Lietuvoje

2020.04.22 05:30

Jūs irgi taip galvojote: kodėl darome mąstymo klaidas, nors manome, kad viską puikiai žinome

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.04.22 05:30

Visi politikai vagys, pasaulyje vargingai gyvenančių žmonių skaičius didėja, koronavirusas nekelia jokio pavojaus, o vokiečių pagaminti automobiliai – patikimiausi. Tokius įsitikinimus neretai nešiojame galvoje, o jie padeda lengviau priimti sprendimus. Tačiau šie teiginiai nebūtinai yra teisingi ir gali mus nuvesti prie blogų pasirinkimų.  

Žemiau pateiktas paveiksliukas, kitaip dar vadinamas „Muller–Lyer“ iliuzija. Paveikslėlyje pavaizduoti du pagaliukai. Kaip jums atrodo, kuris iš šių pagaliukų yra ilgesnis?

Prisipažinsiu, vos tik pamatęs iliustraciją, be jokių dvejonių pagalvojau, kad paveikslėlyje pavaizduotas B pagaliukas yra ilgesnis. Tačiau, išsitraukus liniuotę, teko nustebti – pagaliukai buvo visiškai vienodo ilgio, o mane apgavo visažinės smegenys.

Ar darote mąstymo klaidas?

Praėjusių metų rudenį dalyvavau vienoje iš verslo konferencijų, joje pranešimą iš Švedijos į Lietuvą atvyko skaityti verslininkė, dizainerė ir rašytoja Anna Rosling Ronnlund.

Tuo metu moteris pranešimą pradėjo užduodama 12 paprastų klausimų konferencijoje dalyvaujantiems svečiams. Nors apie pasaulį jaučiausi žinantis pakankamai, iš 12, rodos, bendrųjų žinių reikalaujančių klausimų pavyko atsakyti vos į 5. Tuos pačius 12 klausimų užduosiu ir jums.

Teisingi atsakymai pateikti teksto gale.

Šiuos klausimus prieš keletą metų rašytoja kartu su savo vyru ir jo tėvu žymiu fiziku Hansu Roslingu uždavė daugiau nei 12 tūkst. respondentų iš 14 šalių. Gauti rezultatai šokiravo – vidutinis teisingų atsakymų skaičius buvo vos 2,4 ir nė vienas iš respondentų nesugebėjo teisingai atsakyti į visus 12 klausimų.

Anot A. Rosling Ronnlund, jeigu tokie patys klausimai būtų užduoti beždžionei, spėjimo būdu ji atsakytų vidutiniškai į 4 klausimus. Daroma prielaida, kad dėl tam tikrų priežasčių žmonės, remdamiesi klaidingu „žinojimu“, priima klaidingus sprendimus.

Kaip paaiškėjo atlikus tyrimą – klaidingas „žinojimas“, anot A. Rosling Ronnlund, pastebimas net ir tarp aukščiausią išsilavinimą turinčių asmenų.

Pavyzdžiui, rodos, visai nesudėtingas klausimas, kiek vaikų pasaulyje iki vienerių metų yra vakcinuojami, pasirodė esantis kietas riešutėlis Nobelio premijos laureatams: „Uždavėme šį klausimą Davoso ekonomikos konferencijoje. Tik 18 proc. žmonių atsakė teisingai. Pasaulio sveikatos suvažiavime teisingai atsakė 27 proc. Labiausiai nustebino, kad, uždavus šį klausimą Nobelio premijų laureatams, teisingai atsakė tik 8 proc. žmonių, o tarp didžiausių pasaulio bankų vadovų teisingas atsakymas buvo pateiktas dar rečiau (4 proc.)“, – rezultatais stebisi A. Rosling Ronnlund.

Tad nenusiminkite, jei ir jūsų atsakymai neblizgėjo. Svarbu išsiaiškinti, kokie faktoriai lemia mąstymo šališkumus.

Negatyvi informacija gali lemti klaidingus pasirinkimus

Daugelis apie pasaulį mąsto kritiškiau, negu iš tikrųjų yra. Tai puikiai parodė A. Rosling Ronnlund užduotas klausimas 2015 m. tyrime, ar pasaulis darosi geresnis, ar blogesnis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vos 3 proc. žmonių mano, kad jis darosi geresnis, o 81 proc. žmonių mano, kad jis darosi blogesnis. Jungtinėje Karalystėje manančių, kad pasaulis darosi geresnis, yra 4 proc., o kad blogesnis – 65 proc. respondentų.

Anot A. Rosling Ronnlund, toks mąstymas yra klaidingas, kadangi per pastaruosius dešimtmečius gyvenimo kokybė pasaulyje gerėja. Pavyzdžiui, badaujančių žmonių skaičius, 2015 m. duomenimis, sumažėjo iki 11 proc., o 1970 m. siekė 28 proc., raštingumas padidėjo nuo 10 proc. 1800 m. iki 86 proc. 2016 m. Įteisinta vergovė 1800 m. vyravo 193 pasaulio šalyse, o 2017 m. jau tik trijose ir t. t.

