Lietuvoje

2020.04.22 10:46

Seimo etikos komisija aiškinsis, kaip spręsti situaciją dėl LAT teisėjos Rudėnaitės

atnaujinta 16.18

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) aiškinsis, kaip spręsti situaciją dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės, kai Seimas jos nepaskyrė LAT vadove, bet atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Pagal liberalų kreipimąsi bus sprendžiama, ar atleidžiant S. Rudėnaitę nebuvo pažeistos procedūros, nes šalies vadovo Gitano Nausėdos teikimas dėl atleidimo buvo siejamas su paskyrimu į naujas pareigas.

Trečiadienį komisijos posėdyje buvo nuspręsta pradėti tyrimą, išvados rengėjais paskirti EPK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei „valstietė“ Asta Kubilienė, klausimą planuojama svarstyti penktadienį.

Tiek prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, tiek Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas komisijos posėdyje išsakė poziciją, jog atleidžiant S. Rudėnaitę buvo nesilaikoma procedūrų ir įstatymų, teisėja š pareigų atleista nesant teisinio pagrindo.

„Buvo iškraipyta prezidento dekreto esmė, nes būtent paskyrimas į naujas pareigas buvo atleidimo sąlyga“, – sakė J. Šovienė.

Prezidento dekrete buvo siūloma S. Rudėnaitę iš einamų pareigų atleisti ir paskirti į naujas vienu žingsniu – teikimas buvo parašytas viename straipsnyje vienu sakiniu. Tačiau Seime buvo balsuojama dviem balsavimais, atskirai už atleidimą ir paskyrimą, o slaptas balsavimas abiem klausimais vyko vienu metu.

Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė teigė, kad Seime nusprendus rengti du balsavimus, jie turėjo vykti ne vienu metu, o iš pradžių sprendžiama dėl paskyrimo, ir tik paaiškėjus balsavimo rezultatams galėjo būti sprendžiama dėl atleidimo, nes būtų atsiradęs teisinis pagrindas S. Rudėnaitę atleisti iš pareigų.

LAT pirmininką ir skyriaus pirmininkus skiria bei atleidžia Seimas prezidento teikimu. Teismų įstatymas numato, kad atleisti skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas. S. Rudėnaitės atveju atleidimas sietas su perkėlimu į kitas pareigas.

Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo vadovas A. Valantinas pažymėjo, kad teisėjų atleidimo pagrindai išvardyti įstatyme, ir šiuo atveju pagrindas atleisti teisėją būtų atsiradęs tik paskyrus ją į naujas pareigas.

„Pagrindas atsiranda tik tada, kai žmogus paskiriamas į pareigas, jei nepaskiriamas, atleidimo klausimas negali būti svarstomas. Buvo kreiptasi dėl atleidimo tik vienu pagrindu – jei nėra paskyrimo, nėra pagrindo svarstyti atleidimą“, – sakė A. Valantinas.

Jis siūlė Seimo priimtą nutarimą dėl teisėjos atleidimo pripažinti negaliojančiu, kartu pažymėjo, kad „tas neteisėtumas neturi užsitęst laike, kuo greičiu mes išspręsime klausimą, tuo geriau mūsų valstybei“.

„Kaip jūs puikiai suprantat, aukščiausios grandies teisėjų paskyrime dalyvauja teisminė grandis, prezidentas ir Seimas, šiuo atveju tai buvo iškreipta“, – sakė Teisėjų tarybos vadovas.

Antradienį jis paskelbė pareiškimą, kad Seimo balsavimu dėl S. Rudėnaitės „paneigta Teisėjų tarybos valia, žongliruojant dviejų teisinių veiksmų, atleidimo ir paskyrimo, atskyrimu“.

Anot jo, toks elgesys „paneigia prieš trisdešimt metų Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę“.

Posėdyje dalyvavęs Seimo Kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis sakė, kad prezidento dekrete „yra aiškiai nustatyta, kada skyriaus pirmininkas gali būti atleidžiamas iš pareigų, skiriant į kitas pareigas, ir dekrete tai susieta“.

A. Kabišaitis teigė, kad susidariusioje situacijoje „toliau optimalus variantas būtų pripažinti nutarimą negaliojančiu“. Tai būtų galima padaryti Seimo balsavimu.

Antradienį paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad parlamentarai atleido S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė LAT pirmininke.

Po šio balsavimo ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.

Antradienį per svarstymo procedūrą Seimo nariai kandidatei neišsakė nei kritikos, nei pastabų.

Teisėjų asociacija kreipėsi į Seimą: S. Rudėnaitė atleista nepagrįstai

Teisėjų asociacija pabrėžia, kad Seimas atleido S. Rudėnaitę iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų be jokio teisinio pagrindo ir ragina ištaisyti situciją.

„Lietuvos teisėjų asociacija yra itin susirūpinusi dėl vakarykščio Seimo nutarimo, kuriuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė buvo atleista iš pareigų, nesant tam jokio teisinio pagrindo“, – rašoma teisėjų asociacijos kreipimesi į parlamentą.

Teisėjų asociacijos pirmininko Ramūno Gadliausko pasirašytame dokumente pabrėžiama, kad sprendimai atleisti ir skirti teisėjus turi būti priimami griežtai laikantis Konstitucijos ir joje įtvirtinto teismų nepriklausomumo principo.

„Konstitucijos 115 straipsnis numato pagrindą atleisti teisėją iš užimamų pareigų tik išrinkus jį į kitas pareigas, todėl dirbtinis teisėjo atleidimo iš pareigų ir skyrimo į kitas pareigas atskyrimas negali būti pateisinamas nei tinkamos teisėkūros, nei atsakingo valdymo požiūriu“, – teigiama kreipimesi.

Dokumente pabrėžiama, kad nei Konstitucijoje, nei teismų įstatyme nėra nuostatų, reikalaujančių, kad teisėjas ar teismo skyriaus pirmininkas, kurio kandidatūra yra pateikta į teismo pirmininkus, iki balsavimo dėl jo kandidatūros teisme būtų atleistas iš jo užimamų pareigų.

Pasak Teisėjų asociacijos, priešingas Konstitucijos interpretavimas taptų kliūtimi teismo pirmininku paskiriant to teismo skyriaus pirmininko pareigas einantį teisėją.

„Negalima teisėjo perkelti, sustabdyti jo įgaliojimą ar atleisti iš pareigų kitaip, nei numato įstatymas, ir tik remiantis sprendimu, priimtu tinkamai laikantis tokiems klausimams numatytų procedūrų“, – tvirtino Lietuvos teisėjų asociacija.

Taip pat, dokumente nuogąstaujama, kad jei padėtis nebus ištaisyta, ateityje gali kilti sunkumų paskiriant teisėjus į Konstitucinį teismą, LAT ir Lietuvos apeliacinį teismą, nes į naujas pareigas pretenduojantys teisėjai rizikuos būti atleisti iš einamų pareigų ir nepaskirti į kitas.

„Teisėjas, kaip teisminės valdžios subjektas, turi turėti sąlygas vykdyti teisminę valdžią nepriklausomai nuo socialinio, ekonominio ir politinio spaudimo, ir nuo kitų teisėjų bei teismų vadovybės“, – sakoma pranešime.