Lietuvoje

2020.04.24 09:02

Nepaisant opozicijos nuogąstavimų, Druskininkų valdžia leido užstatyti Vijūnėlės „dvaro“ teritoriją

atnaujinta 10.57
Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.04.24 09:02

Druskininkų savivaldybės taryba penktadienį patvirtino atnaujintą kurorto bendrąjį planą, kuriuo atveriamas kelias statyboms pernai nugriauto vadinamojo Vijūnėlės dvaro teritorijoje. Opozicija įtarinėja, jog tai padarius teritorijoje leista gyvenamųjų namų statyba, o ilgainiui Druskininkų meras Ričardas Malinauskas gali privatizuoti joje esančius sklypus.

Savivaldybės atstovai teigia, kad kurorto bendrojo plano keitimas jau pribrendo, bet pats meras kelios dienos prieš posėdį tik pasinaudojo proga pavadinti opozicijos atstovus „varijotais“ ir situacijos nekomentavo. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad situacija jam primena Druskininkų valdžios galios demonstravimą, o vėl ginti viešąjį interesą į šią teritoriją turėtų prokurorai.

Penktadienį R. Malinauskas teigė, kad minėtoje teritorijoje ketinama statyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos padalinį,

Naujas planas įteisinti statybas

Vijūnėlės „dvaras“ buvo nugriautas teismams išaiškinus, kad jis stovėjo vietoje, kur neleidžiama gyvenamoji statyba.

Po šių sprendimų Druskininkų valdžia dar dėjo pastangas išsaugoti pastatą ir leisti įkurti čia įkurti M. K. Čiurlionio menų mokyklą, tačiau tam nepavykus spalį jis buvo nugriautas.

Vis dėlto, šioje teritorijoje netrukus vėl gali iškilti pastatai. Bent taip sako kurorto savivaldybės opozicija, reaguodama į savivaldybės sprendimą pakeisti Druskininkų bendrąjį planą.

Anksčiau ši teritorija buvo žymima kaip pasyvios rekreacijos zona. Atnaujinus planą, ji žymima kaip gyvenamoji mano užstatymo intensyvumo zona.

Tokiu pokyčiu Vijūnėlės „dvaro“ teritorijoje atvertas kelias statyboms.

„Bendrasis planas teritorijų planavime yra Konstitucijos lygio dokumentas. Jeigu bendrajame plane pažymėta, kad tai yra mažos apimties gyvenamoji statyba, tai kitas etapas, detalusis planas, tampa tik privalumu. Ir niekas negalės pasakyti, kad čia yra neteisėta“, – LRT.lt sakė opozicinių konservatorių atstovas Antanas Balkė.

„Nuo pat pradžios siekis įteisinti statybas toje teritorijoje yra pakankamai įžūlus valdžios būdas iš esmės atimti iš visuomenės parko gabalą pačiu primityviausiu būdu“, – pridūrė jis.

Anot tarybos nario, mažas užstatymas iš esmės reiškia teritoriją, kurioje yra nedideli privatūs namai. Jis įtarinėja, kad pakeitusi bendrąjį planą savivaldybė gali „privatizuoti“ minimą valstybinę žemę, o tai įmanoma tik suformuojant sklypus kaip grąžintinus paveldėtojams. Pasak A. Balkės, tokia schema ilgainiui gali pasinaudoti pats R. Malinauskas, tai daręs jau anksčiau.

„Šis metodas paimti valstybės žemę į savo rankas jau gerai išbandytas, kai meras užgrobtą ir septynerius metus naudojamą 25 arų valstybės žemės teritoriją prie savo 12 arų sklypo Turistų g. 11 pavertė asmenine nuosavybe“, – kalbėjo tarybos narys.

17 metų Druskininkų savivaldybės Architektūros skyriuje pradirbęs A. Balkė tvirtino, kad meras asmeniškai prižiūri visą kurorto teritorijų planavimą.

