Lietuvoje

2020.04.22 09:00

Patarėjas: Nausėda remia praktinį bendradarbiavimą su Taivanu, bet ne narystę PSO

atnaujinta 11.30
LRT.lt, Vaidotas Beniušis, BNS2020.04.22 09:00

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda remia praktinį bendradarbiavimą su Taivanu, siekiant dalytis patirtimi valdant koronaviruso krizę, tačiau ši sala formaliai negali tapti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nare, teigia šalies vadovo atstovas žiniasklaidai.

Taip Antanas Bubnelis BNS komentavo penkiasdešimties Seimo narių ir daugiau kaip šimto kultūros bei mokslo atstovų raginimą prezidentui paremti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą.

„Prezidentas visuomet atidžiai įsiklauso į visuomenės, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų nuomonę“, – teigė A. Bubnelis.

„Taivane gyvena daugiau nei 23 mln. žmonių, jiems gerai pavyksta susitvarkyti su koronaviruso plėtra, nėra fiksuojamos pakartotinės plitimo bangos. Taivano patirtį kovojant su koronavirusu verta išgirsti visam pasauliui, todėl būtų neteisinga ignoruoti ją pasauliniame kontekste“, – teigė jis.

„Tačiau formaliai PSO narėmis gali būti tik JT narės, o Taivanas tokia nėra. Nepaisant to, galimas ekspertinis ir praktinis bendradarbiavimas suvaldant pasaulinę COVID-19 plitimą ir Lietuva remia tokį bendradarbiavimą“, – pridūrė prezidento atstovas.

Daugiau nei 200 žmonių kreipėsi į Nausėdą – prašo padėti Taivanui

Beveik 200 Lietuvos politikų, mokslo ir visuomenės veikėjų pasirašė kreipimąsį į G. Nausėdą, kuriuo prašoma remti Taivano dalyvavimą kai kuriose tarptautinėse organizacijose, inicijuoti Lietuvos ekonominės atstovybės atidarymą Taivane bei kelti šios valstybės pripažino klausimą Europos Sąjungos vadovų institucijose.

Šis dokumentas šalies vadovui pristatytas trečiadienį ryte. Kreipimosi autoriai rašo, kad į prezidentą kreipiasi precedento neturinčios pasaulinės pandemijos kontekste, kurios sukeltos pasekmės Lietuvos ir pasaulio visuomenei, ekonomikai, kultūrai bei tarptautiniams santykiams yra sunkiai prognozuojamos, bet aišku, kad bus skaudžios.

„Tačiau COVD-19 pavojų žmonija galėjo užkardyti ar bent geriau jam pasiruošti, jeigu viruso sklaida pradinėje stadijoje nebūtų Kinijos komunistų partijos režimo nuslėpta nuo pasaulio visuomenės. Kinijos Liaudies Respublikos valdžia slėpė prasidėjusios epidemijos faktą, represavo gydytojus, mėginančius atkreipti savo kolegų ir pasaulio bendruomenės dėmesį į naują grėsmingą užkratą, ir iki šiol falsifikuoja užsikrėtimų bei mirčių statistiką.

Šalis, kuri ypatingai nukenčia ir patiria didžiausią žalą nuo Kinijos komunistų partijos vykdomos agresyvios politikos, yra Taivanas.

Kinijos valdžios spaudžiama ir įtakojama, Pasaulio sveikatos organizacija gniaužė informaciją apie Hubėjaus provincijos Uhano mieste sklindantį naujo tipo virusą, menkino naujojo užkrato grėsmę, galimybę žmogui užsikrėsti nuo žmogaus ir atsisakė paskelbti pasaulinę pandemiją netgi po to, kai koronavirusas išplito į daugelį kitų pasaulio šalių. Nors Taivano sveikatos apsaugos pareigūnai dar 2019 m. gruodžio pabaigoje perspėjo apie didelę užkrato plitimo tarp žmonių tikimybę, Pasaulio sveikatos organizacija šį pranešimą nuslėpė“, – rašoma G. Nausėdai adresuotame pareiškime.

Jame taip pat dėstoma, kad nuo į totalitarizmą grįžtančio Kinijos režimo melo ir vykdomų represijų kenčia ne tik jos pačios piliečiai, bet ir viso pasaulio žmonės.

Kreipimosi autoriai taip pat nurodo, kad Kinija dabar atkakliai siekia pasinaudoti kritine situacija pasaulyje, tiek stiprindama kitaminčių persekiojimą šalies viduje, tiek ir tam, kad išplėstų geopolitinės įtakos tinklus ir apsimestine labdara skleistų savo minkštąją galią.

„Šalis, kuri ypatingai nukenčia ir patiria didžiausią žalą nuo Kinijos komunistų partijos vykdomos agresyvios politikos, yra Taivanas. Taivanui yra nuolat grasinama karine jėga. Dėl brutalaus Kinijos spaudimo ši demokratinė 23 milijonų žmonių valstybė yra netekusi bet kokio atstovavimo tarptautinėse organizacijose. Nors Taivano reakcija į koronaviruso pandemiją cituojama kaip pasaulinis gerosios praktikos pavyzdys, Kinija trukdo Taivanui dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijoje netgi stebėtojo teisėmis, dalintis gerąja patirtimi ir laiku gauti kovai su pandemija svarbią informaciją“, – dėstoma dokumente.

