Žvėryno gyventojai sunerimę dėl planų rekonstruoti Eduardo Balsio skverą. Anot jų, šis skveras yra vienas jaukiausių mieste, todėl planai dalį skvero išgrįsti trinkelėmis piktina: ir taip Vilniaus valdžia baigia užbetonuoti miestą, sako Žvėryno bendruomenės pirmininkė. Vilniaus miesto savivaldybė sutinka, kad kai kuriais sprendimais nėra patenkinta, todėl projekto rengėjams teks koreguoti pasiūlymus.
Pasipiktinusi planais rekonstruoti Eduardo Balsio skverą, į LRT.lt portalą kreipėsi Žvėryno gyventoja Ieva Mažunaitytė. Anot jos, tiek ji, tiek kiti Žvėryno bendruomenės nariai buvo labai nustebę, kad skvere žadama naikinti „tiek daug medžių ir krūmų“. Žvėryno gyventojos teigimu, šis skveras ir dabar nėra apleistas – atvirkščiai.
Vilniaus miesto savivaldybės pranešime teigiama, kad E. Balsio skveras neatitinka Vilniaus miesto centrui deramų estetikos ir rekreacinės kokybės reikalavimų – skveras pagal galimybes prižiūrimas, bet stichiškai apžėlęs, čia nepatenkinamos sąlygos kultūrinei ar rekreacinei veiklai. Suprojektuota naikinti dalį gyvatvorių bei medžių, numatyta pastatyti suolus E. Balsio menų gimnazijos mokiniams, dalį skvero padengti plokštėmis.
„Specialiai praėjau pro skverą ir stengiausi susirašyti visus dalykus, kuriuos būtų galima keisti, jei iš tikrųjų būtų toks poreikis, bet praktiškai nepamačiau nieko. Mano asmeniniu požiūriu, šis skveras yra vienas jaukiausių mieste – jis unikalus, labai organiškai derantis prie visos istorinės Žvėryno architektūros.
Man buvo keista, kodėl norima naikinti tiek daug žalumos, kadangi skverą iš visų pusių juosia gatvės, čia labai aktyvus eismas. Tokie planai stebina – jei nebūtų tiek medžių, numažėtų garso izoliacija. Šis skveras profesionaliai padarytas“, – įsitikinusi vilnietė.
Žinoma, sutinka I. Mažunaitytė, skvere praverstų palaikomoji priežiūra – būtų galima apgenėti keletą medžių, kai kur padaryti tankesnę veją, labiau apželdinti, tačiau dabar esantys planai netenkina. Vilnietė taip pat piktinasi, kad, uždavusi klausimus skvero rekonstrukciją planuojančiam architektui Algirdui Umbrasui, nesulaukė atsakymų, o vėliau gavo ir nepagarbų laišką.
Šokiravo architekto atsakas
I. Mažunaitytė pasakoja dalyvavusi viešajame skvero rekonstrukcijos pristatyme, vėliau architektui uždavė kelis klausimus ir išsakė savo pastabas. Jos teigimu, architekto atsakymą sudarė penki punktai po kelis sakinius, o į jos klausimus nei kiekybiškai, nei kokybiškai į klausimus nebuvo atsakyta. Nepatenkinta tokiu atsakymu, vilnietė parašė skundą, o kaip vieną laiško gavėjų pridėjo ir patį A. Umbrasą.
Pasak I. Mažunaitytės, neilgai trukus sulaukė „labai nekorektiško“ architekto atsakymo.
„Jūsų, panele Ievute, nei išsilavinimas, nei kompetencijos nesuteikia teisės reikšti tokius fašistuojančius pareiškimus. Bijau, kad gali tekti kreiptis į prokuratūrą aiškinantis dėl sąmoningo puolimo ir sabotažo, siekiant kenkti viešam interesui.