„Ne tik bendrąjį planą, bet ir detaliuosius asmeniškai prižiūri Malinauskas. Administracijos direktorius yra visiškas jo pavaldinys. Druskininkų savivaldybėje seniai nėra jokio valdžių atskyrimo – yra autoritarinis valdymas“, – sakė opozicijos atstovas.

Kitas vietos konservatorius Konstantinas Rečkovas sakė, kad valdančioji dauguma pasinaudojo karantino laikotarpiu, kad prastumtų labai abejotinus sprendimus, išvengiant dėmesio.

Teritorijų planuotoja neigia patyrusi įtaką, Mažeika ragina įsikišti prokurorus

Savivaldybės bendrojo plano pakeitimus parengė tuo užsiimanti bendrovė „Urbanistika“. Įmonės vadovė Andželika Kažienė LRT.lt sakė, kad keisti Vijūnėlės „dvaro“ teritorijos žymėjimo jos niekas neskatino.

„Teritorija turi būti gyvastinga, visos funkcijos ten turi būti ir man atrodo, kad gyvenimas ir poreikis pats sureguliuos, kas ten atsiras“, – teigė A. Kažienė.

Anot jos, minimos teritorijos nebuvo galima žymėti kaip pasyvios rekreacijos zonos, nes 2014 metais pasikeitus teisės aktams tokios zonos nebeliko – pasyvios rekreacijos funkcija atsiranda kitose teritorijų funkcinėse zonose.

„Rekreacija nuo 2014 metų pasikeitė. Dabar yra rekreacinės teritorijos, kur statyba yra galima. Pavyzdžiui, Zarasų slidinėjimo centras yra ant kalno, kuris užima trečdalį miesto. Ir toks dalykas yra rekreacija, ta rekreacija patenka į specializuotą kompleksą bendrajame plane“, – kalbėjo „Urbanistikos“ direktorė.

Pasak jos, nuo 2014 metų savivaldybių bendruosius planus galima rengti lanksčius, funkcinės zonos numato daug galimybių konkrečioje teritorijoje, kad nereikėtų keisti šių planų dažnai.

A. Kažienė tvirtino, kad gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo zona, kaip kad nuo šiol bus ažymima Vijūnėlės „dvaro“ teritorija, yra daugiafunkcinė, joje galima tiek urbanizuota, tiek neurbanizuota veikla. Kas ten bus daroma konkrečiai, nustatys žemesnio lygio teritorijų planai.

Pasak jos, pakeitus šios teritorijos funkcinę zoną, ten galės atsirasti kultūros paveldo objektai, gali įsiterpti miškų, galimos gyvenamosios mažaaukščio užstatymo, visuomenininės paskirties, komercinės arba rekreacinės teritorijos.

Taip pat čia bus galimos susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, naudingų iškasenų teritorijos arba teritorijos krašto apsaugos tikslams.

„Čia nėra jokių grėsmių. Čia reikia kontroliuoti procesą, o vienas to įrankių yra ilgas projekto viešinimo etapas“, – tvirtino A. Kažienė.

Anot jos, „Urbanistika“ tai darė tinkamai, apie pokyčius informavo kurorto gyventojus, taip pat ir kurorto savivaldybės tarybos narius.

„Kai kažkam dar kyla klausimų, aš irgi turiu klausimą: kur tada buvo tie žmonės?“, – tvirtino įmonės vadovė.

K. Rečkovas sako, kad A. Kažienė klaidina teigdama, jog politikai gavo kvietimus į plano keitimo aptarimą ar kokią nors informaciją apie siūlomus pokyčius.

„Pačius žemėlapius mes gavome likus keliolikai valandų iki komiteto posėdžių, o savivaldybės puslapyje jų nėra iki šiol – ten įdėti mažareikšmiai dokumentai. Rengėjai neatsako į mūsų klausimus. Akivaizdu, kad informacija yra slepiama, nes yra ką slėpti“, – teigė savivaldybės tarybos narys.

„Siekis užstatyti visuomenei grąžintą parko teritoriją tikrai nėra bendruomenės interesas. Kažkam labai rūpi revanšas valstybei, kuriai pralamėjo teismai Vijūnėlės dvaro savininkai. Gana akivaizdu, kad ginami privačių suinteresuotų asmenų interesai“, – pridūrė jis.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika LRT.lt sakė, kad šioje situacijoje institucijos turėtų imtis ginti viešąjį interesą.