Rašoma, kad savo istorinės patirties ir geopolitinės situacijos dėka Lietuva turėtų solidarizuotis su laisvosiomis, demokratinėmis pasaulio visuomenėmis ir palaikyti jų priešinimąsi totalitarinių bei autoritarinių režimų agresijai.

„Manome, kad dabar, praėjus trims dešimtmečiams po Kovo 11-osios, Lietuva pati yra pribrendusi pademonstruoti savo įsipareigojimą pamatinėms konstitucinėms laisvės ir demokratijos vertybėms, išreikšdama panašią paramą Taivanui.

Taivanas per ilgus Šaltojo karo dešimtmečius buvo viena iš nedaugelio šalių, nuosekliai vykdžiusių Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką. Taivanas taip pat rėmė diplomatinio pasipriešinimo sovietinei Lietuvos okupacijai iniciatyvas. Dabar Taivanas nesavanaudiškai teikia Lietuvai humanitarinę pagalbą kovoje su pandemija“, – rašoma kreipimesi.

Autoriai nurodo, kad Taivanas de facto yra nepriklausoma valstybė, su kuria Lietuva ir kitos Europos Sąjungos narės palaiko produktyvius ryšius daugelyje sričių. Vengimas suteikti diplomatinį pripažinimą Taivanui tik todėl, kad tokią sąlygą kelia komunistinis Kinijos režimas, anot kreipimosi autorių, reiškia, kad santykiuose su Kinija visa Europos Sąjunga pasiduoda politinei bei ekonominei prievartai, iš esmės susitaikydama su nelygiaverčio partnerio pozicija ir kenkdama savo narių bei viso laisvojo pasaulio interesams.

Jie taip pat primena, kad G. Nausėda prezidento rinkimų debatų metų pabrėžė būtinybę plėsti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Taivanu.

Prezidento prašoma aukščiausiu politiniu lygiu remti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos susitikimus, veiklas bei mechanizmus (tarp jų – ir Global Outbreak Alert and Response Network, arba GOARN) ir palaikyti jo visateisį dalyvavimą Pasaulio sveikatos asamblėjoje.

Taip pat – kreiptis į Jungtinių Tautų Organizaciją dėl Taivano galimybės dalyvauti Jungtinių Tautų Organizacijos ir jai pavaldžių tarptautinių organizacijų, pirmiausia – Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), veikloje užtikrinimo.

Autoriai taip pat prašo inicijuoti Lietuvos ekonominės atstovybės Taivane atidarymą bei kelti Taivano pripažinimo klausimą Europos Vadovų Taryboje ir kituose Europos Sąjungos politinio veikimo formatuose.

Iš 204 parašus padėjusių asmenų, 50 yra Seimo nariai, šeši Europos Parlamento nariai, septyni Nacionalinės premijos laureatai, 27 profesoriai, 47 mokslo daktarai.

„Manau, kad išaušo mūsų Islandijos momentas: kaip kažkada Islandija – mums, dabar mes turime ištiesti politinio solidarumo, diplomatinės pagalbos ranką Taivanui, kuris dar Šaltojo karo metais buvo Lietuvos laisvės rėmėjas. Labai džiaugiuosi, kad atsirado tiek bendraminčių, kurie susibūrė apie šią idėją – kad Lietuva yra su Taivanu, kaip dvi demokratinės, laisvę mylinčios šalys.

Turime padėti Taivanui sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje erdvėje. Tai labai stiprus signalas, kurį 200 Lietuvos visuomenės autoritetų, intelektualinio ir politinio elito atstovų siunčia mūsų užsienio politikos formuotojamas: kad reikia keisti pataikavimu Kinijai paremtą užsienio politikos konsensą, kad mes norime principingos, laisvės ir demokratijos vertybėmis grįstos Lietuvos politikos. Dabar mes prašome tikros paramos Taivano narystei PSO, o ilgainiui – ir valstybingumo pripažinimp“, – teigia Seimo narys dr. Mantas Adomėnas.

Žurnalistas, redaktorius Aurelijus Katkevičius komentuodamas kreipimasi sako: „Yra pasaulyje Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja – unikalus istorinis eksperimentas, kaip viena ir ta pati tauta gali gyventi laisvėje ir kaip – komunizmo koncentracijos stovykloje. Unikalus eksperimentas yra ir Taivanas – tai pavyzdys, kaip didi kinų tauta, turinti įspūdingą istoriją, gali gyventi ir kurti laisva. Tai viena iš priežasčių, kodėl komunistinė Kinija taip nekenčia Taivano. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl vakarų civilizacija, laisvės ir atsakomybės civilizacija turi visais įmanomais būdais palaikyti Taivaną.“

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24
Mokykla; mokiniai

Lietuvoje

2021.01.18 17:10

Sveikatos ekspertai siūlo svarstyti galimybę nuo COVID-19 skiepyti ir vyresnius mokinius išvardijo, kas pirmiausia grįžtų į mokyklas; atnaujinta 17.52