P.S. Jūsų teiginiai ir klausimai yra ne visai adekvatūs. Todėl negalim įsivelti į diskusijas. Jums tiesiog trūksta tinkamo išsilavinimo ir juo labiau kompetencijos. Siūlyčiau įstoti į Dailės akademijos landšafto architekto specialybę (jei sugebėsite) ir nevertinti visko, kas yra kuriama architektūroje, iš Literatūros instituto bibliotekos darbuotojos pozicijos“, – rašoma architekto A. Umbraso atsakyme vilnietei.
Portalas LRT.lt susisiekė su architektu A. Umbrasu, tačiau jis atsisakė duoti komentarą.
Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas laikinai einantis Lukas Rekevičius sako, kad A. Umbrasas nėra Rūmų narys, todėl negali svarstyti jo elgesio. Vis dėlto A. Umbraso parašytą laišką L. Rekevičius vadina netoleruotinu.
Anot jo, vienas pagrindinių architekto darbų yra užtikrinti visuomeninį interesą, todėl diskusija būtina. Šiuo atveju, akcentuoja L. Rekevičius, diskusija slopinama.
„Tikrai labai neetiškas laiškas, jei būtų mūsų narys ir taip elgtųsi, tai mes tikrai jį kažkaip svarstytume ir jam grėstų kažkokios sankcijos“, – teigia laikinai pareigas einantis Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.
Bendruomenės pirmininkė: peršasi išvada, kad nėra šeimininko
Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė portalui LRT.lt sako, kad šio skvero projektavimo istorija – dar vienas savivaldybės požiūrio į gyventojus pavyzdys.
„Kažkas prieš kažkiek metų sugalvojo ir paskelbė, kad šis skveras bus pavadintas Balsio vardu. Ar paklausė gyventojų, kurie čia gyvena? Kodėl ne kurio kito kompozitoriaus? Kodėl ne Radvilų, kurių žemės čia nuo amžių buvo, ir jų atminimas niekaip neįamžintas? Arba Martinsono, kuriam galime būti dėkingi už Žvėryno planą, už statymą? (...)
Dabar pasinaudota Balsio jubiliejaus metais ir planuojama čia pastatyti 32 suoliukus jo mokiniams. Žmonės logiškai klausia: ar jie, tie mokiniai, patys finansuos suoliukų pastatymą? Juokinga, jei nebūtų graudu. Toks būdas įsiamžinti ir susireikšminti“, – piktinasi D. Jokubėnienė.
Jos teigimu, stebime anarchiją, todėl gyventojai ir nepatenkinti. Žinoma, priduria ji, skverą sutvarkyti reikia, tačiau projekto autoriai „arogantiškai aiškina“, kad didelei daliai Žvėryno gyventojų šis planas patinka.
„Įdomu, kaip jie tai nustatė. Ar gyventojai nori, kad vietoje žalumos vėl būtų skalda ir trinkelėmis išgrįsta viskas? Jau ir taip Vilniaus valdžia baigia užbetonuoti miestą. Jei savivaldybė neturi, kur pinigų dėti, mes galime pasiūlyti šaligatvius iškloti, nes ir dabar ne viena Žvėryno gatvė neturi šaligatvio.
Nori ar nenori, peršasi tokia išvada, kad nėra šeimininko. Vis dėlto 600 tūkst. eurų yra nemaži pinigai, sumokėti jie bus ne iš valdininkų ar savivaldybės tarybos narių, o iš mokesčių mokėtojų kišenės. Todėl koks tas skveras bus gal vis dėlto reikėtų spręsti tiems, kurie po tą skverą vaikščios“, – tvirtina Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė D. Jokubėnienė.
Projektinius pasiūlymus teks koreguoti
LRT.lt susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe, ji nukreipė į anksčiau publikuotus pranešimus spaudai. Viename jų rašoma, kad E. Balsio skveras neatitinka Vilniaus miesto centrui deramų estetikos ir rekreacinės kokybės reikalavimų – skveras pagal galimybes prižiūrimas, bet stichiškai apžėlęs, čia nepatenkinamos sąlygos kultūrinei ar rekreacinei veiklai.