„Pirmiausia tai atrodo lyg galios demonstravimas kai vietoj vieno dvaro projektuojamas „Dvarų kvartalas“. O kadangi šiuo metu Europos teisingumo teisme nagrinėjama byla, būtų keista kad valstybė sudarytų sąlygas keisti tos teritorijos naudojimą, tad teisininkai, prokurorai ir vyriausybės atstovas ir turi ginti viešąjį interesą“, – teigė ministras.

Malinauskas apsiribojo prasivardžiavimais

Pats Druskininkų meras atsisakė komentuoti situaciją, tik pasinaudojo proga pavadinti jį sukritikavusius opozicijos narius „varijotais“.

„Tokių veikėjų, kaip mūsų opozicija, nuomonė man gyvenime nerūpi. <...> Kieno nuomonę aš turėčiau komentuoti, dviejų opozicijos narių? Man jie yra varijotai“, – LRT.lt teigė R. Malinauskas.

Meras penktadienį naujienų agentūrai BNS sakė, kad Vijūnėlės „dvaro“ teritorijoje planuojama statyti M. K. Čiurlionio menų mokyklos padalinį.

„Pagal savivaldybės kompetenciją ir sprendimą numatoma urbanizuota teritorija. O joje – Čiurlionio menų mokyklos filialas dailės skyrius (...) Savivaldybės kompetencija nuspręsti, kur, kas ir kada gali stovėti“, – sakė Druskininkų vadovas.

Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Diana Sinkevičiūtė pabrėžė, kad savivaldybės taryba ir administracija turi teisę nuspręsti, kokiai paskirčiai priskirti savivaldybės teritorijoje esančius sklypus, jeigu jiems netaikomi papildomi apribojimai.

„Jūsų minimoje teritorijoje tarp Vijūnėlės tvenkinio ir Druskonio ežero nėra nei draustinių, nei parkų apribojimų, taigi šios teritorijos paskirtis, plėtojimas ir vystymas yra Druskininkų savivaldybės administracijos ir Tarybos kompetencija“, – teigiama D. Sinkevičiūtės LRT.lt pateiktame komentare.

Ji tvirtino, kad savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, numatantis teritorijų urbanizavimo strategiją, bendrus principus, todėl nei atskirų sklypų ribos nei tvarkymo reglamentai šio lygmens dokumentais nesprendžiami: „Kadangi reikalavimai ir jų taikymo principai keičiami visos savivaldybės teritorijoje esančios žemės naudojimui, tai liečia ir nurodytą teritoriją, joje yra numatytos kelios polifunkcinės zonos su prioritetinėmis funkcijomis ir galimais teritorijų naudojimo būdais“.

Specialistė taip pat tvirtino, kad Druskininkų bendrąjį planą nuspręsta keisti dar 2017 metais, turint omenyje, kad dabartinis 2008 metais patvirtintas planas yra įgyvendintas, kurorte įvyko demografinių ir ekonominių pokyčių, sulaukta gyventojų pasiūlymų ir teisės aktų pakeitimų, dėl kurių senasis dokumentas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

Pasak jos, naujo teisės akto planavimas truko dvejus metus, vyko viešai ir prižiūrint valstybės institucijoms. Pokyčius suderino 27 institucijos ir įgaliotos įstaigos.

„Atsižvelgiant į tai, kad sprendiniai buvo rengiami 10-ties metų laikotarpiui, akivaizdu, kad planas yra atnaujintas iš esmės, nors esamos pagrindinės teritorijų vystymo kryptys nekeičiamos – savivaldybės centras ir toliau lieka Druskininkų kurortas, kuriame neplanuojama vystyti pramonę ar kitaip drastiškai pakeisti veiklos sritis, numatomas kurorto ir visos savivaldybės rekreacinių galimybių plėtojimas“, – sakė D. Sinkevičiūtė.