Lietuvoje

2020.04.21 15:09

Seimas atmetė visus tris kandidatus į Konstitucinį Teismą

atnaujinta 15.46
Milena Andrukaitytė, BNS2020.04.21 15:09

Seimas antradienį atmetė visus tris kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo (LAT) pirmininke pasiūlytos laikinosios vadovės kandidatūrą.

Per slaptą balsavimą buvo nepritarta buvusios KT kanclerės Ingridos Danėlienės, advokatės Giedrės Lastauskienės bei LAT teisėjo Algio Norkūno skyrimui Konstitucinio Teismo teisėjais.

Taip pat atmesta ir prezidento Gitano Nausėdos į LAT pirmininkes pasiūlyta šiam teismui laikinai vadovaujančios Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės kandidatūra, o ji pati atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Už Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktą I. Danėlienės kandidatūrą balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 59 ir susilaikė 20 parlamentarų.

Už prezidento G. Nausėdos pasiūlytą G. Lastauskienės kandidatūrą balsavo 49 Seimo nariai, 50 buvo prieš ir susilaikė 16 parlamentarų.

Už laikinosios LAT vadovės S. Rudėnaitės į Konstitucinio Teismo teisėjus pasiūlytą LAT teisėjo A. Norkūno skyrimą balsavo 24 Seimo nariai, prieš buvo 52 ir susilaikė 47 parlamentarai.

Už S. Rudėnaitės skyrimą LAT pirmininke balsavo 52 Seimo nariai, 46 buvo prieš ir 23 susilaikė.

S. Rudėnaitės atleidimas iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų buvo teikiamas dėl siūlymo ją skirti LAT vadove, tačiau į šias pareigas nepaskyrus iš esamų ji buvo atleista.

Už S. Rudėnaitės atleidimą iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34 ir susilaikė 17 parlamentarų. S. Rudėnaitė lieka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas paskelbtus balsavimo rezultatus Seimo salėje sakė, kad šis sprendimas „Seimo nepuošia ir pademonstravo parlamento neraštingumą“.

„Kodėl neraštingumą? Buvo noras kažką išbraukti vieną, o kad nesuklystų, liepta balsuot prieš visus“, – sakė J. Sabatauskas.

Seime svarstant kandidatūras Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys kėlė versiją, kad balsavimas dėl teisėjų taps „asmeninių galių pademonstravimas“.

„Tai, kad kai kurie iš „valstiečių“ neatsispyrė pagundai parodyti politinius raumenis ir paauklėti prezidentą už jo nepaklusnumą, kai jis nepatvirtino jų teikiamo kandidato į ministrus, kai suabejojo vieno ministro skaidrumu, tikėtis, kad tos kandidatūros labai lengvai praeis Seime, tikrai būtų naivu“, – sakė P. Urbšys.

Prognozuodamas balsavimą jis skeptiškai vertino ir Seimo pirmininko pasiūlytos buvusios KT kanclerės I. Danėlienės galimybes.

„Bus norima pademonstruoti, kad Seimo pirmininkas yra tarsi visiškai neįgalus ir aiškiai bus pademonstruota, kad asmeninės politinės ambicijos yra aukščiau visko“, – sakė P. Urbšys.

I. Danėlienės kandidatūra buvo vienintelė, susilaukusi tiesioginių pasisakymų „prieš“, referuojant į žiniasklaidoje skelbtą publikaciją apie jos asmeninę draugystę su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.

„Pažiūrėk, kokius reikalavimus tu kėlei dėl santykių Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės, kiek tu pirštu rodei, lyg ten nieko ir nebuvo. Bet dabar visa teismų sistema, Seimo nariai žino, kaip šita kandidatė tapo Konstitucinio Teismo kanclere. Kiek kalba visuomenė, Konstitucinio Teismo pirmininkas susirado gražią draugę, ją padarė KT teismo kanclere, o dabar nori gal savo gyvenimo draugę padaryti KT teisėja? Tai koks tai pavyzdys visuomenei?“ – sakė Seimo narys Petras Gražulis.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė replikavo, kad I. Danėlienės kandidatūra diskriminuojama lyties pagrindu: apie ją buvo skleidžiamos paskalos, bet niekas nesidomėjo mokslo darbais ir karjera.

„Ar buvo nagrinėjami jos moksliniai straipsniai? Ne, nebuvo. Ar buvo aptarinėjamas jos požiūris į svarbius pastarojo KT sprendimus? Ne, nieko apie taip pat negirdėjome. Jeigu vyras būtų pateiktas, I. Danėlienė būtų vyras, ar mes būtume tai girdėję? Ne, mes nebūtume girdėję, kad jis yra ūkvedys, būtume girdėję, koks jis geras vadybininkas. Jeigu būtume girdėję apie asmeninį gyvenimą, būtume girdėję, kaip jam gerai sekasi asmeniniame gyvenime“, – sakė A. Armonaitė.

„Norėčiau paprašyti, kai mes skiriame tokios svarbios institucijos teisėjus, remtis ne kokiais nors pletkais, ne apkalbomis, ne seksizmu, kurį kai kurie kolegos skleidžia, o kompetencija ir argumentais“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Po jos kandidatūros svarstymo pasisakė ir pati I. Danėlienė, teigdama, jog buvo apžmeižta.

„Sėdžiu ir klausau apie tarsi žmogų, kuris mano vardu pavadintas. bet nieko negirdžiu apie save. Man labai apmaudu ir būtų labai apmaudu, kad kažkieno tikslingai skleidžiama neteisinga informacija ar akivaizdžiai bandoma įteigti alternatyvi tiesa, kuri nieko bendro neturi su tikrąja tiesa, lemtų tokių svarbių sprendimų priėmimą“, – sakė I. Danėlienė.

Ji prašė tiek ją pačią, tiek kitus kandidatus vertinti pagal profesinius ir mokslinius pasiekimus, o ne „lytį, į amžių, kitus subjektyvius kriterijus, kažkieno tikslingai skleidžiamą alternatyvią informaciją“.

Valdantieji balsavimo išvakarėse abejojo, ar bus pritarta visų kandidatūrų paskyrimui. Tai, kad nėra bendros nuomonės dėl kandidatų, yra patvirtinę ir opozicijos atstovai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis svarstė, kad kandidatai gali nesulaukti paramos Seime.

„Kiek buvo diskusija frakcijoje, didelio noro palaikyti kandidatus nėra, dėl to, kad silpnokai kandidatai pasirodė prisistatydami Seime, (...) tas buvo mums netikėta ir dėl to gali būti rytoj labai įdomus balsavimas, kuris gali parodyt, kad dalis tų teisėjų ar visi balsų nesurinks“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis komentuodamas teisėjų kandidatūras BNS sakė, kad „tam tikri kandidatai sulaukė galbūt didesnio nuomonių išsiskyrimo“.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną. Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

LAT nuolatinio pirmininko neturi nuo liepos, kai iš šių pareigų atleistas Rimvydas Norkus. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.

Populiariausi