Kompozitorių sąjungos fondo užsakymu IĮ „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“ parengė projektinius pasiūlymus fundamentaliam skvero pertvarkymui. Architektams buvo užsakytas naujo, E. Balsio reikšmingumą Lietuvos muzikinės kultūrinės kontekste atitinkančio scenarijaus kultūrinei ir rekreacinei skvero funkcijai sukūrimas.
Tikimasi, kad E. Balsio atminimo įamžinimas sukuriant erdvę muzikavimui, pokalbiams ir diskusijoms apie meną ar tiesiog ramiam poilsiui paskatins bendruomenę čia organizuoti renginius, keistis idėjomis ar rengti parodas.
Rengiant projektą buvo pateikti pasiūlymai dėl teritorijos zonavimo pagal galimų veiklų jose pobūdį, numatyta kamerinių koncertų ir kitokių renginių, užtikrintas skvero ryšys su upės krantine, pasirūpinta esamos skulptūros ir E. Balsio įamžinimo akmens tinkamu įkomponavimu, integruoti pėsčiųjų ir dviračių takų tarp Baltojo ir Vingio parko tilto statybos projekto sprendiniai, atlikti dendrologiniai tyrimai ir pateiktos rekomendacijas dėl esamų medžių ir krūmų išsaugojimo ar šalinimo.
Pranešime rašoma, kad atnaujintame E. Balsio skvere būtų galimybė rengti kultūrinius renginius. Projektuojama nedidelė amfiteatrinė terasa su paviljonu atlikėjams. Skvero centrinėje dalyje esančią skulptūrą siūloma perkelti arčiau A. Mickevičiaus gatvės – nebetraktuoti jos kaip skvero pagrindinio akcento. Suprojektuotas peraugusių gyvatvorių naikinimas (paliekant fragmentus), taip pat – nevertingų ir sudarkytų medžių bei augalų šalinimas.
Skvere numatyti 32 suolai. Jų skaičius tiesiogiai susijęs su E. Balsio mokiniais – numatoma kiekvieną suolą pažymėti vardine kompozitoriaus mokinių lentele, taip įprasminant didelę E. Balsio pedagoginės veiklos reikšmę kultūrai.
Vis dėlto projekto rengėjams „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“ teks koreguoti projektinius pasiūlymus. Miesto savivaldybė tvirtina, kad vilniečiai kritikuoja tuos pačius sprendinius, kuriais nepatenkinta ir miesto savivaldybė: pasigendama kontakto su esama gamtine aplinka, ryšio su tolimesnėmis ar artimesnėmis perspektyvomis, harmonijos.
Anot Vilniaus savivaldybės, kritikos sulaukė ir projekto autorių planas naikinti didžiąją dalį skverą supančių ir jaukiomis zonomis suskaidančių gyvatvorių. Skvero naudotojų neįtikino architektų argumentai – gyvatvorės šalintinos, nes uždaros erdvės tarp jų yra tapusios tiesiog šiukšliadėžėmis ir benamių rinkimosi vietomis. Tvarkyti, rinkti šiukšles skvere teks ir po rekonstrukcijos, o saugumą, formuojantis nenumatytam viešosios erdvės naudojimui, reikėtų užtikrinti vaizdo kameromis, siūlo gyventojai.
Gyventojams abejones kelia ir architektų planas pašalinti dalį skvero medžių – šie ne tik kuria šešėlį ir valo orą, bet ir slopina judraus aplinkinių A. Mickevičiaus ir Vytauto gatvių eismo triukšmą. Nors architektai buvo numatę šalinti jų tik penkis, sutarta, kad medžių būklę ir perspektyvas darkart įvertins arboristai, o projekto autoriai atsakingai apgalvos galimybę tuos medžius išsaugoti, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime.
Tikimasi, kad visas reikalingas lėšas projektui, kurio preliminari sąmata yra apie 600 tūkst. eurų, įgyvendinti skirtų Kultūros ministerija ir Vyriausybė.
Susipažinti su projektu galima čia.
