Lietuvoje

2020.04.22 10:06

Švietimo darbuotojų profsąjunga: šiemet išduoti brandos atestatai negalėtų būti tolygiai vertinami su ankstesniais

Eleonora Budzinauskienė, ELTA2020.04.22 10:06

Siekdama pašalinti pedagogams kylančias abejones ir norėdama gauti visą būtiną ir rūpimą informaciją, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujina diskusiją dėl egzaminų vykdymo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Prezidentūros, Švietimo tarybos bei kitais socialiniais partneriais.

„Mokytojams rūpimi klausimai dėl brandos egzaminų organizavimo tvarkos jau pateikti ministerijai anksčiau. Šiandien tikimės, kad švietimo bendruomenė gaus atsakymus jai rūpimais klausimais, susijusiais su brandos egzaminų organizavimo tvarka. Nuo ministerijos pateiktų atsakymų didele dalimi priklausys pedagogų apsisprendimas, ar dalyvauti brandos egzaminų vykdyme bei vertinime. Prašome įvertinti situaciją ir tiksliai pateikti atsakymus apie galimus du scenarijus bei tikslius savo žingsnius, kaip bus elgiamasi vienu ir kitu atveju“, – sako LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Pasak pačios švietimo darbuotojų profsąjungos ant svarstyklių dedami labai svarbūs dalykai – brandos egzaminai ir sveikata bei saugumo užtikrinimas.

„Suprantame brandos egzaminų svarbą Lietuvoje kaip jungiamąją grandį tarp bendrojo ir aukštojo mokslo: pas mus įprasta juos vykdyti, vertinti ir pagal egzaminų rezultatus konkurencingai siekti aukštojo mokslo. Suprantami ir abiturientų lūkesčiai, kurie savo ateitį planavo pagal iš anksto numatytas taisykles. Sutinkame, jog šiandien pažymių vidurkiais negali užtikrinti lygaus visų Lietuvos abiturientų žinių įvertinimo. Atšaukus valstybinius brandos egzaminus, o brandos atestatuose pateikiant duomenis tik apie mokomųjų dalykų rezultatus mokyklos mastu, šiemet išduoti brandos atestatai negalėtų būti tolygiai vertinami su ankstesniais ar ateinančiais metais įgytais atestatais. Suvokiame, kaip svarbu laikyti valstybinius brandos egzaminus moksleiviams, planuojantiems savo ateitį ir stojantiems į užsienio mokyklas“, – teigia profsąjunga.

Tačiau, pasak jos, dėl karantino pasikeitusios galimybės vykdyti ugdymo procesą įprasta tvarka kelia neužtikrintumą bei nežinomybę visai švietimo bendruomenei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad mokyklinė mokinių vertinimo sistema nėra patikima, o rezultatai yra nepalyginami šalies mastu, jei Lietuvoje nebūtų organizuojami valstybiniai brandos egzaminai. Objektyvai mokinių pasiekimus vertinantys mokytojai bei atsakingai, stropiai besimokantys būsimieji abiturientai turi teisėtus lūkesčius, kad valstybiniai brandos egzaminai leis visiems pademonstruoti tikruosius savo mokymosi rezultatus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta darbo grupė dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vykdymo analizavo ir kitų šalių praktiką, priimamus sprendimus ir vertino galimas pasekmes, jei mūsų šalyje būtų atsisakyta brandos egzaminų ir vidurinis išsilavinimas būtų suteikiamas tik metinių įvertinimų pagrindu.

„Vertinant mūsų šalies mokyklų mokinių pasiekimų įvertinimo objektyvumą, reikia pripažinti, kad skirtingų mokyklų mokytojų dešimtukas yra nevienodos reikšmės, nes patys mokytojai pagal bendrąsias dalykų programas rengia pasiekimų vertinimo kriterijus. Ir dėl šios priežasties, ir dėl skirtingo pasirengimo abiturientų metinių pažymių vidurkio naudojimas stojant į aukštąsias mokyklas į nepalankią padėtį gali pastatyti mokinius iš mokyklų, kurių mokytojai yra labiau reiklūs ir objektyviau vertinantys mokinių pasiekimus“, – teigia ministerija.

Šių metų vasario 20 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti posėdyje buvo pristatyti skaičiavimai, koks statistinis nuokrypis susidaro tarp valstybinių brandos egzaminų ir metinių pažymių, palyginus 4 pasirinktas gimnazijas (jų pavadinimų neskelbiant) iš Kupiškio, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus. Kupiškio atveju anglų kalbos ir matematikos įvertinimų nuokrypis buvo daugiau kaip 23, Kauno – anglų kalbos daugiau kaip 3, matematikos – beveik 17; Klaipėdos – anglų kalbos beveik 18, matematikos – daugiau kaip 23; Vilniaus – anglų kalbos daugiau kaip 19, matematikos – daugiau kaip 17. Buvo pastebėta, kad Lietuva žymiai atsilieka nuo Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių vidurkio, nekalbant apie pirmaujančią Suomiją.

„Toks reikšmingas statistinis nuokrypis reiškia, kad mokyklinė mokinių vertinimo sistema nėra patikima, o rezultatai yra nepalyginami šalies mastu, jei Lietuvoje nebūtų organizuojami valstybiniai brandos egzaminai“, – pabrėžia ministerija, sulaukusi Lietuvos moksleivių sąjungos klausimo, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus.

Sprendimas organizuoti brandos egzaminų sesiją nuo birželio 22 d. yra paremtas Lietuvos mokslininkų skelbiamais modeliavimais apie galimą viruso plitimą artimiausiais mėnesiais. Tikimasi, kad iki numatytos brandos egzaminų sesijos pradžios pandeminė situacija bus suvaldyta ir karantinas arba atšauktas, arba gerokai sušvelnintos jo sąlygos.

Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, mokyklų administracijomis, savivaldybėmis bus užtikrinta asmens higienai ir sveikatai tinkamą aplinka. Numatoma keisti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše apibrėžtus reikalavimus patalpoms, pvz., reikalavimas tarp stalų išlaikyti 1 metro atstumą būtų pakeistas į reikalavimą stalus statyti kas du metrus, vykdytojai ir kandidatai egzamino metu galėtų naudoti veido kaukes, vienkartines pirštines ir pan. Tai būtų taikoma tuo atveju, jei karantinas nebūtų visiškai pasibaigęs.

Brandos egzaminų organizavimo pagrindinė prielaida yra mokinių ir egzaminus administruojančių mokytojų sveikata ir saugumas. Esame kreipęsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami pateikti konkrečias rekomendacijas, kokios saugumo priemonės yra reikalingos egzaminus vykdant numatytu laiku – birželio – liepos mėnesiais.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 2– liepos 21 dienomis.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks birželio 29 d., anglų kalbos – liepos 1 d., matematikos – liepos 3 d. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22–25 d. Pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d.

Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 d.

Brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 d.

Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieno laisvai pasirenkamo.