 proc. jaunuolių“, – teigė L. Balėnaitė.

„O čia skaičiai iš kosmoso srities“, – sakė G. Steponavičius.

Profesinį mokymą renkasi prasčiau besimokantys asmenys, dažnai iš skurdžiai gyvenančių šeimų.

Nesurinkta mokinių gamybos ir perdirbimo (2018 m. – 43,8 proc., 2019 m. – 40,7 proc.), informacijos ir ryšio technologijų (2018 m. – 32,4 proc., 2019 m. – 7,5 proc.) srityse, kurių specialistai paklausiausi, tad darbo rinkos poreikiai gali būti nepatenkinti, pabrėžė VK atstovė.

Be to, auditas parodė, kad iš 41-o centro tik 15 dirba dviem pamainomis – taip, kad ir dirbantieji galėtų mokytis po darbo.

Sprendimai dėl aukštojo mokslo smogė profesiniam mokymui

Dar viena bėda – iš profesinio mokymo kasmet vidutiniškai iškrito apie 17 proc. mokinių. Didesnė dalis iškrenta iš mažų profesinio mokymo įstaigų, kurios turi mažiau nei 300 mokinių.

„Šita situacija nulemta ir sisteminių valstybės žingsnių švietimo srityje. Turiu mintyje, pirma, nesutvarkytas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas tiesiogiai koreliuoja su padėtimi profesinio mokymo įstaigų, ypač provincijoje, sunkumais. Jei pažiūrėtume į sprendimus dėl aukštojo mokslo vietų finansavimo didinimo, natūralu, kad tas didinimas kitu lazdos galu atsiliepė visam profesinio mokymo sektoriui. Šių metų kontekste, kokius skaičius bedėtume į profesinio mokymo planus, rezultatų laukiame su nerimu“, – nuotolinio posėdžio metu kalbėjo G. Steponavičius.

Jis stebėjosi, kad sakoma, jog stojančiųjų į profesines mokyklas daugėja, tuo tarpu Valstybės kontrolės skaidrės rodo, kad besimokančiųjų mažėja.

Viceministras Arūnas Plikšnys sakė, kad mokinių pernai priimta daugiau, bet mokymo programos trumpesnės. Todėl bendras mokinių skaičius ir susitraukė.

„Profesinio mokymo sektorius traukiasi gerokai sparčiau nei bet kuris kitas sektorius. Bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus mažėjimas yra sustojęs, ikimokykliniame – augimas, aukštajame – beveik sustojęs arba stabilizuojasi. O profesiniame mokyme 17 proc. nubyrėjimo skaičiai yra dramatiški. Man atrodo, reikia sisteminių pastangų. Reikia dirbti su priežastimis, kodėl tiek daug nubyra“, – kalbėjo G. Steponavičius.

„Tinklą reikėjo pradėti tvarkyti prieš dešimt metų. Dabar darome tai, ką turime padaryti“, – sakė A. Plikšnys.

Kritikavo dėl kokybės užtikrinimo sistemos

VK išvadoje pabrėžiama, kad profesinio mokymo išorinės kokybės užtikrinimo sistema dar tik kuriama, o vidinės kokybės užtikrinimo sistemos neturėjo keturios profesinės mokymo įstaigos.

„Man neaišku, kodėl neveikia išorinio vertinimo sistema, nors įstatymas įsigaliojo gana seniai ir Valstybės kontrolė pabrėžė, kad ir 2015 metais buvo sukurta sistema. Pagal pataisas, kurias priėmė Seimas anuomet, šiandien mes turėjome turėti išorinio vertinimo rezultatus“, – per posėdį kalbėjo Lietuvos Švietimo Tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Viceministras A. Plikšnys sakė, kad kokybės vertinimo sistemos aprašas jau patvirtintas. Anot jo, bendrojo ugdymo išorės vertinimas kainuoja apie 15 tūkst. eurų.

„Planuojame, kad pradėsime nuo 15-20 mokyklų, tai greičiausia bus šių metų pabaigoje, o kitų metų pradžioje planuojame dar 20-30 mokyklų vertinti“, – sakė A. Plikšnys.

Siūlė mokytis darbo vietoje

Pasak VK auditorių, veiksminga priemonė, padedanti sklandžiai pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo rinką, yra pameistrystė, tačiau pirminio profesinio mokymo mokinių, besimokančių šią forma, 2018–2019 mokslo metais buvo tik apie 1,9 proc., nors yra siekiama, kad 2020 m. jų būtų 20 proc.

S. Mačiukaitė-Žvinienė priminė ir kad Seime buvo siūloma ne tik dabar plėtojama pameistrystės forma, bet ir mokymasis darbo vietoje.

„Šių metų kontekste, kokius skaičius bedėtume į profesinio mokymo planus, rezultatų laukiame su nerimu“, – nuotolinio posėdžio metu kalbėjo G. Steponavičius.

„Pameistrystė yra svarbi, bet tam reikia daug biudžeto lėšų. Pagal Darbo kodeksą, pameistrį gali priimti įmonės, kurios turi dešimt ir daugiau darbuotojų. O tokių įmonių mes neturime labai daug“, – sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Be to, ji pabrėžė, kad net 48 proc. mokytojų neturi pedagogo kvalifikacijos, o yra baigę tik žinių ir psichologijos kursus.

Profesinio mokymo įstaigose (39) buvo steigiami sektoriniai praktinio mokymo centrai (41), siekiant kokybiško profesinio mokymo ir kad kuo daugiau vartotojų naudotųsi modernia jų įranga.

2018 m. buvo nustatytas tikslas, kad iki 2020 m. pabaigos su atnaujinta centrų įranga mokytųsi 80 proc. mokinių. 2018 m. tokių mokinių buvo 34 proc.

Kaip rodo VK išvados, mokymosi galimybių užtikrinimas asmenims iš nepalankios socialinės ekonominės aplinkos ar turintiems specialiųjų poreikių vis dar yra iššūkis: 2018–2019 mokslo metais mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, turėjo 26-ios profesinės mokymo įstaigos (iš 67-ių), mokyklose trūksta švietimo pagalbos specialistų, o stipendijų ir materialinės paramos dydžiai nepadeda mažinti socialinės atskirties.

Audito metu tikrintos tuomet dar 67 valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių steigėjas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2016 m. Valstybės kontrolė yra atlikusi profesinio mokymo įstaigose įsteigtų praktinio mokymo centrų auditą, kurio metu buvo nustatyta praktinio mokymo centrų pajėgumų išnaudojimo, šiuolaikinio švietimo turinio formavimo bei profesijos
mokytojų kompetencijų atnaujinimo problemų.