A. Rosling Ronnlund teigimu, neretai tokį negatyvų mąstymą išprovokuoja žiniasklaida, kuri linkusi sudramatizuoti pasaulio vaizdą.

LRT.lt kalbinta Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto profesorė Jolanta Sondaitė teigia, kad neretai klaidingą neigiamą mąstymą lemia negatyvus šališkumas. Anot profesorės, negatyvią informaciją žmonės įsimena lengviau, ji ilgiau išlieka ir mūsų atmintyje. Todėl, priimdami sprendimus, galime remtis negatyvia informacija, kurią išgirdome, tačiau ji nebūtinai atitiks realybę.

O štai Vilniaus universiteto (VU) docento, psichologo dr. Antano Kairio įsitikinimu, žmogus yra biologiškai užprogramuotas reaguoti į blogiausius įvykius, kadangi pagrindinė organizmo funkcija yra išgyventi.

A. Kairys taip pat priduria, kad pasaulį pavojinga vieta laiko ne tik tie, kurie skaito naujienų portalus, bet ir tie, kurie yra panirę į televizorių.

„Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie žiūri daug televizijos, pasaulį laiko pavojinga vieta. Tai aiškinama tuo, kad jeigu žiūrėtume į televizinio pasaulio veikėjus, jie dažnai yra įtraukiami į nusikaltimus. Tyrimai rodo, kad tai, kaip pasaulis yra reprezentuojamas žiniasklaidoje, vėliau atsiliepia ir mūsų vertinimui“, – aiškina psichologas.

Ar dėl negatyvios informacijos šališkumo reikia kaltinti medijas?

Viena iš psichologės įvardintų priežasčių, lemiančių mąstymo šališkumą, yra negatyvi informacija, kuri mus verčia pasaulį matyti tamsesnėmis spalvomis, negu iš tikrųjų yra. Klausimas, ar dėl žmonių mąstymo šališkumo galima kaltinti žiniasklaidą, piešiančią niūrų pasaulio vaizdą? Jei taip, kaip reikėtų išvengti tokių šališkumų?

Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė sutinka, kad neigiamos informacijos žiniasklaidoje yra daugiau nei pozityvių žinučių, tačiau ji įsitikinusi, kad žiniasklaidos užduotis yra ieškoti negerovių, viešinti jas ir taip spręsti problemas.

„Vien dėl to žiniasklaidos darbas ir jos užtaisas yra pozityvus. Žiniasklaidos idėja nėra kritikuoti vien dėl kritikos, o tam, kad būtų atkreiptas dėmesys ir problemos būtų sprendžiamos“, – sako D. Donauskaitė.

Vis dėlto pašnekovė sutinka, kad komercinėje žiniasklaidoje yra perdėto naudojimosi negatyvia informacija. Problemos ar negerovės jaudina žmones ir tai padeda žiniasklaidai užsidirbti.

„Tačiau negatyvios informacijos sklaida nėra žiniasklaidos variklis ir filosofinis pagrindas, jis yra kiek kitas – kad paviešintos problemos būtų sprendžiamos. Tačiau „klikbaitinė“ žiniasklaida gali turėti ir kitokius tikslus. Kartais mes matome tą pačią temą, eskaluojamą kiekvieną dieną, nes yra didelis skaitomumas“, – pastebi Lietuvos žurnalistikos centro vadovė.

Psichologas A. Kairys pasakoja, kad vaistų nuo negatyvios informacijos žiniasklaidoje nėra, tačiau svarbiausia, kad žmogus neimtų vertinti reiškinių tik kaip „balta“ arba „juoda“.

„Pasaulyje yra mažai problemų, išskyrus pačius ekstremaliausius nusikalstamus veiksmus, kurie yra „balti“ arba „juodi“. Jeigu žiniasklaida mums siūlo perspektyvą, kuri yra „balta“ arba „juoda“, tai jau yra problema“, – mano A. Kairys.

Pagrindinės mūsų mąstymo klaidos

MRU Psichologijos instituto profesorė J. Sondaitė pasakoja, kad yra begalės mąstymo šališkumų, kurie kartais verčia mus priimti klaidingus sprendimus, tačiau keletas jų pasitaiko dažniausiai.

Pirmas mąstymo šališkumas, kurį įvardija profesorė, – prieinamumo šališkumas. Jis pasižymi tuo, kad žmogus linkęs lengvai prisiminti tą informaciją, apie kurią jis daug kartų girdėjęs arba skaitęs. Ir visiškai nesvarbu, ar ta informacija yra klaidinga, ar ne, tačiau žmogus įsitikinęs, kad žino konkrečius dalykus.

„Pavyzdžiui, žmogus tiesiog galėjo perskaityti naujienų portale vieną faktą, tuomet tą pačią informaciją jam pakartoja draugas, ir asmuo informaciją užfiksuoja kaip teisingą ir jos nebekvestionuoja.“

Kitas šališkumas – patvirtinimo. Profesorė pažymi, kad žmogus linkęs priimti teigiamai tą informaciją, apie kurią jau turi susiformavusią nuomonę, o priešingą informaciją jis tiesiog neigia arba ignoruoja. Pavyzdžiui, jeigu būsite įsitikinęs, kad COVID-19 yra visiškai nepavojingas, būsite linkęs ignoruoti informaciją apie viruso sukeliamą mirtingumą ar sunkiai sirgusių žmonių liudijimus.

Trečias šališkumas, kurį įvardija J. Sondaitė – bandos efektas. Tai rodo, kad žmonės neretai yra linkę elgtis taip, kaip elgiasi jų grupės, darbo ar šeimos nariai. Pavyzdžiui, jeigu jūsų artimieji nuolat balsuoja už kokią nors politinę partiją, per daug negalvodamas, jūs taip pat balsuosite už tą pačią partiją.

Ketvirtas – įrėminimo šališkumas. Profesorė aiškina, kad žmogaus pasirinkimą lemia tai, kaip jam pateiksite informaciją. Jei tam tikras veiksmas akcentuoja laimėjimą – rinksitės jį, o jei praradimą – nesirinksite. Jeigu daktaras sakys, kad po tam tikros operacijos 10 proc. žmonių neišgyvena, asmuo vengs operacijos. Tačiau pasakius, kad operacija pavyksta 90 proc. žmonių, šią informaciją priimsime jau pozityviau.

„Inkaro“ šališkumas – žmogus vertina pačią pirmą gautą informaciją ir remdamasis ja priima sprendimą. Įsivaizduokite, nusprendėte įsigyti automobilį, o internete pastebėjote, kad jo kaina siekia apie 30 tūkst. eurų. Nuėjus į saloną jums pasiūlo įsigyti automobilį už 29 tūkst. ir jūs negalvodamas priimate pasiūlymą, nors kitoje gatvės pusėje tą patį automobilį siūloma įsigyti už 26 tūkst. eurų.

Mąstymo šališkumai mums padeda apdoroti informaciją

Pasak VU docento, psichologo dr. A. Kairio, mąstymo šališkumai nebūtinai yra blogas dalykas. Neretai jie mums padeda greičiau apdoroti informaciją ir priimti sprendimus.

„Tai yra evoliuciškai atsiradę informacijos apdorojimo supaprastinimai, kurie mums padeda išgyventi. Tai būdas padėti mums susidoroti su nuolatos užpuolančia informacija, todėl dažniausiai jie yra naudingi.

Įsivaizduokite, kiek laiko užtruktų išsirinkti grietinę parduotuvėje, jei mes ją rinktumės absoliučiai racionaliu keliu. Jei kiekvieną produktą, kurį perkame, vertinsime racionaliai, mes iš parduotuvės neišeisime. Tai reiškia, mes turime priimti supaprastintus sprendimus“, – įsitikinęs A. Kairys.

Vis dėlto psichologas įspėja, kad mąstymo supaprastinimai gali pakišti koją ir taip mes galime pakenkti tiek sau, tiek ir artimam žmogui.

„Kada turime sudėtingą situaciją, kurioje informacija yra iškreipta ir ji galbūt specialiai pateikiama taip, kad išprovokuotų vieno ar kito šališkumo veikimą, tada mes galime patekti į bėdą, o šališkumas gali tapti labai kenksmingas“, – įsitikinęs psichologas A. Kairys.

Kaip išvengti mąstymo šališkumo?

Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos instituto profesorė J. Sondaitė sako, kad pirmasis žingsnis siekiant išvengti mąstymo klaidų – neskubėti daryti galutinius sprendimus, ypač šiuo metu, kada gyvename neapibrėžtos ateities scenarijumi.

Tuo metu psichologas A. Kairys pasakoja, kad yra 3 situacijos, kada reikėtų stengtis išvengti šališko mąstymo. Pirmoji situacija, kada asmuo priima labai svarbų sprendimą ir turi laiko pagalvoti. Tokiu atveju, anot A. Kairio, nėra prasmės kliautis automatiniais informacijos apdorojimo keliais.

Antrasis aspektas, kada reikia vengti mąstymo klaidų – kai galima žala, tiek sau, tiek ir aplinkiniui. Trečiasis – kada užplūsta emocijos. „Emocijos yra svarbios, nes jo provokuoja ir greičiausiai tai rodo, kad asmuo pateko į situaciją, kada norėsis taikyti šališkumą. Tokioje situacijoje geriausias sprendimas yra leisti sau atvėsti ir sustabdyti automatinį informacijos apdorojimą ir pareiti į lėtą informacijos apdorojimą“, – situacijas, kada reikia vengti šališkumo, vardija A. Kairys.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.

Teisingi atsakymai: 1C, 2B, 3C, 4C, 5C, 6B, 7C, 8C, 9A, 10A, 11C, 12A.